Mėgaujasi gyvenimu

Ž.Savicko visas gyvenimas ir veiklos, susijusios su sportu. Tad, pasak stipruolio, karantino metu tikrai daug kas pasikeitė.

„Juk ir pats dalyvauju varžybose, ir teisėjauju, ir turnyrus organizuoju, ir turiu sporto klubų verslą. O vieną dieną tai sustojo. Taigi karantino metu tiesiog sėdžiu namie be darbo, be pajamų ir bandau mėgautis gyvenimu“, - kalbėjo Ž.Savickas.

Tačiau galiūnas tikrai visiškai neapleido sporto ir asmeninių treniruočių. Namie jis tam turi visas sąlygas ir įrangą, o kadangi jam priklauso sporto klubų tinklas, kaip pats sako, nors jie ir uždaryti, bet nueina ten pažiūrėti, ar „įranga nesurūdijo“, tad dar ir pasitreniruoja, pakilnoja svorius.

„Nors, žinoma, motyvacijos treniruotis per daug tikrai nėra. Nes nežinai, kada baigsis visa ši situacija pasaulyje. Pandemija jos negaliu vadinti, labiau tiktų apibūdinimas „beprotybė“. Taigi tiesiog stengiuosi palaikyti sportinę formą, dabar daugiau sportuoju dėl sveikatos, bandau stiprinti imunitetą. Apskritai dabar neaišku, kada bus galima kreiptis į medicinos įstaigas, jei kažkas sušlubuos, juk iškart medikai galvos apie koronavirusą, o ne tave gydys. Dabar reikia vengti medicinos įstaigų. Veikiausiai tokia beprotybė bus dar bent porą metų“, - teigė Ž.Savickas.

Sportininko teigimu, jeigu ne COVID-19, pirmasis jo startas šiais metais būtų buvęs liepos mėnesį. O intensyvesnį varžybų grafiką galiūnas pradėtų rudenį ir kitą pavasarį.

„Tačiau dabar viskas nusikelia neribotam laikui. Tos šalys, kuriose daugiausiai galiūnų varžybų vyksta, yra labai paveiktos ir visiškai uždarytos. Pas mus viskas „lengvai vyksta“, o kai kuriose šalyse žmonės, tikrąja to žodžio prasme, yra įkalinti namuose ir nuo namų gali nueiti tik kelis metrus. Taigi, kalbama, jog kai kuriose šalyse visi renginiai bus uždrausti iki šių metų gruodžio mėnesio. Bet kuriuo atveju, veikiausiai, šiais metais varžybų daug nebus, tad nėra prasmės intensyviai ruoštis. Taigi tiesiog palaikau formą ir stebiu situaciją“, - sakė Ž.Savickas.

„Internetinis“ teisėjas

Tiesa, pastaruoju metu Lietuvos galiūnas šiokios tokios veiklos vis dėlto turi. „World‘s Ultimate Strongman“ organizacija daro „renginukus“, kurių metu stipruoliai bando pagerinti įvairius rekordus. Savaitgalį viename tokių Ž.Savickas nuotoliniu būdu ir teisėjavo. Pasak lietuvio, karantino metu beveik kiekvieną savaitgalį jis taip darbuojasi „visame pasaulyje“.

„Tai speciali rekordų gerinimo serija. Tačiau juk neįmanoma varžybų atmosferos perteikti, kai sportininkai rekordus bando gerinti savo salėse be žiūrovų, be jokio palaikymo. Šalia būna tik treneris ir operatorius. Žinoma, tai savotiška patirtis galiūnams, man - taip pat. Taip pabendrauju su kolegomis iš viso pasaulio. Tokia idėja man visai patinka. Kadangi joks sportas daugiau beveik nevyksta ir pasaulyje, galiūnų sportas dabar sulaukia milžiniško dėmesio, tai tikrai nėra blogai. Mes vieni pirmųjų, kurie sugalvojo kažką daryti nuotoliniu būdu“, - pasakojo stipruolis.

Šeštadienį vykusiame tokiame renginyje buvo pasikėsinta ir į Ž.Savickui priklausantį pasaulio rąsto kėlimo rekordą - 228 kg. Jį lietuvis pasiekė dar 2015 m. Brazilijoje. O dabar rekordą pagerinti panoro Lukas Stoltmanas (Luke Stoltman). Savaitgalį „varžybose“, kuriose teisėjavo Ž.Savickas, 35-erių škotas pirmiausia pakėlė 192 kg, paskui - 212 kg, o galiausiai nusitaikė į 230 kg. Tačiau pastarasis svoris jam nepakluso. Ž.Savickui pasaulio rąsto kėlimo rekordas priklauso jau 16 metų, mūsiškis jį gerino 16 kartų.

