Profesionalumo teks ieškoti užsienyje

Atrankos turnyras Utenoje šeimininkams prasidėjo šventiškai. Jie 14:1 sutriuškino suomius, 18:4 nugalėjo rumunus, o finalo repeticijoje 15:14 įveikė šveicarus. Pirmosiose turnyro rungtynėse rinktinėje debiutavo garsiausias šalies beisbolininkas, vienintelis JAV elitinėje MLB (Major Baseball League) lygoje žaidęs lietuvis Dovydas Neverauskas. Jis yra asociacijos prezidento V.Neverausko sūnus. Deja, turnyrui įsibėgėjus, Dovydui teko išvykti į Vokietiją dėl įsipareigojimų Bonos klubui „Capitals".

Be pralaimėjimų žengę lietuviai suklupo tada, kai pergalės labiausiai reikėjo. Atrankos finale jie 1:3 nusileido šveicarams. Pastariesiems ir atiteko vienintelis kelialapis į Europos čempionatą, kuriame dalyvaus 16 rinktinių. Tai buvo ketvirtas kartas iš eilės, kuomet lietuviams pritrūko vieno žingsnio. Europos čempionatų atrankos finalus jie pralaimėjo ir 2017, 2019 bei 2021 m.

Po pralaimėjimo V.Neverauskas nenuleidžia rankų. Jo nuomone, Lietuvos rinktinė nebūtų pastumdėlė Europos čempionate, jei galų gale ten patektų. Tačiau, norint kovoti dėl aukštų vietų, reikėtų suburti stipriausią sudėtį, o šiemet to padaryti nepavyko. Pavyzdžiui, rinktinei negalėjo atstovauti Pietų Karolinos universitete studijuojantis 19-metis JAV lietuvis Vytas Valinčius. Jam, kaip ir jo broliui, rinktinėje šiemet žaidusiam 16-mečiui Tomui, prognozuojama ateitis MLB lygoje.

- Ką reiškia nesėkmė ketvirtame finale iš eilės - rinktinei tiesiog pritrūksta sėkmės ar varžovai būna objektyviai stipresni?

- Šveicarai tikrai nėra už mus stipresni, tai yra mūsų lygio komanda. Tai buvo įrodyta prieš finalą vykusiose rungtynėse, kai vyko atkakli kova, žaidžiant su antraisiais, ne pačiais stipriausiais metikais. Ir kiti rezultatai rodė, kad nesame silpnesni. Jei rumunus šveicarai nugalėjo lengvai, tai su suomiais jie turėjo vargo. O mes suomius palaužėme. Taigi negaliu sakyti, kad šveicarai stipresni.

- Ko tuomet pritrūko rungtynėse su šveicarais?

- Turėjome traumuotų žmonių, ir būtent tarp kvadrato žaidėjų. Be to, anksčiau rinktinėje labai išsiskirdavo legionieriai. Šįkart dėl vienokių ar kitokių priežasčių kelių iš jų neturėjome, o Vokietijoje žaidžiantis Edvardas Matusevičius nebuvo geriausios formos. Gal jam sutrukdė prieš maždaug mėnesį vykusios vestuvės, gal dar kažkas. Sunku pasakyti, bet forma tikrai nebuvo geriausia. Taigi sulaukėme mažiau legionierių indėlio. V.Valinčius buvo traumuotas. Jo brolis Tomas iš dalies tai kompensavo, bet finalo rungtynėse pasirodė truputį prasčiau. Buvome priversti remtis mažesniu žaidėjų skaičiumi, galėjome atlikti mažiau keitimų, buvo mažiau laisvės manevruoti.

O labiausiai pritrūko, vyriškai pasakius, kiaušinių. Elementariai. Sunku laimėti rungtynes su 1 tašku. Šveicarų metikas neblizgėjo. Jei mūsų metikas meta netoli 90 km per valandą greičiu, tai jų metė maždaug 83 km greičiu, o suktus metimus - apie 70 km. Tai yra greičiai, kuriuos turime net ir Lietuvos čempionate ir tokie metimai yra atmušami. Bet... Sakau mušėjui: mušk į žemę, o jis nemuša. Paskui sako: aš negirdėjau. Visa komanda girdėjo, o jis - ne. Nežinau, iš kur atėjo ta baimė. Taip jau būna sporte, kai yra daug jaudulio. Žaidėjai pradeda kažko bijoti ir laukia, kol kitas padarys.

