Septynios olimpinės Lietuvos žiemos

Didžiausi Lietuvos žiemos sporto laimėjimai susiję su tarybiniais laikais. 1984 m. olimpiniu čempionu tapo biatlonininkas Algimantas Šalna, 1988 m. - slidininkė Vida Vencienė. Nepriklausomos Lietuvos sportininkai žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvavo septynis kartus. Nustebinti pasaulio nepavyko, patekti į geriausiųjų dešimtuką iki šiol sugebėjo tik dailiojo čiuožimo pora. „Sporto gyvenimas“ primena pasirodymų žiemos olimpiadose istoriją, kuri prasidėjo 1928 m. Sankt Morice ir vasario 7-23 d. bus pratęsta Sočyje.

1928 m., Sankt Moricas (Šveicarija)

Pasirodymai

Kęstutis Bulota (greitasis čiuožimas)

500 m - 28 vieta

1500 m - 25 vieta

5000 m - 25 vieta

Pirmus žingsnius į olimpinę šeimą Lietuvos sportininkai žengė prieškario laikais. Valstybė buvo jauna ir iki krepšininkų triumfo 1937 m. Europos čempionate negalėjo pasigirti didelėmis pergalėmis. Teko vadovautis principu: svarbiausia dalyvauti, o ne laimėti. Vasaros olimpinėse žaidynėse lietuviai pirmą kartą pasirodė 1924 m. Paryžiuje. Žiemos sportininko debiuto reikėjo palaukti dar ketverius metus.

Būtent sportininko, o ne sportininkų, nes į 1928 m. Sankt Morice vykusias žaidynes važiavo tik čiuožėjas Kęstutis Bulota. Jo tėvas - generolas Jonas Jurgis Bulota - prieškario laikais buvo vienas iš Lietuvos sporto vadovų. K.Bulota studijavo Berlyne ir jau buvo dalyvavęs tarptautinėse greitojo čiuožimo varžybose.

Sankt Morice Lietuvos sportininkas triskart užėmė vietas trečiajame dešimtuke. Visose trijose rungtyse K.Bulotai pavyko aplenkti po kelis varžovus. Jis dalyvavo ir ketvirtoje rungtyje - 10 000 metrų čiuožime, bet dėl atlydžio varžybos buvo nebaigtos, o rezultatus teisėjai anuliavo. Deja, pirmojo žiemos žaidynėse dalyvavusio lietuvio likimas susiklostė tragiškai. K.Bulota buvo ištremtas į Sibirą ir 1941 m. ten žuvo.

Čiuožėjas buvo ne tik pirmas, bet ir paskutinis prieškario Lietuvos sportininkas, startavęs žiemos olimpinėse žaidynėse. Mūsų šalis gavo kvietimą į 1932 m. Leik Pleisido (JAV) olimpiadą, bet jo teko atsisakyti dėl didelių kelionės išlaidų ir sunkios ekonominės padėties. 1936 m. žaidynės vyko pietų Vokietijos kurorte Garmiše Partenkirchene. Vokietiją jau valdė Adolfas Hitleris ir Lietuvos atstovai dėl politinių priežasčių į olimpiadą nenuvyko.

1992 m., Albervilis (Prancūzija)

Pasirodymai

Vida Vencienė (slidinėjimas)

5 km - 19 vieta

10 km - 28 vieta

15 km - 11 vieta

30 km - 16 vieta

Ričardas Panavas (slidinėjimas)

10 km - 54 vieta

15 km - 50 vieta

30 km - 41 vieta

Kazimiera Strolienė (biatlonas)

7,5 km - 27 vieta

15 km - 28 vieta

Gintaras Jasinskas (biatlonas)

10 km lenktynės - 64 vieta

20 km lenktynės - 19 vieta

Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas (dailusis čiuožimas) - 16 vieta

Laukti antrojo nepriklausomos Lietuvos sportininkų pasirodymo žiemos žaidynėse teko 64 metus. Okupacijos laikais lietuviams buvo sunku patekti į stiprią olimpinę TSRS rinktinę. Kita vertus, abu patekti į ją sugebėję sportininkai tapo čempionais. 1984 m. Sarajeve A.Šalna pelnė auksą biatlono estafetės varžybose. Po ketverių metų V.Vencienė iš Kalgario parsivežė net du medalius. Lietuvė triumfavo 10 km lenktynėse klasikiniu stiliumi, o perpus trumpesniame nuotolyje iškovojo bronzą.

1991 m. rugsėjį Lietuvos tautinis olimpinis komitetas gavo kvietimą dalyvauti Albervilio žiemos ir Barselonos vasaros žaidynėse. Sporto šventė Albervilyje vyko vos po kelių mėnesių - 1992 m. vasarį. Lietuvai joje atstovavo šeši atletai. Pirmuoju vėliavnešiu atidarymo ceremonijoje tapo biatlonininkas Gintaras Jasinskas, kuris užėmė aukštą - 19 - vietą 20 km lenktynėse.

