respublika.lt

Rekordai, galintys tapti amžinaisnuotraukos (0)

2020 liepos mėn. 05 d. 06:50:12
Arūnas ABROMAITIS

Profesionalūs sportininkai nuolat bando pasiekti žmogaus galimybių ribas, garsiausiems atletams padeda mokslininkų laimėjimai, technologijos, todėl natūralu tikėtis, kad visi rekordai kada nors kris. Visgi sporto karalienės - lengvosios atletikos - istorija rodo, jog rekordai gali išlikti nepajudintais kelis dešimtmečius. Kai kurie iš jų tokie įspūdingi, kad dabarties sportininkai prie jų net nepriartėja. Belieka spėlioti, kas padėjo pasiekti tokius rekordus - geležinė lengvaatlečių valia ar uždrausti preperatai.

×
nuotr. 3 nuotr.
Šuoliai su kartimi yra viena ir tų rungčių, kuriose rekordai neišlieka dešimtmečius. Švedas Armandas Duplantis šiemet rekordą gerino du kartus. EPA-Eltos nuotr.




Moteris vyro kūne


Pačiam seniausiam lengvosios atletikos pasaulio rekordui greit sueis 37 metai. Jo autorė - čekė Jarmila Kratochvilova, 1983 m. liepos 26 d. 800 metrų nubėgusi per 1 min. 53,28 sek. Fenomenalus J.Kratochvilovos rezultatas yra vienas iš tų pasiekimų, dėl kurių lengvojoje atletikoje atsirado pasiūlymas anuliuoti visus XX amžiaus devintajame ir dešimtajame dešimtmečiuose pasiektus rekordus.

Pasiūlymas kol kas nesulaukė palaikymo Tarptautinėje lengvosios atletikos federacijoje, tačiau jis nėra iš piršto laužtas. Žmonės, palaikantys idėją anuliuoti rekordus, apeliuoja į tai, kad tais laikais dar nebuvo griežtos dopingo kontrolės. Draudžiamų preparatų vartojimas ypač klestėjo tuometinėse socialistinio lagerio valstybėse, kurių atstovai ir pasiekė didžiąją dalį „amžinųjų“ rekordų.

J.Kratochvilova ne kartą neoficialiai kaltinta dopingo vartojimu. Be to, manyta, kad jos kraujyje yra pernelyg didelis testosterono kiekis. Amerikiečiai čekę vadino moterimi vyro kūne ir tai primena šių laikų bėgikės iš Pietų Afrikos Respublikos Kaster Semenijos (Caster Semenya) istoriją. Visgi lyties patikra jau buvo ir J.Kratochvilovos laikais, dėl tol čekei jokių problemų nekilo. Kaltinimai dopingo vartojimu taip pat niekada nebuvo paremti įrodymais.

Tik sunkus darbas?

Kai įrodymų nėra, sportininkas gali bandyti viską paaiškinti alinančiomis treniruotėmis. Taip elgėsi ir J.Kratochvilova, teigusi, kad jaunystėje labai intensyviai dirbo, augindama raumenų masę. Jei sportininkė bandydavo sulieknėti, suprastėdavo rezultatai ir treneris esą uždraudė tai daryti. Nekelia abejonių, kad treniruotės tuometinėje Čekoslovakijoje išties buvo alinančios. J.Kratochvilova bėgiodavo apsivilkusi pasunkintą liemenę ir užsidėjusi dujokaukę. Kalbama, kad per vieną treniruotę ji iškeldavo 25 tonas.

„Bėgiodavau stadione ir žiemą, kai bėgimo takelis užšaldavo. Treneris Miroslavas Kvačas pabarstydavo jį pelenais, kad neišsitėkščiau ant ledo. Jis sakydavo, kad bėgioti galima ir per mėšlą. Per sezoną nubėgdavau 3000 km, per visą karjerą nubėgau 60 tūkst. km. 800 m nuotolis mano organizmui buvo sunkus, po bėgimo trūkdavo oro, bet viskas užsimiršdavo, kai stovėdavau ant aukščiausio pakylos laiptelio“, - yra sakiusi J.Kratochvilova.

