Dalis dabartinių Lietuvos rinktinės rankininkų vaikščiojo po stalu arba apskritai nebuvo gimę, kai jų vyresni kolegos paskutinį kartą žaidė Europos čempionate. Tai buvo vos ne prieš ketvirtį amžiaus - 1998-aisiais. Visgi praėjusį savaitgalį rankinio bendruomenė sulaukė šventės - vyrų rinktinė peržengė atrankos barjerą ir gavo teisę žaisti 2022 m. Europos pirmenybėse. Lietuvos rankinio federacijos generalinis sekretorius Miglius Astrauskas tikisi, kad mūsų komanda elitinėje kompanijoje nebus „patrankų mėsa".
Ilgam uždarytos durys
Kai kalbama apie Lietuvos rankinį, dažnai neišvengiama nostalgiškų atodūsių: ech, buvo laikai... Iš tiesų, sovietmetis rankiniui buvo geri laikai, ypač jo pabaiga. 1987 m. vyrų IHF taurę laimėjo Kauno „Granitas", 1988 m. moterų IHF taurę - Vilniaus „Eglė". Valdemaras Novickis su SSRS rinktine 1988 m. tapo olimpiniu čempionu.
Nepaneigsi - ilgainiui laikai prastėjo. Didžiuosiuose turnyruose Lietuvos vyrų rinktinė žaidė tik du kartus. 1997 m. ji užėmė dešimtąją vietą pasaulio čempionate, o 1998 m. buvo devinta Europos pirmenybėse. 1998-ųjų čempionatas vyko Italijoje, jame V.Novickio treniruota rinktinė 19:18 įveikė italus, lygiosiomis 20:20 sužaidė su prancūzais ir patyrė tris nesėkmes (22:30 su Jugoslavija, 21:27 su Švedija, 18:20 su Vokietija).
Ir tada durys į didžiuosius turnyrus užsidarė, XXI amžiuje lietuviai nežaidė nei pasaulio, nei Europos pirmenybėse. Tai nereiškia, kad rankinis nenumaldomai ritosi žemyn ir atsidūrė visiškoje pelkėje. Nors Lietuvos klubai yra tik pusiau profesionalūs, nemažai lietuvių randa geras darbo vietas užsienyje. Pavyzdžiui, Jonas Truchanovičius su „Montpellier" (Prancūzija) komanda 2018 m. laimėjo patį svarbiausią klubų turnyrą - Čempionų lygą.
Rinktinė irgi netapo Europos autsaidere. Ne kartą ir ne du ji buvo atsidūrusi per žingsnį nuo patekimo į didžiuosius turnyrus, bet neperšokdavo paskutinio barjero. „Mums dažnai nesisekdavo traukiant burtus, pritrūkdavo tai vieno įvarčio, tai vieno taško, kad patektume į Europos čempionatą. Aišku, dabar į jį patekti lengviau nei anksčiau, nes dalyvių skaičius padidėjo iki 24 komandų. Tačiau ir krepšinyje Europos čempionate yra 24 komandos, o mūsų krepšininkams nebuvo lengva į jį patekti. Visi dabar moka žaisti, konkurencija yra labai didelė, todėl labai džiaugiamės šiuo pasiekimu", - sakė M.Astrauskas, kuris 2006-2009 m. pats treniravo rinktinę. Po jo nuvesti rinktinę į pasaulio ir Europos čempionatus bandė Gintaras Savukynas ir Artūras Juškėnas, tačiau pasiekti tikslą pavyko tik dabartiniam treneriui - Mindaugui Andriuškai.
Painus kelias
Lietuviams reikėjo, kad Fortūna pagaliau atsisuktų veidu, nes jie nenuėjo į Europos čempionatą tiesiausiu keliu, tai yra neužėmė vienos iš pirmųjų dviejų vietų 4-oje atrankos grupėje. Laimei, buvo aplinkinis kelias, nes kelialapius gavo ir 4 iš 8 trečiąsias vietas užėmusių komandų. Lietuvos rinktinė - viena iš jų.
Per paskutinę atrankos savaitę M.Andriuškos auklėtiniams reikėjo sužaisti tris mačus. Pirmame išvykoje 28:34 pralaimėta autsaideriui Izraeliui, bet šias rungtynes lietuviai žaidė be lyderių - Aideno Malašinsko bei J.Truchanovičiaus. Susitikimas nebuvo lemtingas, nes, atrenkant geriausias trečiąsias komandas, buvo skaičiuojami tik taškai, iškovoti mačuose su aukščiau esančiomis ekipomis.
