respublika.lt

„Sidabrinė netektis“ kanojininko nesugniuždė

(0)
Publikuota: 2020 lapkričio 22 14:07:45, Aistė LABINAITĖ
×
nuotr. 6 nuotr.
Kanojininkui Jevgenijui Šuklinui dėl diskvalifikacijos pernai teko grąžinti olimpinį medalį. EPA-Eltos nuotr.

2019 m. vasarį Jevgenijus Šuklinas gavo laišką, kuriame buvo kaltinamas dopingo vartojimu olimpiniame Londone. Tų metų birželį kanojininkas buvo diskvalifikuotas iš 2012 m. olimpinių žaidynių, o galiausiai rugsėjį jis 200 m kanojų sprinto rungtyje iškovotą sidabro medalį atidavė Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui. Ši situacija vienus šokiravo, kiti - ją laikė klaida, treti - nusigręžė nuo kanojininko, kiti - palaikė, tačiau „bangos aprimo" ir reikia „plaukti" toliau. Savo nekaltumą tvirtinantis J.Šuklinas taip ir daro. Lapkričio 23 d. jam sukaks 35-eri, tiesa, kanojininkas nešvęs. Tačiau ne dėl to, kad nėra nuotaikos, optimizmo jam niekada netrūko, tiesiog gimtadienio tradicijas šiemet pakoregavo karantinas.

 


Šventės nebus

Kai kurie žmonės nemėgsta švęsti savo gimtadienių ir mieliau būna sveikinančiųjų vaidmenyje. Tačiau J.Šuklinas anaiptol nepriklauso pastarųjų grupei. Nuo 18 metų jis gimtadienius pamini su būriu draugų ir skambiai. Kompanijoje įprastai dalyvauja apie 50 žmonių, nors yra buvę ir daugiau. Dažniausiai vakarėlyje vyrauja ir tam tikra tematika.

„Visada stengiausi daryti įspūdingus gimtadienius. Norisi į vieną vietą surinkti visus draugus, - „Vakaro žinioms" pasakojo J.Šuklinas. - Mano gimtadienis yra rudens pabaigoje, kai ir sporte laisvesnis grafikas. Kaip tik po gimtadienio prasidėdavo ir treniruočių stovyklos, tekdavo grįžti į griežtą režimą. Taigi gimtadienis būdavo paskutinė galimybė pailsėti, susitikti su draugais ir, žinoma, atšvęsti. Atvažiuodavo draugų ir iš kitų miestų, šalių. Turbūt tai viena iš priežasčių, kodėl man patinka gimtadieniai. Per juos galiu pamatyti draugus, kurių įprastai nesutiksi, nes jie atvyksta iš toli."

Pasak kanojininko, gimtadienio šventimo tradicijos pradėjo „klibėti" nuo 30-mečio. Nors jo labai laukė ir turėjo daug idėjų, šventės nebuvo. Tiesiog tuomet sportininkas kandidatavo į Visagino savivaldybės tarybą, tad kaip naujokui buvo tikrai daug organizacinio darbo.

„Nuo to prasidėjo „nesėkmingų" gimtadienių serija. Rimtų, kokių man norėjosi, gimtadienių nebebuvo. Taigi galvojau, kad jau 35-ąjį tikrai padarysiu įspūdingą, turėjau jau ir idėjų, ir planų, tačiau 100 proc. aišku, kad juos reikės pakeisti. Galbūt teks gimtadienį karantino metu švęsti nuotoliniu būdu", - juokdamasis teigė kanojininkas.

Dovanų J.Šuklinas nemėgsta. Jam maloniau pačiam dovanoti, nei gauti. O įsimintiniausiu gimtadieniu kanojininkas įvardijo 25-ąjį.

„Yra toks filmas „Stiliaga". Taigi grojo to filmo muzika, visi buvo apsirengę ta tematika. Buvo ir fotosesija, turiu gražių nuotraukų. Dar ir dabar kartais jas peržiūriu, iškart sukyla emocijos. Iš tiesų teko rimtai padirbėti organizuojant tą gimtadienį, tačiau, manau, pavyko atkurti to laiko atmosferą. Taigi po to norėjosi sugalvoti kažką dar įdomesnio", - kalbėjo J.Šuklinas.

Kasdien sportuoja

Profesionalaus sportininko karjerą J.Šuklinas baigė 2016 m. Jai atiduota 20 metų. „Iškart po gimtadienio išskrendi į stovyklą ir prasideda „periodas". Tris savaites stipriai dirbi, tuomet grįžti savaitei namo, nueini į universitetą, pasitikrini sveikatą ir vėl išvažiuoji. Taip ratas sukasi iki kito gimtadienio. Taigi nuo 10-ies iki 20-ies mano gyvenimo metai buvo skirti sportui", - pridūrė kanojininkas.

