Plieninis žirgas atnešė pirmąją karūną

Atskira klasė

Utenoje, Alių trasoje, vyko paskutinis, penktasis Lietuvos motokroso čempionato etapas. Dar prieš jį A.Skudutytė Moterų įskaitoje turėjo 194 taškus. Pagal pirmenybių nuostatus, kad taptų čempione, šiose varžybose jai pakako startuoti bent viename iš dviejų įskaitinių važiavimų, nes skaičiuojant galutinius rezultatus, atmetamas vienas blogiausias etapas. Mergina taip ir padarė. Pirmajame važiavime ji užėmė ketvirtąją vietą, o antrajame nedalyvavo, tad galutinėje etapo lentelėje liko paskutinė, 18-a. Pirma penktajame etape finišavo latvė Ana Stecjuka (Anna Stecjuka), antra buvo nuo keturračio ant motociklo šiemet persėdusi Austėja Tamuliūnaitė, o bronzinę vietą užėmė A.Skudutytės jaunesnioji sesuo Agilija.

„Šis čempionės titulas man tikrai labai svarbus, tačiau ne tik dėl to, jog jis toks pirmas istorijoje. Čempionate varžėsi mano viena pagrindinių konkurenčių A.Stecjuka. Iki šiol šios latvės niekaip negalėjau aplenkti. Tad labai džiaugiuosi, kad pagaliau pasiekiau ir įgyvendinau vieną iš savo tikslų. Žinoma, smagu ir dėl to pirmo karto istorijoje", - kalbėjo A.Skudutytė.

Anksčiau Lietuvos motokroso čempionate moterys važiuodavo kartu su pradedančiųjų vaikinų klase. Tik šiemet pirmą kartą Moterų klasė tapo čempionatine. Vadinasi, startuodamos atskirame važiavime, moterys savo klubams atneša dvigubai daugiau taškų nei nečempionatinių klasių dalyviai (pavyzdžiui, „Pradedantieji", „Mėgėjai", „Veteranai").

„Iki šiol, galima sakyti, klubams buvome tarsi nereikalingos. Į mus niekas labai daug dėmesio nekreipė. Todėl visos merginos laukė, kada mūsų klasė taps čempionatine. Moterų motokrose padaugėjo ir dėl to, jog jos nebebijo, pavyzdžiui, griūčių. Kai varžaisi su vyrais ir įvyksta grūtis, pavojus susitraumuoti didesnis. O dabar visos žino, jog moterys važiuos atskirai ir nebebijo", - aiškino A.Skudutytė.

Bendrojoje Lietuvos čempionato Moterų klasės įskaitoje
A.Skudutytė įsitaisė viršūnėje, surinkusi 212 taškų. Sidabras atiteko A.Stecjukai (188 tšk.), bronza - A.Tamuliūnaitei (188 tšk.). Šalia prizininkių pakylos ketvirta liko A.Skudutytės sesuo Agilija (168 tšk.).

„Prieš sezono pradžią nesitikėjau, kad lengvai galiu paimti šį titulą, nes varžovės buvo tikrai rimtos. Žinojau, kad bus sunku. Tačiau dėjau daug pastangų, treniravausi ir su motociklu, ir be jo. Ryžtingai siekiau tikslo ir jį pasiekiau. Aišku, dėl karantino sezonas buvo kiek pasikeitęs, pavyzdžiui, turėjo būti organizuojamas Europos čempionatas, kuriame ketinau dalyvauti. Tai būtų buvęs pirmas mano startas Senojo žemyno pirmenybėse. Džiaugiuosi, jog bent jau Lietuvos čempionato visus etapus pavyko surengti ir galėjome varžytis dėl nugalėtojos vardo", - pasakojo motokrosininkė.

Reikėjo apsispręsti

Tiesa, paskutiniajame Lietuvos čempionato etape A.Skudutytė startavo tik viename važiavime ne dėl to, jog nenorėjo ar patingėjo, žinodama, kad karūna jau jos. Tokį sprendimą ji priėmė, nes buvo nevisiškai pasveikusi po traumos, važiavo sutvarstyta ranka. Rugpjūčio pabaigoje, ketvirtajame šalies pirmenybių etape Aleksandrijos trasoje Šiauliuose, sportininkė griuvo ir susilaužė kairįjį raktikaulį. Operacija jai buvo atlikta likus mažiau nei dviem savaitėms iki finalinio etapo.