Baigusi karjerą, ji sulieknėjo, raumenys dingo. Tai lyg ir patvirtintų žodžius apie intensyvių treniruočių poveikį, bet abejonės išlieka. Be kita ko, dar ir dėl to, kad J.Kratochvilova išgarsėjo neįprastai vėlai. Skinti pergales ji pradėjo baigdama trečią dešimtmetį, pasaulio rekordą pagerino būdama 32-ejų.

1996 m. olimpinė čempionė rusė Svetlana Masterkova mano, kad moteris negali bėgti taip greitai, todėl J.Kratochvilovos rekordas išliks dar nors ir šimtą metų. Pastarųjų laikų rezultatai šią nuomonę patvirtina. Net ir K.Semenija, dėl kurios moteriškumo nuolat abejojama, nekelia grėsmės čekės rekordui. Užpernai afrikietė 800 metrų nubėgo per 1 min. 54,25 sek. Puikus rezultatas, bet iki J.Kratochvilovos rekordo vis tiek trūksta beveik sekundės.

Rekordų bumas

XXI amžiaus devintasis dešimtmetis lengvojoje atletikoje apskritai buvo derlingas moterų rekordų. Penki seniausi moterų rekordai pasiekti nuo 1983-iųjų iki 1987-ųjų. Dar šeši užfiksuoti vien per 1988-uosius. Atrodo, kad 1988-aisiais rekordus gerino, kas netingėjo. Amerikietė Florens Grifit Džoiner (Florence Griffith Joyner) pasiekė net du - 100 ir 200 metrų bėgimo. Beje, 200 metrų rekordą ji pagerino ne bet kur, o Seulo olimpinėse žaidynėse.

Kaip čia neprisiminsi, kad tais pačiais 1988-aisiais tame pačiame Seule vyrų 100 metrų bėgimo rekordą pasiekė bene garsiausias tų laikų dopingo vartotojas kanadietis Benas Džonsonas (Ben Johnson). Pastarasis įkliuvo ir neteko tiek aukso medalio, tiek rekordo, o F.Grifit Džoiner iš balos išlipo sausa, nors taip pat sulaukė daugybės įtarimų.

Be F.Grifit Džoiner, 1988-aisiais iki šiol gyvuojančius pasaulio rekordus pasiekė ir jos tėvynainė daugiakovininkė Džekė Džoiner Kersi (Jackie Joyner-Kersee), Rytų Vokietijos disko metikė Gabrielė Rainš (Gabriele Reinsch), TSRS šuolininkė į tolį Galina Čistiakova ir TSRS bėgikių komanda, pasižymėjusi 4x400 metrų estafetėje.

G.Čistiakovos rekordas yra 7,52 m. Jis irgi parodo, kad XX amžiaus devintasis dešimtmetis buvo kažkuo išskirtinis - arba talentais, arba besaikiu preparatų vartojimu. Pirmoji moteris, šuoliuose į tolį pasiekusi 7 metrų ribą, buvo lietuvė Vilhelmina Bardauskienė, 1978 m. nušokusi 7,07 m. Iki G.Čistiakovos šuolio praėjo dešimtmetis ir per jį rekordas pagerintas beveik pusmetriu. Daug, labai daug.

O kasgi buvo po to? Nieko panašaus į G.Čistiakovos rezultatą. Geriausias XXI amžiaus pasiekimas yra 7,42 m, jį 2002 m. užfiksavo rusė Tatjana Kotova. Geriausias šio dešimtmečio rezultatas - 7,31 m, jį 2016 m. pasiekė amerikietė Britni Rys (Brittney Reese). Taigi nuo devintojo dešimtmečio pastebimas ne progresas, o regresas.

Nepavytas vokietis

Pas vyrus samanomis apžėlusių rekordų yra daug mažiau, nuo devintojo dešimtmečio išliko tik du iš jų. 1986 m. Rytų Vokietijos disko metikas Jurgenas Šultas (Jurgen Schult) pasiekė 74,08 m rezultatą, o TSRS atletas Jurijus Sedychas kūjį numetė 86,74 m. J.Šultas tai padarė birželį, o J.Sedychas - rugpjūtį, taigi vokiečio rekordas yra pats seniausias vyrų varžybose.