Atrodo, jog atsisveikinęs su didžiuoju sportu, laisvo laiko turėsi daugiau. Tačiau bent J.Šuklinui taip nėra.

„Jei žmogus yra maksimalistas, tai randa, ką veikti, įvairių užsiėmimų. Su geriausiu draugu turime verslą. Taip pat turiu savo komandą visuomeniniame komitete, dalyvaujame politinėje veikloje, esame tarybos nariai. Visuomeninė veikla - renginių organizavimas - irgi užima laiko. Per metus jų surengiame apie 10. žinoma, dar yra ir sportas. Be jo negaliu gyventi. Tris kartus per savaitę einu į salę, tris kartus - krosas ir dar Sekmadienio futbolo lyga. Išeina taip, kad vis tiek sportuoju kasdien. Aišku, nepalyginsi to su profesionaliu sportu. Tuomet, kad ir skauda, darai penkias treniruotes per dieną", - teigė kanojininkas.

Prisimindamas visą karjerą ir galvodamas apie įsimintiniausias pergales, J.Šuklinas pirmiausia paminėjo medalį, atnešusį daugiausiai emocijų ir padariusį didžiausią įtaką gyvenimo suvokimui - 2003 m. pasaulio jaunių pirmenybėse pelnytą auksą.

„Tuomet man buvo 17 metų. Neturėjome nei stovyklų, nei inventoriaus, sporte buvome „ubagai". Sportuoti reikėjo iš savo lėšų, tėvai stengėsi padėti, kiek galėjo, treneris pardavė mašiną, kad man nupirktų pirmąją kanoją. Atvykus į Japoniją, manęs nenorėjo registruoti, niekas nežinojo, kas aš toks, be titulų. Dalyvavau kaip autsaideris ir laimėjau. Tuomet daug ką nustebinau, parodžiau, kad galiu. Psichologiškai tam nebuvau nusiteikęs, bet įdėjau daug darbo. Visą žiemą prie atominės elektrinės sportuodavau. Taigi, tas medalis buvo tarsi lemiamas momentas, jis turbūt davė daugiau, nei vėliau buvę rimtesni medaliai", - pasakojo J.Šuklinas.

Nuo to laiko, kai iškovodavo medalį, jį tiesiog padėdavo į stalčių ir eidavo toliau. Pasak kanojininko, ilgiau ant krūtinės kabėjo tik pirmasis „molinukas", laimėtas Visagino pirmenybėse. Pastarąjį kanojininkas nešiojo dvi dienas: „Profesionaliame sporte medalį tiesiog nuimi ir padedi, pamiršti. Kitu atveju, tu sustosi toje vietoje, sėdėsi su medaliu ir nejudėsi į priekį."

Tiki tiesa

Be abejonės, kiekvienas sportininkas svajoja apie olimpines aukštumas. Ir J.Šuklinui pavyko jas pasiekti. Kanojininkas išpildė savo viso gyvenimo svajonę 2012 m., kuomet Londono olimpinėse žaidynėse užėmė antrąją vietą.

„Kai man buvo 11 metų, pasakiau sau, jog turėsiu olimpinį medalį. Daug kas iš manęs juokėsi. Tačiau su komanda padarėme didelį darbą ir turėjome tą medalį. Kaip matome, gyvenime būna taip, jog niekada negali atsipalaiduoti. Jei esi maksimalistas, gyvenimas tau gali duoti per galvą (šypsosi). Medalį turėjau, bet dabar nebeturiu. Lyg ir vyksta dar kažkokios procedūros, tačiau man jos iki šiol neaiškios", - sakė kanojininkas.

Kokia pirma mintis šovė į galvą, sulaukus laiško apie dopingą? „Dėl darbo politikoje buvau pripratęs prie įvairių smūgių. Pavyzdžiui, teko girdėti, jog tapau slaptu Rusijos agentu. Iš pradžių, žinoma, dėl tokių dalykų buvo sunku. Juk jaudiniesi, galvoji, kodėl. Taip tave ir vagimi gali pavadinti, jog vagi iš savivaldybės biudžeto. Nuo vienų iki kitų rinkimų nuomonė buvo formuojama neigiama. Ko tik nesužinojau apie save. Galiausiai užsiaugini storą odą ir nebekreipi dėmesio. Tačiau tam reikėjo laiko bei sveikatos. Paskui pradedi vertinti kitus dalykus, supranti, jog tie, kurie žino tiesą, visada bus su tavimi. Nereikia švaistyti jėgų, energijos, emocijų, kad kažkam kažką paaiškintum", - įsitikinęs J.Šuklinas.

