Proveržis, rekordai ir padidėjęs dėmesys

Išsvajotos vietos

Paskutinis taurės etapas Holmenkoleno trasoje dar kartą patvirtino, kad pagaliau turime sportininką, nuolat pretenduojantį į aukštas vietas. V.Strolia buvo 15-as sprinte, 10-as persekiojimo lenktynėse ir 17-as bendro starto lenktynėse. Pastarosiose startuoja tik 30 sportininkų, jos laikomos elitinėmis, todėl vien dalyvavimas parodo aukštą baitlonininko statusą.

Iki 10-osios vietos persekiojimo lenktynėse Holmenkolene V.Strolia į dešimtuką pateko dar tris kartus. Sausio viduryje Rupoldinge (Vokietija) jis finišavo ketvirtas sprinte ir penktas - persekiojime. Priešpaskutiniame etape Otepėje (Estija) anykštėnas sprinte buvo šeštas. „Sezonas buvo tikrai geras ir tuo galima pasidžiaugti. Prieš ketverius metus džiaugiausi pirmais įskaitiniais taškais, o dabar nuolat esu taškų zonoje. Galiu nuoširdžiai savimi pasidžiaugti", - sakė V.Strolia. Įskaitinius taškus gauna 40 geriausių kiekvienos asmeninės rungties dalyvių.

Jei kam nors V.Strolios pasiekimai atrodo kuklūs, pažvelkime į bendrą kontekstą. Po Nepriklausomybės atgavimo geriausias lietuvių rezultatas pasaulio taurėje buvo Dianos Rasimovičiūtės aštuntoji vieta sprinte, užimta prieš dešimtmetį. Vyrai nė karto nebuvo patekę į dešimtuką. Iki V.Strolios proveržio tai buvo svajonė.

Bendroje pasaulio taurės įskaitoje anykštėnas uždirbo 352 taškus ir užėmė 25-ąją vietą. Tai - dar vienas Lietuvos biatlono rekordas. 352 taškai yra daugiau nei per pastaruosius 7 metus uždirbo visi Lietuvos biatlonininkai kartu sudėjus. Sprinto rungties įskaitoje V.Strolia atsidūrė dar aukščiau - 14-oje pozicijoje.

„Net ir nepasiekus maksimalių rezultatų olimpinėse žaidynėse, šis sezonas yra vienas iš įspūdingiausių. Truputį nuvylė merginų pasiekimai, bet čia buvo subjektyvios aplinkybės. O vyrų varžybose ir istorinis estafetės pasirodymas, ir V.Strolios rezultatai yra tai, ko anksčiau niekada neturėjome. Tai rodo, kad ir mes, nepaisant žiaurios konkurencijos pasauliniame biatlone, sugebame išugdyti sportininką, galintį kovoti dėl vietų dešimtuke", - teigė A.Daugirdas.

Trispalvių jūra Estijoje

Deja, vyšnia ant torto mūsų biatlonininkams netapo vasarį vykusios Pekino olimpinės žaidynės. Kaip minėjo federacijos prezidentas, rezultatai ten nebuvo tokie, kokių laukta. Aukščiausia V.Strolios pozicija buvo 21-oji, kiti mūsiškiai nė vienoje asmeninėje rungtyje nepateko tarp 60-ies geriausių.

Tik žaidynių pabaigoje nuotaiką pataisė 14-oji vieta vyrų estafetėje. Ankstesnėse žaidynėse to pasiekti buvo neįmanoma, nes pats dalyvavimas buvo neįmanomas - komandoje tiesiog nebūdavo daugiau nei dviejų vienos lyties sportininkų. Užėmę 14-ąją vietą estafetėje, lietuviai pakartojo savo rekordą. Jis buvo pagerintas pasaulio taurės etape Otepėje, kur mūsiškiai finišavo
13-oje pozicijoje.

Jei anksčiau Lietuvos biatlonu domėdavosi tik saujelė žmonių, tai pastaraisiais metais padėtis keičiasi.