Kaip ir dera olimpinei čempionei, geriausiai pasirodė V.Vencienė. Ji triskart pateko į dvidešimtukus. 15 km distancijoje labai nedaug trūko ir iki dešimtuko. Šioje rungtyje V.Vencienė finišavo 11-a. Tai iki šiol yra geriausias Lietuvos sportininkų pasirodymas, neskaičiuojant ledo šokių poros Margaritos Drobiazko ir Povilo Vanago rezultatų. Ši pora debiutavo olimpinėse žaidynėse būtent Albervilyje ir užėmė 16-ąją vietą tarp 19 duetų. Į trečiąjį dešimtuką dukart pateko biatlonininkė Kazimiera Strolienė, o slidininkas Ričardas Panavas tenkinosi daug kuklesnėmis pozicijomis.

1994 m., Lilehameris (Norvegija)

Pasirodymai

V.Vencienė (slidinėjimas)

5 km - nebaigė distancijos

15 km - 32 vieta

30 km - 25 vieta

R.Panavas (slidinėjimas)

10 km - 38 vieta

15 km - 48 vieta

30 km - nebaigė distancijos

50 km - 32 vieta

K.Strolienė (biatlonas)

7,5 km - 48 vieta

15 km - 62 vieta

G.Jasinskas (biatlonas)

10 km - 55 vieta

20 km - 58 vieta

M.Drobiazko ir P.Vanagas (dailusis čiuožimas) - 12 vieta

Po Albervilio žaidynių kitos žiemos olimpiados laukti teko neilgai. Tarptautinis olimpinis komitetas nutarė, kad vasaros ir žiemos sporto šventės turi vykti ne tais pačiais metais. Taigi sportininkai į Lilehamerį rinkosi ne 1996, o 1994 metais.

Lietuvos delegacija per dvejus metus visiškai nepasikeitė. Į Lilehamerį vyko tie patys šeši sportininkai, kurie startavo ir Albervilyje. Kai kuriems iš jų pavyko pagerinti savo rezultatus, bet buvo ir blogesnių pasirodymų. Daug prasčiau nei Albervilyje startavo Lietuvos biatlonininkai. Tiek G.Jasinskui, tiek K.Strolienei šįkart sutrukdė prastas šaudymas.

Slidininkų pasirodymai buvo permainingi. V.Vencienė pasitraukė iš 5 km lenktynių laisvuoju stiliumi nenušliuožusi nė kilometro. Kitose rungtyse olimpinė čempionė užėmė 25 ir 32 vietas. R.Panavas taip pat nebaigė vienos rungties, tačiau, palyginti su Albervilio startais, Lilehameryje jam sekėsi geriau. Pavyzdžiui, 10 km lenktynėse klasikiniu stiliumi lietuvis aplenkė net 50 varžovų ir finišavo 38-as. Slidinėjimo maratone pavyko aplenkti 30 konkurentų ir užimti 32 vietą.

Lilehamerio žaidynėse, kaip ir trejose vėliau buvusiose žiemos olimpiadose, geriausiai iš Lietuvos sportininkų pasirodė M.Drobiazko ir P.Vanagas. Mūsų šalies pora buvo 12-a tarp 21 dueto.

1998 m., Naganas (Japonija)

Pasirodymai

R.Panavas (slidinėjimas)

10 km - 30 vieta

15 km - 42 vieta

30 km - 30 vieta

50 km - nebaigė distancijos

Vladislavas Zibaila (slidinėjimas)

10 km - 44 vieta

15 km - 51 vieta

30 km - nebaigė distancijos

50 km - 51 vieta

K.Strolienė (slidinėjimas)

5 km - 76 vieta

10 km - 68 vieta

15 km - 64 vieta

30 km - 55 vieta

M.Drobiazko ir P.Vanagas (dailusis čiuožimas) - 8 vieta

Liutauras Barila (biatlonas)

10 km - 59 vieta

20 km - 43 vieta

Linas Vaitkus (kalnų slidinėjimas), greitasis nusileidimas - 25 vieta, slalomas - nebaigė distancijos

Lietuvos delegaciją Nagane sudarė septyni sportininkai. Dailiojo čiuožimo pora, R.Panavas ir K.Strolienė vyko į savo trečiąsias žaidynes. Tiesa, K.Strolienė pakeitė sporto šaką ir startavo ne biatlono, o slidinėjimo varžybose. Žaidynių debiutantai buvo slidininkas Vladislavas Zibaila, biatlonininkas Liutauras Barila ir lietuvių kilmės kalnų slidininkas iš JAV Linas Vaitkus.