Lemiamu tapo susitikimas Vilniuje su islandais, kurį mūsiškiai laimėjo 29:27. Paskutiniai taškai buvo sudėti sekmadienį. Lietuviams, išvykoje žaidusiems su portugalais, lygiosios būtų padovanojusios prabangą nesižvalgyti į kitas arenas. Kadangi lietuviai pralaimėjo 25:30, pasižvalgyti teko. Izraelis 29:39 pralaimėjo Islandijai ir neišstūmė mūsų rinktinės iš trečiosios vietos, o paskui ir dauguma kitų rezultatų „sukrito" taip, kaip reikėjo. Būdami rūbinėje, lietuviai sužinojo, kad dviejų įskaitinių taškų, iškovotų mače su islandais, jiems užteko.
„Likus 30 sekundžių, kai jau buvo aišku, kad pralaimėsime, atsisukau į tribūnoje sėdinčius žmones, bet jie tik gūžtelėjo pečiais. Vartininkas Lukas Gurskis iš pradžių lyg pasakė, kad nieko gero. Paskui rūbinėje visi susirinkome, pradėjome traukti telefonus. Matome: Ukraina pralaimėjo - gerai, Šveicarija pralaimi - gerai, Juodkalnija laimi - gerai. Jau lyg ir džiaugiamės, nes patekome, bet tuo pačiu ir laukiame. Tada jau pamatėme oficialų pranešimą, kad patenkame", - neramias akimirkas prisiminė A.Malašinskas.
Progresuojanti komanda
Europos čempionatas vyks Vengrijoje ir Slovėnijoje, jis prasidės 2022 m. sausio 13 d. Ko tikėtis iš mūsų rinktinės, kuri tiek laiko nesugebėdavo peržengti atrankos barjero? Ar ji netaps „patrankų mėsa" elito komandoms?
„Pretenduoti į „Top 12" būtų tikrai sunku, bet mūsų žaidėjai progresuoja. Daug priklausys nuo to, kokią sudėtį pavyks surinkti. Jei kovosime taip, kaip su Islandija, tikrai nebūsime „patrankų mėsa". Pernai Europos čempionate žaidė Latvija ir ji tik vieno įvarčio skirtumu nusileido vokiečiams. O mes su latviais esame panašaus lygio", - svarstė M.Astrauskas.
Kaip gerą pavyzdį jis nurodė mūsų grupės nugalėtojus portugalus, su kuriais teko susidurti ir anksčiau: „Portugalai jau dalyvavo ir pasaulio, ir Europos čempionatuose, iškovojo teisę dalyvauti olimpinėse žaidynėse, o prieš trejus metus mes su jais dar žaidėme lygiai. Namie nusileidome visai nedaug, išvykoje sužaidėme lygiosiomis. Portugalijos komanda augo, mes irgi galime paaugti."
M.Astrauskas priminė, kad prieš Europos čempionatą rinktinė galės kartu treniruotis bent 2-3 savaites, o prieš atrankos varžybas tokios galimybės nebūna. Be to, daugelis rankininkų dar gali tobulėti, nes rinktinėje yra tik keli vyresni nei 28 metų žaidėjai. Pats vyriausias - 35-erių A.Malašinskas, tačiau jis nepanašus į veteraną. 12 įvarčių islandams atseikėjęs Aidenas pateko į simbolinę atrankos varžybų savaitės rinktinę.
Per šį atrankos ciklą lietuviai nėkart nesurinko pajėgiausios sudėties. Paskutinėse rungtynėse trūko Viliaus Rašimo, Beno Petreikio, Mindaugo Dumčiaus. Iš dalies tai netgi išėjo į naudą, nes daugiau progų gavo Lietuvos klubuose žaidžiantys rankininkai. Pavyzdžiui, 22-ejų Arminas Stankūnas iš Kauno „Granito" Portugalijoje pelnė 5 įvarčius. Toks kovos krikštas gali būti svarbus, laukiant debiuto Europos čempionate.
„Iš Lietuvos klubų žaidėjų Izraelyje mane labiausiai nudžiugino Mykolas Lapiniauskas, Portugalijoje - A.Stankūnas. Žanas Gabrielius Virbauskas buvo stabilus kaip visada", - teigė M.Astrauskas. Netolimoje ateityje svarbesnių vaidmenų rinktinėje turėtų sulaukti dar keli rankininkai iš Lietuvos klubų: Deividas Virbauskas, Gytis Šmantauskas, Karolis Antanavičius, Tadas Rasakevičius, Lukas Juškėnas.
Ketvirtadienį, ištraukus Europos čempionato burtus, paaiškėjo mūsiškių varžovai. Lietuvos rinktinė pateko į F grupę, kurioje susitiks su Norvegijos, Rusijos ir Slovakijos komandomis.