1 nuotr.Savaitės žmogaus vardo tikrai nusipelnė plaukikė Rūta Meilutytė, pasaulio čempionate Budapešte iškovojusi du medalius - aukso ir bronzos. Po kelerių metų, kuriuos olimpinė čempionė praleido be varžybų, mažai kas tikėjosi tokio sugrįžimo. Viena iš tikėjusių buvo 1972 m. olimpinių žaidynių dalyvė, plaukimo trenerė Birutė Statkevičienė. Pasak jos, Rūta dabar yra kitokia, subrendusi asmenybė. O kai tvarka yra galvoje, viskas gerai ir baseine.
Jau ne paauglė
Nuo Londono olimpinių žaidynių, kuriose 15-metė R.Meilutytė iškovojo auksą, iki Vengrijos sostinėje vykusio pasaulio čempionato praėjo beveik 10 metų. Tai, kas įvyko Londone, buvo didelė sensacija. Tai, kas įvyko Budapešte - ne ką mažesnė. Juk nuo 2019 m. Rūta ne tik nebuvo elitinė plaukikė, oficialiai ji apskritai nebuvo plaukikė. Dvejų metų diskvalifikaciją už antidopingo taisyklių pažeidimą papildė pačios sportininkės pranešimas, kad baigia karjerą.
Į oficialias varžybas R.Meilutytė grįžo tik praėjusių metų gruodį. Ir tada, dalyvaudama Lietuvos čempionate, ji nesakė, ar tai yra tikras sugrįžimas, ar tik neįpareigojantis pasiplaukiojimas. Tačiau užteko pusmečio, kad Rūta grįžtų į elitą. Budapešte ji pelnė bronzą 50 m plaukimo krūtine rungtyje ir auksą dvigubai ilgesnėje distancijoje.
Visgi B.Statkevičienė teigia, kad jos toks įspūdingas sugrįžimas labai nenustebino. „Labai ja tikėjau, nes ateina brandos amžius. 2012-aisiais ji buvo 15-metė, aplink ją sukosi daug žmonių, žurnalistų. O dabar ji subrendo ir supranta, kas vyksta joje ir aplink ją, kas yra pasaulio čempionatas ir olimpinės žaidynės. Tada 15-os metų mergaitė atėjo į olimpines žaidynes galbūt nesuprasdama, kokio tai lygio varžybos. Ėmė ir išlošė. Dabar jos plaukimas jau brandus. Man labai patiko, kad Rūta nedaugžodžiauja, bet savyje jaučia pasitikėjimą. Tai rodo ir jos šypsena, tokia tarsi „pritildyta", - sakė B.Statkevičienė, 1972 m. tapusi pirmąja Lietuvos plaukike, dalyvavusia olimpinėse žaidynėse. Dabar B.Statkevičienė dirba plaukimo trenere ir dalyvauja veteranų varžybose.
Grįžo noras plaukti
Pati R.Meilutytė neslepia, kad pertrauka jai buvo naudinga. Po jos olimpinė čempionė vėl myli plaukimą. O juk iki pertraukos buvo ne tik šlovės našta, bet ir kalbos apie depresiją. Nors psichologijos svarba dažniau akcentuojama kalbant apie komandines sporto šakas, techninėse sporto šakose, tokiose kaip plaukimas, šis faktorius taip pat vaidina labai svarbų vaidmenį.
„Psichologija svarbi visur. Viskas priklauso nuo to, ką turi galvoje. Kas ta psichologija? Iš dalies tai chemija, visa tai, kas vyksta aplinkui. Rūta paprasčiausiai subrendo. Ne tik psichologiškai, bet ir fiziškai, morališkai. Ji praėjo visus tuos kančios, jaunystės kelius, kai nesuprato, kas vyksta aplink", - svarstė B.Statkevičienė.
Ji neslepia, kad laukė Rūtos sugrįžimo: „Vienu metu per pandemiją teko kartu paplaukioti. Tada kaip tik vyko Lietuvos čempionatas ir nugalėtoja parodė 1 min. 8 sek. ar 1 min. 9 sek. laiką, o gal ir dar blogesnį. Sakiau Rūtai: klausyk, ką tau reikštų tai padaryti? Gal nori liepą dalyvauti Lietuvos čempionate? Ji atsakė: dar negaliu, nes esu diskvalifikuota. Kažkada manęs klausė: ar grįš Rūta? Sakiau: ji grįš, kai ateis noras, ir viskas su ja bus gerai. Grįžo noras ir viskas gerai susiklostė."