K.Strolienei sporto šakos pakeitimas sėkmės neatnešė. Liūdniausiai susiklostė 15 km lenktynės, prieš kurias sportininkė susipainiojo ir paėmė trenerio slides. Galų gale ji liko 64-a - paskutinė. R.Panavui tai buvo pačios sėkmingiausios olimpinės žaidynės. Nors jis vėl nebaigė vienos distancijos, dviejose kitose pavyko patekti į 30-uką. Geriausiai pasirodė M.Drobiazko ir P.Vanagas. Teisėjai jiems skyrė aštuntąją vietą tarp 24 porų ir tai buvo pirmas kartas, kai nepriklausomos Lietuvos sportininkai pateko į dešimtuką. Pirmas, bet ne paskutinis.

Žaidynių debiutantai pasirodė kukliai. L.Vaitkus greitojo nusileidimo rungtyje užėmė 25 vietą, taigi teoriškai Lietuvos komandoje nusileido tik dailiojo čiuožimo porai. Vis dėlto reikia pažymėti, kad varžybose dalyvavo 28 sportininkai. Pagal aplenktų varžovų skaičių verta išskirti V.Zibailos startą 10 km lenktynėse. Jose Lietuvos atstovas buvo 44-as tarp 92 dalyvių.

2002 m., Solt Leik Sitis  (JAV)

Pasirodymai

R.Panavas (slidinėjimas)

10 km - 42 vieta

15 km - 39 vieta

50 km - 44 vieta

V.Zibaila (slidinėjimas)

10 km - 61 vieta

15 km - 52 vieta

30 km - 59 vieta

50 km - 51 vieta

sprintas - 71 vieta

Vadimas Gusevas (slidinėjimas)

10 km - 66 vieta

15 km - 59 vieta

30 km - 65 vieta

50 km - 56 vieta

sprintas - 54 vieta

Irina Terentjeva (slidinėjimas)

5 km - 65 vieta

15 km - 49 vieta

L.Barila (biatlonas)

10 km - 82 vieta

20 km - 62 vieta

Diana Rasimovičiūtė (biatlonas) 7,5 km - 66 vieta

M.Drobiazko ir P.Vanagas (dailusis čiuožimas) - 5 vieta

Naująjį tūkstantmetį Lietuvos žiemos sportininkai pasitiko rekordu - į Solt Leik Sitį išvyko net aštuoni mūsų šalies atstovai. Penki iš jų jau buvo dalyvavę žaidynėse. Pirmą kartą startavo biatlonininkė Diana Rasimovičiūtė ir slidininkai Irina Terentjeva bei Vadimas Gusevas.

Solt Leik Sityje buvo pasiektas dar vienas rekordas. M.Drobiazko ir P.Vanagas užėmė penktąją vietą ir tai iki šiol yra aukščiausia nepriklausomos Lietuvos olimpiečių pozicija žiemos žaidynėse. Vis dėlto patekimas į penketuką nenudžiugino dailiojo čiuožimo poros. Pasigirdo daug nuomonių, kad teisėjai neobjektyviai vertino pasirodymus, o Lietuvos duetas buvo vertas medalio. Lietuvos čiuožimo federacija netgi įteikė protestą tarptautinei federacijai ir vyriausiajam teisėjui. Žinoma, tai nieko nepakeitė.

Kitose sporto šakose kiekybė neperaugo į kokybę. R.Panavas pasirodė prasčiau nei Nagane, bet vis tiek buvo geriausias tarp keturių Lietuvos slidinėjimo atstovų. Blogiau nei 1998 m. startavo biatlonininkas L.Barila, o jo jaunoji kolegė D.Rasimovičiūtė debiutinėse lenktynėse aplenkė tik aštuonias varžoves. Tiesa, Dianos atveju viskas dar buvo priešakyje.

2006 m., Turinas (Italija)

Pasirodymai

D.Rasimovičiūtė (biatlonas)

7,5 km - 18 vieta

10 km - 27 vieta

15 km - 66 vieta

Karolis Zlatkauskas (biatlonas)

10 km - 90 vieta

I.Terentjeva (slidinėjimas)

15 km - 53 vieta

30 km - nebaigė distancijos

sprintas - 37 vieta

Aleksejus Novoselskis (slidinėjimas)

15 km - nebaigė distancijos

50 km - nebaigė distancijos

sprintas - 59 vieta

Vitalijus Rumiancevas (kalnų slidinėjimas), slalomas - 44 vieta , didysis slalomas - diskvalifikuotas

M.Drobiazko ir P.Vanagas (dailusis čiuožimas) - 7 vieta

Į Šiaurės Italijos miestą Lietuva nusiuntė septynis olimpiečius, tai yra vienu mažiau nei prieš ketverius metus. Debiutantų buvo trys - biatlonininkas Karolis Zlatkauskas, slidininkas Aleksejus Novoselskis ir kalnų slidininkas Vitalijus Rumiancevas. Švelniai tariant, naujokai kalnų nenuvertė, o ir apskritai lietuvių pasirodymas Turine buvo nesėkmingas.

