Jorkšyre (Didžioji Britanija) neseniai pasibaigusio 92-ojo pasaulio dviračių plento čempionato vyrų asmeninėse lenktynėse R.Navardauskas („Delko Marseille Provence“) užėmė 45-ąją vietą. Titulą apgynė 29 metų australas Rohanas Denisas (Rohan Dennis). Jis 54 km nuvažiavo per 1 val. 5 min. 5,35 sek. (vid. greitis - 49,778 km/val.). Sidabro medalį pelnė 19-metis Europos čempionas belgas Remkas Evenepoelis (Remco Evenepoel, +1.08,93), o bronzos - italas Filipas Gana (Filippo Ganna, +1.55,00). Pirmas startavęs R.Navardauskas nugalėtojui pralaimėjo 10 min. 35,75 sek. Lenktynėse dalyvavo 57 dviratininkai iš 38 šalių.

„Dalyvavau tik asmeninėse lenktynėse. Iš tiesų šiuo metu nesu tos rungties specialistas. Taigi, žvelgiant į rezultatą, kaip ir visada, galėjo būti ir geriau. Visada norisi pravažiuoti kuo geriau, - kalbėjo R.Navardauskas. - Dviratininkų sezonas labai ilgas, tad dar prieš šį startą mačiau, kaip kiti dalyvavo varžybose. Realybė tokia, jog dar nesu tokio lygio, formos, kad galėčiau užimti aukštas pozicijas. Realiai vertinant, prieš šį startą nebuvo didelių lūkesčių, tačiau, žinoma, vis tiek pabandyti ir nuvažiuoti iki galo reikėjo.“

Pasak dviratininko, bet kuriuo atveju, per tokį ilgą sezoną labai sunku išlaikyti formą svarbiausiems startams. Ji tai kyla, tai leidžiasi, sunku „nutaikyti“, kada bus pikas. Ar nebuvo minčių išvis nedalyvauti planetos pirmenybėse? „Buvo. Tačiau juk tokio lygio varžybos vyksta kartą per metus. Dalyvavimas pasaulio čempionate yra garbė. Taigi norėjau pravažiuoti, stengiausi tai padaryti kiek įmanoma geriau“, - pridūrė R.Navardauskas.

Jo teigimu, nereikėtų stebėtis, jog ir kiti mūsų dviratininkai pasaulio čempionate aukštumų nepasiekė ir pastaruoju metu iš svarbiausių varžybų neveža apdovanojimų.

„Juk mūsų šalis yra maža, turime mažai dviratininkų. Varžybose dažniausiai startuojame padėjėjų pozicijose. Tai reiškia, kad neturime šansų kovoti dėl pergalių. Taip surenkame ir mažiau taškų, kurie lemia vietas kitose varžybose. Tad ten iš mūsų dalyvauja 1-2, daugiausiai yra buvę trys. Tai daro įtaką ir rezultatams. Komandos, turinčios po 6-7 atstovus, turi daugiau pagalbos iš komandos narių. Taip pat neturime ir ryškių lyderių. Klubuose, kuriems atstovaujame, esame lyderių pagalbininkai. Taigi mūsų situacija nedėkinga. Visą laiką privalome būti visa galva stipresni už visus, dirbti daug daugiau. Mūsų maža grupelė, atvažiavusi į varžybas, turi kovoti su grandais. Visą laiką tai mums pakiša koją“, - pasakojo R.Navardauskas.

Dabar jau pati sezono pabaiga. Sportininko teigimu, liko tik du startai - ketvirtadienį ir sekmadienį - Prancūzijoje ir šių metų sezonas bus uždarytas: „Kiekvienas startas savotiškai svarbus, reikia tik sugebėti parodyti rezultatus. Po šių varžybų lauks trumpas poilsis ir pradėsime ruoštis kitam sezonui.“

Paklaustas, kaip vertina šiuos metus, R.Navardauskas sakė, jog yra buvę ir geriau.

„Visą laiką norisi, kad būtų geriau. Tačiau jau ne pirmi metai „velkasi“, niekaip nepavyksta pajudėti iš mirties taško. Atrodo, jog stengiesi iš paskutiniųjų, tačiau vis kažko pritrūksta. Šiemet pabandysiu uždaryti sezoną stipriau, o kitąmet tikiuosi grįžti prie pagrindų. Viliuosi, jog kitame sezone viskas bus geriau nei šiemet“, - atviravo dviratininkas.

Primename, jog pernai gruodį Lietuvos dviratininkas grįžo į Prancūzijos komandą „Delko Marseille Provence“. R.Navardauskas pripažino, jog niekas nepasikeitė. Kaip ir 2010 m., taip ir dabar jis ten buvo šiltai priimtas, juo buvo gerai pasirūpinta. Pasak dviratininko, šioje komandoje žiūrima į žmogiškąjį faktorių, tad mūsiškis džiaugiasi grįžęs, jaučiasi kaip namie ir neturi kuo skųstis.

2017 m. rugpjūčio pabaigoje R.Navardauskui Vokietijoje, kaip jau rašėme, buvo atlikta širdies operacija. Operuotis reikėjo dėl aritmijos - širdies ritmo sutrikimo. Mūsų dviratininko, kuris 2013 m. laimėjo „Giro d’Italia“, 2014 m. - „Tour de France“ etapus, teigimu, sveikata vis gerėja.

„Nežinau, kaip tokioje situacijoje būna kitiems sportininkams, bet man atrodo, jog tas pooperacinis laikas užtruko. Kiekvieną sezoną tikiuosi, jog dabar jau bus tas smarkus sugrįžimas. Tačiau vis jaučiuosi, jog kažkas temptų atgal. Jaučiasi, kad kūnas yra pasikeitęs. Laukiu kol organizmas susitvarkys, pripras, tuomet ir žiūrėsime, ką galėsiu padaryti. Iki tos aukščiausios formos, kurią turėjau prieš operaciją, dar šiemet nepavyko sugrįžti. Atrodo, jog ji jau netoli, tačiau taip pat toks jausmas, kad kažkas užsikabinęs ir laiko“, - kalbėjo R.Navardauskas.