Šveicarai mums nieko naujo neparodė, tai sako ir statistika. Mes atlikome 5 gerus mušimus, jie - 4, mes padarėme 1 klaidą, jie - 2, mūsų 8 žmonės liko bazėse, jų - 5. Mūsų statistika šiek tiek geresnė, o rezultatas - 1:3. Smulkios taktinės klaidos ir viena šiurkšti klaida nulėmė tokį rezultatą.

- Ar dažnai pasitaiko, kad Lietuvos rinktinė per rungtynes pelnytų tik 1 tašką?

- Nedažnai taip būna, bet pasitaiko. Kartais varžovų metikai meta daugiau nei 90 km per valandą greičiu, gerai kontroliuoja metimą, tada tikrai būna sudėtinga atmušti ir pelnyti daug taškų. O šveicarų metikas nebuvo stebuklingas. Taip, jis yra geras, kontroliuoja metimą. Šveicarai apskritai pasižymėjo didele disciplina, ko, deja, trūko mums.

Matyt tai yra mūsų charakteryje. Tai vienas kažką daro ne taip, tai kitas apskritai sugalvoja pasikviesti energetinius gėrimus nešiojančią mergaitę. Galite įsivaizduoti, kad vyksta futbolo arba krepšinio rungtynės ir mergaitė atneša žaidėjams energetinius gėrimus? Deja, čia taip įvyko. Kažkas sugalvojo, ją pasikvietė ir ji perbėgo aikštę. Klausiu: ką tu čia veiki? Ji atsako: mane komanda pakvietė. Deja, toks neprofesionalus yra kai kurių žaidėjų supratimas apie tai, ko mes siekiame. Nežinau, kaip tai reikia išgyvendinti. O šveicarai, pasikartosiu, viską darė labai disciplinuotai, vykdė trenerių komandas.

Per tris dienas juk visi vieni kitus išanalizavome. Tiek jie, tiek mes žinojome, kas pavyksta gerai ir kas - nelabai. Toliau jau reikia išpildymo. Arba tu padarai, arba nepadarai. Tačiau net ir žaisdami blogai mes vis tiek galėjome laimėti.

- Ar finalas būtų buvęs kitoks, jei būtų galėjęs žaisti Dovydas?

- Ne. Dovydas yra metikas ir neneša taškų, o padeda nuo jų apsiginti. Patys pelnėme 1 tašką, su tuo 1 tašku Dovydas mūsų neišgelbėtų.

- Paminėjote brolius Valinčius. Ar su jais siejama Lietuvos rinktinės ateitis?

- Be abejo. Apskritai turėsime labiau remtis beisbolininkais, žaidžiančiais aukštesniame lygyje. Gimusiais užsienyje arba ten patekusiais. Visų pirma - Amerikoje. Taip pat - Vokietijoje, kur einama link profesionalaus beisbolo. Iš dalies beisbolas Vokietijoje jau ir yra profesionalus, bet dar ne visiškai. Turėsime remtis tokiais beisbolininkais, o ne žaidžiančiais Lietuvoje. Pastarieji treniruojasi 1-2 kartus per savaitę ir tai jau yra labai gerai. Jei savaitgalį dar būna rungtynės, žmogus jau ir taip atima pakankamai daug laiko nuo šeimos, mokslo ar darbo. Per tas porą treniruočių sunku ne tik įdiegti, bet ir išlaikyti tam tikras savybes. Treniruotis Lietuvoje profesionaliai nėra galimybių.

JAV yra dar vienas metikas - Lukas Baris (Lukas Barry), bet jis šią vasarą žaidė ten ir negalėjo atvykti į rinktinę. Dar yra mušėjas iš Kalifornijos Lukas Prongosas. Jis irgi negalėjo atvykti. Jau turėtume du žmones. Per kontrolines rungtynes prieš pat čempionatą traumą patyrė Lukas Paškevičius iš „BK Vilniaus", kuris yra tikrai svarbus kvadrato žaidėjas. Audrius Beliauskas iš Kauno „Lituanica" traumą patyrė turnyro metu. Tos traumos nėra rimtos, jie iškrito 2-3 savaitėms, bet šiame turnyre žaisti negalėjo. Be to, iš rinktinės išvyko Vokietijoje, Regensburgo beisbolo akademijoje, žaidžiantis jaunas talentas - Andrius Stravinskas.