„Kiekvienais metais biatlonas sulaukia vis daugiau dėmesio. Tai susiję su pasiekimais. Kiekvienais metais į mūsų biatlono statistiką atnešame po saują rekordų. Pasaulyje ši sporto šaka ir šiaip populiari, o dabar jaučiame didesnį susidomėjimą ir Lietuvoje. Netgi norinčių sportuoti padaugėjo, tik, deja, mes nelabai turime sąlygų. O geriausias lakmuso popierėlis buvo Otepėje vykęs pasaulio taurės etapas, kai pamatėme trispalvių jūrą. Supratome, kad gerbėjų Lietuvoje tikrai netrūksta", - džiaugėsi A.Daugirdas.

Dar vienas teigiamas šio sezono akcentas buvo Nacijų taurės įskaitoje vyrų išsaugota 16-oji vieta. Ji leido išsaugoti keturių sportininkų kvotą kiekvienoje asmeninėje pasaulio taurės rungtyje. „Nerimavome iki paskutinio starto, nes buvo labai nedidelė persvara prieš 17-18 vietas. Mums ant kulnų mynė japonai ir estai, bet paskutinis įskaitinis sprintas išsprendė visus klausimus", - sakė federacijos prezidentas. Iš viso Nacijų taurės įskaitoje klasifikuotos 33 vyrų komandos, taigi lietuviai yra kiek aukščiau vidurio.

Yra kam perduoti estafetę

Kažkiek nerimą tai, kad kiti Lietuvos sportininkai V.Stroliai neprilygo nė iš tolo. Pasaulio taurės taškų negavo nei Karolis Dombrovskis, nei Tomas Kaukėnas, jau nekalbant apie jauniausią ketverto narį - Liną Banį. Praėjusį sezoną K.Dombrovskiui sekėsi geriau, jis pasaulio taurės įskaitoje buvo 68-as.

„Reikia džiaugtis tuo, kad skirtingais laikotarpiais atsiranda bent vienas lyderis. Tokia situacija kartojasi ne pirmą kartą. Kažkada buvo D.Rasimovičiūtė, kuri buvo faktiškai vienintelė mūsų atstovė pasaulio taurėje. Paskui atėjo T.Kaukėno laikas, jis džiugino dvejas olimpines žaidynes iš eilės. Tarp Pjongčango ir Pekino olimpinių žaidynių kelis sezonus „ant bangos" buvo K.Dombrovskis. Dabar atėjo Vytauto eilė, - svarstė A.Daugirdas. - Aišku, norėtųsi, kad visi būtų stiprūs vienu metu, bet nėra taip paprasta. Juk kalbame ne apie robotus, o apie žmones. Norvegai iš tūkstančio gali atrinkti aštuonis gerus sportininkus, bet net ir vidutinės komandos neturi daug stiprių biatlonininkų".

Iki kito sezono vyrų komanda neturėtų keistis. Vyriausias jos narys - 31-erių T.Kaukėnas - Pekine užsiminė, kad ketina likti dar vienam olimpiniam ciklui. „Beveik visi sportininkai jau patvirtino, kad nori tęsti karjerą. Su keliais dar neteko kalbėti, bet, manau, jie supranta, jog dar nepasiekė to, ką galėtų pasiekti. Ir tai yra labai geras ženklas. Nė viena sporto šaka neatsisako patyrusių sportininkų. Ji džiaugiasi, kai sportininkai lieka, nes išugdyti biatlonininką, kuris pasiektų pasaulio taurės lygį, reikia ne 1-2, o 8-12 metų", - akcentavo A.Daugirdas.

Vyrų komandoje netrūksta ir rezervo. Sezono pabaigoje pasaulio taurės varžybose debiutavo dar vienas jos narys - Maksimas Fominas. „Mane šį sezoną džiugino ne tik M.Fominas, bet ir Nikita Romanovas, pasižymintis stabiliu šaudymu. Žinome, kur jam reikia daugiau padirbėti ir jis tikrai yra realus kandidatas dalyvauti pasaulio taurėje. O M.Fominui reikia įdėti truputį daugiau pastangų į bendrą pasirengimą prieš sezoną, tada jis tikrai bus aukštesnio lygio sportininkas. Jam netrūksta užsispyrimo, noro, ir šaudyti jam sekasi neblogai. Turime ir Jokūną Mačkinę, Nikitą Čigaką. Turime visą antrą sudėtį. Jei negalėtų startuoti pirmoji, šie sportininkai nebūtų visiški autsaideriai pasaulio taurėje. Per šį olimpinį ciklą seni vilkai galės pasiekti savo maksimumą ir perduoti estafetę jaunimui. Tai būtų idealus perėjimas", - vylėsi LBF prezidentas.