Lemtingąjį laišką, kuriame, tiesa, buvo nurodyta ne jo, o Armėnijos sunkiaatletės Melani Daluzjan (Melanie Daluzyan) pavardė, kanojininkas gavo, kai paskelbė, jog kandidatuos į Visagino mero postą: „Kai pamačiau, jog ten ne mano pavardė, pirma mintis buvo, jog čia kažkas kažką bando padaryti. Tačiau, jei nori kažką paneigti, turi kreiptis į Sporto arbitražo teismą. O, norint jų paslaugų, už kiekvieną žingsnį reikalaujamos didžiulės sumos. Pradžioje dar atidaviau paskutinius savo pinigus, bet paskui suvokiau, kad niekam nieko neįrodysiu."

Pasak kanojininko, dar ir dabar jis šioje situacijoje nemato aiškumo, nežino, kokios stadijos viskas yra, nors viskas ir nutilę. J.Šuklinas stengiasi apie tai negalvoti, kitu atveju, galima ir išprotėti.

„Kai iš tavęs atima tai, dėl ko atidavei visą savo gyvenimą, žinoma, sunku. Tačiau turiu didelę komandą, kuriai turiu rodyti pavyzdį. Negaliu nuleisti rankų, turiu judėti į priekį. Turbūt po to įvykio viena diena buvo labai sunki, bet paskui stengiausi negalvoti ir daryti kažką kita. Kiekviena skaudi patirtis duoda ir kažką teigiamo, tad kitaip viską pradėjau vertinti. Juk visada dievinau sportą, o dabar be pinigų negaliu nieko įrodyti, todėl esu priverstas su tuo gyventi. Modelį, jog per darbą gali pasiekti rezultatą, taikiau sporte ir visose kitose srityse", - pasakojo kanojininkas.

Bet kuriuo atveju, J.Šuklinas tiki, kad tiesa kažkada nugalės. „Žinau, niekada nevartojau jokių draudžiamų preparatų. Visada buvau už švarų sportą. Nebuvau sportininkas, kuris kartą per žaidynes „iššovė" ir dingo. Nuo 16 metų nebuvo nė vieno sezono, kad neiškovočiau medalio. Tad ir konkurentai netiki, jog apgavau", - pridūrė jis.

Trys norai

J.Šuklinas pripažįsta, jog jam svarbiausia yra titulas, pats medalio grąžinimo veiksmas emocijų nesukėlė. Tai, kaip jis sako, „tik geležies gabalas". Per tuos aštuonerius metus kanojininkas jį rankoje laikė gal porą kartų, kai buvo paprašytas parodyti vaikams.

„Man buvo svarbu įrodyti, kad galiu tai padaryti. Iki šiol esu įsitikinęs, kad tai padariau švariai. Draugai mane vis dar vadina olimpiniu prizininku. Kai laimime medalius, jie yra Lietuvai, o kai tokia situacija - problemos yra tavo. Nelabai kas bandė mane ginti. Pykčio nelaikau, bet išvadas darau. Panaši situacija buvo Kanadoje, tačiau šalis apgynė savo sportininką. Galbūt aš nereikalingas, nes jau baigęs karjerą. O gal manimi netikėjo niekas iš institucijų", - sakė kanojininkas.

Šypsodamasis J.Šuklinas dar pridūrė, jog prieš kelias dienas Visagine buvo paskelbtas nusipelniusių miesto sportininkų sąrašas, tačiau jo pavardės ten nėra. Nors po jo sidabro įvyko postūmis, lėmęs duris praversiančios irklavimo bazės statyboms. Kanojininko teigimu, vaikai dabar turės tokias sąlygas, kokių nebuvo jo laikais. Tiesa, ir čia bandoma „įkąsti", neva J.Šuklinas sau statosi bazę. Bet, pasak sportininko, tokia bazė jam buvo aktuali nebent prieš 10-20 metų.

Pagalių į ratus prikaišiota pakankamai, bet gyvenimas tęsiasi. Tad ko J.Šuklinas sau palinkėtų gimtadienio proga? Jis perklausė, ar galima pasakyti tris dalykus.

„Šeimos ir vaikų. Labai daug paaukojau sportui, gyvenau tik sportu. Todėl neturėjau rimtų santykių. Gailiuosi to. Matau, jog bendraamžiai turi vaikų. Labai juos myliu. Tačiau buvau nusistatęs, jei turėsiu šeimą, negalėsiu savęs 100 proc. skirti sportui, nes šeima bus prioritetas. Taip pat linkiu sveikatos, nes jos nevertinau per sportinę karjerą. Ir draugų, nes be jų palaikymo, turbūt būtų momentų, kai galėčiau nuleisti rankas. Jie motyvuoja eiti į priekį", - atviravo J.Šuklinas.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s