Aukščiausią vietą - septintąją - vėl užėmė dailiojo čiuožimo duetas. Palyginti su Solt Leik Sičio žaidynėmis, buvo atsidurta dviem pozicijomis žemiau, todėl Margarita ir Povilas nebuvo patenkinti. Turine jiems nepavyko išvengti šiurkščios klaidos - per originaliąją programą mūsų pora nugriuvo.

Vilties spinduliu 2006 m. žaidynėse tapo D.Rasimovičiūtės pasirodymas. Sprinte jai pavyko užimti 18 vietą, ir tai iki šiol yra aukščiausia Lietuvos biatlonininkų pozicija olimpinėse žaidynėse. Neblogai susiklostė ir persekiojimo lenktynės, kuriose Diana finišavo 27-a.

Kitas biatlono atstovas K.Zlatkauskas finišavo pirmas, bet... nuo galo. Tarp 90-ies sportininkų jis liko 90-as. A.Novoselskis nepasiekė finišo dviejose ir trijų savo rungčių. Taigi iš trijų debiutantų visiškai nusivylęs nebuvo tik V.Rumiancevas. Slalomo varžybose jis užėmė 44 vietą tarp 92 dalyvių. Savo pozicijas šiek tiek pagerino antrose žaidynėse dalyvavusi slidininkė I.Terentjeva, tačiau jos progresas nuo Solt Leik Sičio iki Turino žaidynių nebuvo ryškus.

2010 m., Vankuveris (Kanada)

Pasirodymai

D.Rasimovičiūtė (biatlonas)

7,5 km - 25 vieta

10 km - 34 vieta

15 km - 30 vieta

I.Terentjeva (slidinėjimas)

10 km - 64 vieta

sprintas - 49 vieta

A.Novoselskis (slidinėjimas)

15 km - 71 vieta

sprintas - 53 vieta

Mantas Strolia (slidinėjimas)

sprintas - 46 vieta

komandų sprintas - 18 vieta

Modestas Vaičiulis (slidinėjimas)

sprintas - 54 vieta

komandų sprintas - 18 vieta

V.Rumiancevas (kalnų slidinėjimas)

didysis slalomas - 59 vieta

Lietuvos olimpiečių skaičius dar labiau sumažėjo ir pasiekė 1994 m. lygį. Kaip į Lilehamerį, taip ir į Vankuverį važiavo šeši mūsų sportininkai. Olimpinėje komandoje neliko M.Drobiazko ir P.Vanago, kurie prieš tai dalyvavo penkeriose žaidynėse iš eilės. Nenuostabu, kad jiems pasitraukus Vankuveryje jau nebuvo kam patekti į geriausiųjų dešimtuką.

Olimpinės delegacijos pagrindą šįkart sudarė slidininkai - jų buvo net keturi. Prie sąlyginai patyrusių I.Terentjevos ir A.Novoselskio prisidėjo debiutantai Mantas Strolia ir Modestas Vaičiulis. Būtent naujokai užėmė aukščiausią vietą - komandų sprinte jie finišavo 18-i. Reikia pažymėti, kad pavyko aplenkti tik keturis duetus, tačiau savo pasirodymu debiutantai vis tiek džiaugėsi.

Nei I.Terentjeva, nei A.Novoselskis džiaugtis neturėjo kuo. Irina trečiosiose savo žaidynėse pasirodė blogiau nei antrosiose, Aleksejaus vietos irgi buvo labai kuklios. Netrukus po olimpiados tiek I.Terentjeva, tiek A.Novoselskis pasitraukė iš aktyvaus sporto. Slidininkų komandoje neliko ir dviejų Vankuverio sprinterių. M.Vaičiulį pradėjo kankinti sveikatos problemos, o M.Strolia emigravo į Didžiąją Britaniją.

Iš visų Vankuverio olimpiados dalyvių iki Sočio žaidynių Lietuvos rinktinėje išsilaikė tik D.Rasimovičiūtė. Vankuveryje Diana buvo labai stabili. Biatlonininkė dukart pateko į 30-uką, kartą iki jo trūko visai nedaug, tačiau pakartoti geriausio Turino pasiekimo taip ir nepavyko. Daugiausia šansų D.Rasimovičiūtė turėjo sprinto lenktynėse. Ji puikiai šliuožė trasoje ir būtų patekusi į dešimtuką tuo atveju, jei šaudykloje būtų pavykę išvengti klaidų. Deja, du šūviai buvo netaiklūs ir Diana liko 25-a.