„Kadangi šis rekordas man priklauso jau 16 metų, jeigu kažkas jį pagerintų, per daug neverkčiau. Jau laikas jį pagerinti. Pats pastarąjį kartą rekordą pagerinau prieš penkerius metus. Paskui mane pradėjo kankinti traumos ir nebegalėjau padidinti rezultato. Manau, jeigu ne traumos, niekas net kėsintis į rekordą nebūtų galėjęs. Tačiau L.Stoltmanas tikrai buvo geros sportinės formos. Kai jis sėkmingai atliko pirmus du kėlimus, maniau, jog jis turi 99 proc. šansų pagerinti mano rekordą. Apima dvejopas jausmas. Džiaugiesi, jog jis gali pasiekti tokį rezultatą, bet norisi, kad tas rekordas dar kažkiek ir mano išliktų“, - teigė stipruolis.

Ž.Savickas pasakojo, jog teisėjaudamas pastarajame renginyje, žiūrėjo tik į techniką, bandė atsiriboti nuo emocijų.

„Kartais teisėjavime būna tokie momentai, kai užskaito bandymą kaip gerą, nors jis vertinamas dvejopai. Pats kartais būni nepatenkintas iškėlimu, bet teisėjai užskaito. Tokiu atveju, visi būtų sakę, kad specialiai neužskaičiau. Taigi man reikėjo, kad jis arba neiškeltų, arba iškeltų idealiai, jog nebūtų paskui spekuliacijų. Škotui nedaug trūko, bet kelta buvo netaisyklingai. Taigi diskusijų dėl rezultato nekilo“, - atviravo sportininkas.

Skirtingos sąlygos

Kodėl vis neatsiranda stipruolis, galintis pagerinti šį rekordą? Pasak Ž.Savicko, anksčiau ar vėliau tai pasikeis, rekordas bus pagerintas.

„Kai manęs nekankino traumos, kai buvau geriausios sportinės formos, tuomet net rekordai nebuvo tokie aktualūs, kaip dabar. Aš užauginau rekordų bumą. Visada lengvai laimėdavau varžybas ir tarsi pramogai pagerindavau kažkokį rekordą. Tačiau niekada per visą savo karjerą specialiai nesiruošiau kažkokiam rekordui. Kai tik turėjau tokį įspūdingą planą, ketinau ruoštis pakelti 240 kg, tuomet, kaip tyčia, gavau traumą. O dabar sportininkai ruošiasi kelis mėnesius būtent vienam tam rekordo kėlimui. Galima sakyti, sąlygos nelygios. Aš beveik dešimtmetį buvau priekyje savo varžovų, o dabar jie jau vejasi mane, po truputį artėja“, - sakė Lietuvos galiūnas.

Ž.Savickas šypteli, veikiausiai rekordas „laukia“ jo. Nors, jei kažkas vis dėlto anksčiau „pakoreguotų skaičiukus“, mūsiškio teigimu, tai tik dar labiau jį motyvuotų: „Nors motyvacijos man bet kuriuo atveju netrūksta. Tiesiog tai daryti norėčiau tikrose varžybose, pajusti tikras emocijas, o ne savo sporto salėje prieš kamerą.“

Prieš kurį laiką nuskambėjo dar vienas rekordas. 31-erių islandas Haftoras Bjornsonas (Hafthor Bjornsson) savo salėje atkėlė 501 kg štangą ir pagerino pasaulio rekordą, priklausiusį britui Edžiui Holui (Eddie Hall, 500 kg). Tačiau, pasak Ž.Savicko, tokių rekordų nereikėtų sulyginti.

„Oficiali pozicija yra tokia, kad senuosius rekordus galima pagerinti tik varžybose. Tačiau dabar pasiektas, pavyzdžiui, islando rekordas yra naujas. Tai šiandien yra aukščiausias pasiekimas žmonijos istorijoje. Tačiau pasaulio rekordas, pasiektas varžybose, išlieka 500 kg. Galima sakyti, turime du rekordus. Kai pasaulis vėl „atsidarys“, viskas stos į vėžes. Matome, kad islandas turi potencialo, jis tikrai gali iškelti 10-15 kg daugiau nei 500 kg. Manau, varžybose jis gali pagerinti ir savo, ir E.Holo rekordus“, - pridūrė Ž.Savickas.