Net ir plaukike tikėjusią B.Statkevičienę nustebino, kad medaliai buvo du, o ne vienas. Ilgesnėje distancijoje tikėtis medalio buvo sunkiau. „50 m nuotolyje turi išvakarėse sugalvoti, kaip plauksi, ten nėra kada ilgai galvoti. 100 metrų nuotolyje Rūtai reikėjo kentėti. Šioje rungtyje mažiau tikėjausi, kad ji užims prizinę vietą, nors tai lyg ir jos rungtis, joje Rūta tapo olimpine čempione. 50 metrų yra sprintas, o sprinteris esi iš prigimties ir tam daug ruoštis nereikia. Dėl 100 metrų galvojau, kad ji nesugebės iškentėti, ypač antroje pusėje, kai lieka 25 metrai. Bet prašau - ji puikiausiai susitvarkė", - sakė plaukimo trenerė.
Neskubinkime įvykių
100 metrų finale R.Meilutytė įveikė nuotolį per 1 min. 6,02 sek., 50 metrų - per 29,70 sek. Budapešte ji plaukė greičiau nei 2018-aisiais, prieš pertrauką. Tą sezoną jos rekordai ilgajame 50 metrų baseine buvo 1 min. 6,26 sek. ir 30,46 sek.
R.Meilutytės pikas buvo 2013-ieji, kai ji pasaulio čempionate iškovojo auksą ir sidabrą. Tais metais ji pasiekė vėliau nepagerintus asmeninius rekordus - 1 min. 4,35 sek. ir 29,48 sek. Ar įmanoma, kad Rūtos geriausi laikai dar ateityje ir ji pajėgi po pertraukos tuos asmeninius rekordus pagerinti?
B.Statkevičienė siūlo neskubinti įvykių: „Gal mes netrukdykime jai, nemaišykime jos galvelėje sudėliotų planų ir negalvokime, kas bus toliau. Tačiau Rūta pati sakė: dabar supratau, kas yra plaukimas, ir aš jį myliu. Kita vertus, dabar, pakilus į pirmąją vietą pasaulyje, jai vėl bus žymiai sunkiau, negu iškart po pertraukos. Vėl bus svarbi psichologija.
Pažiūrėkime į amerikietę Lilę King (Lilly King). Ji laimėjo 200 metrų, o 50 metrų finale liko gale. Povyza buvo tokia: na ir ką, pralaimėjau, ir tiek. Nereikia galvoti, kad visą laiką laimėsi. Jei nebūni pirma, gyvybės juk nepralaimi, bet psichologiškai jai dabar vis tiek bus sunkiau. Nes ji yra viršūnėje ir daug kas norės ją tempti žemyn. Turiu galvoje visas jaunas merginas. O Rūtai reikės stengtis, kad jos žemyn nenutemptų."
Iš viso pasaulio čempionato plaukimo programoje buvo 42 rungtys, medalius išsidalino
19-os valstybių sportininkai. Lietuva Rūtos dėka medalių įskaitoje atsidūrė 11-oje vietoje. Dar du mūsų sportininkai plaukė finaluose - Andrius Šidlauskas liko aštuntas 100 metrų plaukime, o Kotryna Teterevkova užėmė penktąją vietą 200 metrų plaukime krūtine. Kotryną, beje, aplenkė tik kitų žemynų sportininkės, tarp europiečių ji buvo greičiausia. Tai suteikia viltį, kad rugpjūtį Europos čempionate Romoje ant pakylos užlips ne tik R.Meilutytė.
„Man labai patiko, kaip pasikeitė Kotrynos plaukimo technika. Plaukime technika apskritai turi didelę įtaką, bet ypač plaukime krūtine, nes tai - gan sudėtingas plaukimo būdas, yra didelis vandens pasipriešinimas. Kotryna pradėjo plaukti nuostabiai taisyklingai, jos posūkiai yra puikūs, ji toli nuneria. Gal tik likus 25 distancijos metrams, kai Kortyna matė, kad ją bando lenkti, ji grįžo prie senesnės technikos. Jei būtų išlaikiusi dabartinę, gal būtų buvę dar geriau, tačiau aš tikiu Kotryna. Kita vertus, ir jai dabar bus nelengva, nes ji yra penkta pasaulyje, aukščiau nebuvo nė vienos europietės. Bet su jos plaukimo technika galima daug ką pasiekti", - neabejoja B.Statkevičienė.
Pasak jos, Lietuvoje dabar yra ir labai perspektyvių 15-16 metų mergaičių. Trenerė Lietuvos plaukime mato pakilimą. Ji primena, kad po pakilimų ateina ir nuopuoliai, bet kol kas galime pasidžiaugti tuo, ką turime.