Su Dovydu kalbėjomės, kad galbūt su Vokietijos beisbolo asociacija, kažkuriuo klubu arba akademija pasirašysime sutartį ir jaunus talentus siųsime ten. Nes ten yra galimybė viską daryti žymiai profesionaliau. Ten ir skautai nuolat zuja, o pas mus jie užklysta daug rečiau. Lietuvoje turime nedaug trenerių, kurie gali talentą paruošti aukštesniam lygiui. Vilniuje tai galime daryti iki tol, kol jam sukanka 15-16 metų. Kituose miestuose ir to negalime. Todėl yra tikslas talentus išsiųsti į užsienį, nes kitaip jie nustoja tobulėti.

- Nuolat ieškote pastiprinimo tarp užjūrio lietuvių, tačiau taip turbūt daroma daugelyje Europos valstybių?

- Taip. Pavyzdžiui, suomiai turėjo du tokius žaidėjus. Jie, kaip ir mes, kelis savo jaunuolius yra išsiuntę į Vokietiją, kur tie žaidėjai stipriai progresuoja. Beje, Suomijoje dabar apskritai jaučiamas didelis postūmis, nes ten beisbolas jungiasi su vietiniu žaidimu pesapalu (pesapallo). Tai yra tarsi suomiškas beisbolas, bet jis - labai savotiškas. Tas žaidimas turi net 18 tūkst. registruotų narių, kai, pavyzdžiui, visame Italijos beisbole yra tik 20 tūkst. registruotų žaidėjų. Iškart atsirado ir daugiau pinigų.

Dabar intensyviai ruošiamės Baltijos čempionatui, nes ir švedų lygis yra neblogas, ir suomiai kyla. Norvegai šiemet taip pat neblogai žaidė atrankoje. Aišku, latvių ir estų lygis yra gerokai žemesnis, bet vis tiek turime plėtoti regionines varžybas. Regiono pakėlimas į aukštesnį lygį yra svarbus, nes jau negalėsime žaisti su baltarusiais. Anksčiau su jais žaisdavome, tai leisdavo pakilti į aukštesnį lygį. Baltarusijoje beisbolas yra atseit neprofesionalus, bet svarbiausios komandos ten gauna pinigus.

- Jei Lietuvos rinktinė ateityje visgi patektų į Europos čempionatą, ar ji ten nebūtų „patrankų mėsa"?

- Jei susirinktų tokia sudėtis kaip šiame turnyre, kai dalis negalėjo atvykti, o kiti buvo traumuoti, būtų tikrai sudėtinga. Reikėtų surinkti visus geriausius ir atitinkamai ruoštis. Tokiu atveju galėtume tikėtis būti tarp 8-12 vietas užimsiančių komandų. Pretenduoti į pirmą šešetuką būtų sudėtinga. Tam reikėtų iš JAV pasikviesti labai daug žaidėjų, kaip padarė Izraelis. Ten beveik visi - amerikiečiai, bet tokiu atveju koks yra paties Izraelio beisbolas? Ar jis kyla? Manau, kad nelabai.

Šiaip lietuviškų pavardžių JAV beisbole yra labai daug. Tačiau ne visi nori, ne visi gali, o ir mes ne visus kviečiame. Pavyzdžiui, brolių Valinčių atveju yra daug lietuviškumo. Mama - iš Šiaulių, tėvas - lietuvis iš Punsko. Jie moka lietuvių kalbą, o yra tokių, kurie net lietuvių kalbos nemoka. Manau, tai keičia situaciją.

- Kokie tolimesni rinktinės planai, ar šiemet ji dar žais kokiose nors varžybose?

- Vyrų rinktinė šiemet jau nežais, bet įvykių dar bus. Utenoje rugpjūčio 6-12 d. vyks jaunimo atrankos varžybos. Irgi bus įdomu, nes mūsų jaunimo rinktinė yra nebloga. Atvyks Izraelis su savo amerikiečiais, nebloga Belgijos rinktinė, šveicarai ir lenkai. O lapkritį vyks beisbolo-5 pasaulio čempionatas. Iš Europos jame dalyvausime mes ir prancūzai.