Metimuose labai svarbi oro sąlygų įtaka, nes vėjas gali ir trukdyti, ir padėti. Norint pasiekti įspūdingą rezultatą, reikia idealių sąlygų ir J.Šultui pavyko jas rasti, tačiau jo rekordas vis tiek kelia nemažiau įtarimų nei J.Kratochvilovos. Pirma, ankstesnį ruso Jurijaus Dumčevo rekordą (71,86 m) vokietis pagerino daugiau nei dviem metrais. Antra, 1991 m. kilo dopingo skandalas, po kurio ir pats J.Šultas prisipažino, kad vartojo draudžiamus preparatus.

2000 m. vokiečio rekordui iškilo rimtas pavojus, nes Lietuvos lengvosios atletikos čempionate Kaune Virgilijus Alekna švystelėjo diską 73,88 m. Iki pasaulio rekordo jam trūko vos 20 cm. 2006 m. 73 m ribą peržengė ir estas Gerdas Kanteris, užfiksavęs 73,38 m rezultatą. Pastaraisiais metais ambicijų nukarūnuoti J.Šultą neslepia švedas Danielis Štolis (Daniel Stahl). Pernai jis numetė diską 71,86 m, šiemet jau irgi švystelėjo už 70 m ribos. D.Štoliui dar tik 27-eri, todėl laiko jis turi.

Tai, kad amžinais atrodantys rekordai gali būti pagerinti, įrodo vyrų šuolių į tolį rungtis. 1968 m. Meksiko olimpinėse žaidynėse amerikietis Bobas Bimonas (Bob Beamon) liuoktelėjo 8,90 m ir planetos rekordą pagerino net 55 cm. Šis skrydis pavadintas šuoliu į XXI amžių. „Tu sunaikinai mūsų rungtį“, - B.Bimonui pareiškė jo konkurentas, britas Lynas Deivisas (Lynn Davies). Visgi tai nebuvo šuolis į XXI amžių, nes praėjo „vos“ 23 metai ir rekordas krito - 1991-aisiais amerikietis Maikas Pauelas (Mike Powell) pasiekė 8,95 m rezultatą.

Nors dalis rekordų „samanoja“, kiti yra gerinami, procesas vyksta nuolat. Pavyzdžiui, šiemet švedas Armandas Duplantis šuolių su kartimi rekordą pagerino net du kartus. Vasario 8 d. jis stryktelėjo 6,17 m, o po savaitės - 6,18 m.

Seniausi rekordai

Moterys


800 m bėgimas - 1983 m. liepos 26 d. čekė Jarmila Kratochvilova nuotolį įveikė per 1 min. 53,28 sek.

4x800 m estafetė - 1984 m. rugpjūčio 5 d.TSRS rinktinė nuotolį nubėgo per 7 min. 50,17 sek.

400 m bėgimas - 1985 m. spalio 6 d. vokietė Marita Koch nuotolį įveikė per 47,60 sek.

Rutulio stūmimas - 1987 m. birželio 6 d. TSRS atletė Natalija Lisovskaja nustūmė įrankį 22,63 m.

Šuoliai į aukštį - 1987 m. rugpjūčio 30 d. bulgarė Stefka Kostadinova peršoko 2,09 m aukštį.

Vyrai

Disko metimas - 1986 m. birželio 6 d. vokietis Jurgenas Šultas (Jurgen Schult) numetė įrankį 74,08 m.

Kūjo metimas - 1986 m. rugpjūčio 30 d. TSRS atletas Jurijus Sedychas numetė įrankį 86,74 m.

Rutulio stūminas - 1990 m. gegužės 20 d. amerikietis Rendis Barnsas (Randy Barnes) nustūmė įrankį 23,12 m.

Šuoliai į tolį - 1991 m. rugpjūčio 30 d. amerikietis Maikas Pauelas (Mike Powell) nušoko 8,95 m.400 m barjerinis bėgimas - 1992 m. rugpjūčio 6 d. amerikietis Kevinas Jangas (Kevin Young) įveikė nuotolį per 46,78 sek.

 

Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • REKORDAS: Kroatijoje jau antrą dieną iš eilės užregistruota didžiausias naujų COVID-19 atvejų skaičius.
  • PAJAMOS: išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, šių metų sausio-liepos valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 6,4 proc. (400,1 mln. eurų) mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar švęsite tradicinę Žolinės šventę?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kur dažniausiai perkate knygas?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+13+15 C

+17 +18C

 

+16 +18 C

 +18 +23 C

+19+27 C

 

+20 +27 C

1-3 m/s

2-4 m/s

 

1-3 m/s

       

Nuorodos