Rikiuotės gale

Liūdnesne Lietuvos biatlono puse išlieka moterų pasirodymai. Gabrielė Leščinskaitė šį sezoną vieną kartą blykstelėjo - užėmė 19-ąją vietą asmeninėse lenktynėse pasaulio taurės etape Antholce ir pelnė 22 įskaitinius taškus. Tai ir buvo vieninteliai Lietuvos merginų taškai. Natalija Kočergina tarp 106 taškais pasižymėjusių biatlonininkių nepateko. Nacijų įskaitoje lietuvės praėjusį sezoną buvo 24-os, šį -
28-os. Mūsiškės aplenkė tik Didžiosios Britanijos ir Australijos biatlonininkes.

Galimybės progresuoti ateinantį sezoną kol kad atrodo miglotos. Iš dalies jos priklausys nuo to, ar į komandą įsilies lietuvių kilmės sportininkė iš Rusijos Lidija Žurauskaitė. „Jei visos merginos patvirtins, kad toliau sportuos, šiame flange galime sustiprėti. Be L.Žurauskaitės, yra Marija Kresik. Aišku, merginoms dar reikia sustiprėti ir fiziškai, ir psichologiškai, ir įgūdžių dar reikia daug. Bet kitą sezoną, jei visos merginos liks, yra vilčių sugrįžti į pasaulio taurę su estafetės komanda", - sakė A.Daugirdas.

Kol kas nė viena sportininkė garsiai nepasakė, tačiau LBF prezidentas neturi ir garantijų, kad taip neatsitiks. L.Žurauskaitei niekaip nepavyksta tapti Lietuvos piliete. Ji dar rudenį atsisakė Rusijos pilietybės ir nuo to laiko laukia atitinkamos pažymos.

„Mūsų Migracijos departamentas dar neleidžia duoti priesaikos, nes laukia pažymos iš Rusijos, - pasakojo A.Daugirdas. - Labai gaila, kad nenorima leisti jai prisiekti išimties tvarka ir duoti lietuvišką pasą. Laukiama formalumų, o iš Rusijos pusės, kiek suprantu, nelikę jokio geranoriškumo. Dabar dar kartą kreipėmės su prašymu leisti jai duoti priesaiką išimties tvarka, motyvuodami pablogėjusia politine situacija. Nežinau, kuo tai baigsis. Gaila, kad biurokratiniai formalumai neleido mergaitei pasireikšti šį sezoną".

Pasaulio taurės įskaita

Vyrai

1. Quentin Fillon Maillet (Prancūzija) 984 tšk.

2. Sturla Holm Laegreid (Norvegija) 736 tšk.

3. Sebastian Samuelsson (Švedija) 717 tšk.

4. Vetle Sjaastad Christiansen (Norvegija) 708 tšk.

5. Emilien Jacquelin (Prancūzija) 706 tšk.

... 25. Vytautas Strolia (Lietuva) 352 tšk.

Moterys

1. Marte Olsbu Roeiseland (Norvegija) 957 tšk.

2. Elvira Oeberg (Švedija) 823 tšk.

3. Lisa Theresa Hauser (Austrija) 684 tšk.

4. Hanna Oeberg (Švedija) 661 tšk.

5. Anais Chevalier-Bouchet (Prancūzija) 642 tšk.

... 81. Gabrielė Leščinskaitė (Lietuva) 22 tšk.

Nacijų taurės įskaita

Vyrai

1. Norvegija 7277 tšk.

2. Prancūzija 6954 tšk.

3. Vokietija 6707 tšk.

4. Švedija 5851 tšk.

5. Italija 5475 tšk.

... 16. Lietuva 3341 tšk.

Moterys

1. Norvegija 6856 tšk.

2. Švedija 6765 tšk.

3. Prancūzija 6572 tšk.

4. Vokietija 6402 tšk.

5. Čekija 5488 tšk.

... 28. Lietuva 1030 tšk.