„Paskutiniame etape važiavau atsargiau. Buvo tikrai sunku. Kvalifikacijoje išvis planavau padaryti tik vieną ratą, kad būtų įskaitytas laikas. Tačiau pravažiavau vieną ratą ir negalėjau sustoti, tad įveikiau dar porą ratų. Žinojau, kad šį kartą negaliu lenktyniauti su pagrindinėmis varžovėmis. Juk galėjau dar labiau pabloginti situaciją, tad tiesiog jas „paleidau" ir nežiūrėjau. Nors iš tiesų petys nelabai skaudėjo", - pasakojo A.Skudutytė.

Pasak jos, sunku buvo dėl to, jog noras varžytis buvo didelis. Antrą dieną, kai stebėjo varžybas iš šalies, atrodė, jog tuoj pabirs ašaros, nes dalyvauti norėjo, bet negalėjo.

„Kai gulėjau ligoninėje Kaune, gydytojai paaiškino viską, kas yra. Galvojau, gal net nestartuoti Utenoje. Maniau, kad čia gali baigtis ne tik šis sezonas, bet, jei kas nors rimčiau nutiktų, atsilieptų ir kitiems metams. Tad dvejonių prieš varžybas Utenoje buvo. Tačiau jaučiausi gana gerai. Pamačiau, kad trūksta tik taško, tad nusprendžiau dalyvauti. Aišku, prie sprendimo prisidėjo ir tai, jog visiškai nejaučiau skausmo. Momentais net nejaučiau, kad kažkas negerai, tačiau, žinoma, kai reikia važiuoti, dirginimas atsiranda. Apskritai viskas praėjo normaliai, gerai", - pridūrė A.Skudutytė.

Penktas sezonas

Nors Lietuvos čempionatas ir pasiekė finišo tiesiąją, A.Skudutytė motociklo į garažą dar nestatys. Jos laukia ir motokroso varžybos „Lietuvos taurė 2020". Pastarųjų bendrojoje įskaitoje po trijų etapų sportininkė taip pat užima pirmąją vietą.

„Ketinu dalyvauti ir „Lietuvos taurės 2020" paskutiniajame etape mėnesio pabaigoje. Tačiau dar irgi ne visa jėga, nes po traumos bus praėjęs tik mėnuo. Rimtesnės varžybos laukia spalio pirmą savaitgalį, planuoju važiuoti Lenkijos čempionato paskutiniajame etape. Žiūrėsiu, kaip jausiuosi, kaip pavyks atsistatyti, kaip seksis treniruotėse", - teigė motokrosininkė.

Įprastai, kai nekamuoja traumos, mergina kiekvieną dieną dirba fiziškai - bėgioja arba mina dviratį. O su motociklu stengiasi būtinai padaryti bent vieną treniruotę per savaitę, idealiausiu atveju būtų dvi treniruotės per savaitę.

Motokrose A.Skudutytė dalyvauja penktą sezoną. Šia sporto šaka užsiiminėti ji pradėjo nuo 12 metų. „Viskas prasidėjo nuo to, jog broliui nupirko motocikliuką. Jis pirmas pradėjo važinėti. Paskui išsiprašiau mamos, kad nupirktų ir man bei leistų važinėti. Pradžioje ji bijojo mane leisti į varžybas. Paskui ir sesė prisijungė. Taip viskas ir prasidėjo, dabar visa šeima važinėjame", - pasakojo motokrosininkė.

A.Skudutytės teigimu, smagu, jog kartu varžybose dalyvauja ir sesuo. Abiem tai suteikia papildomos motyvacijos. „Dabar už sesę esu šiek tiek stipresnė, tad jai motyvacija mane pavyti, o man norisi, kad nepavytų. Manau, tai abiem padeda tobulėti", - įsitikinusi ji.

Paklausta apie karjeros, susijusios su motokrosu, tikslus, mergina paminėjo pasaulio čempionatą, norėtųsi išbandyti jėgas bent viename jo etape: „Norėčiau nuvažiuoti pažiūrėti, kaip ten viskas vyksta, pasivaržyti su kitomis motociklininkėmis iš viso pasaulio. Tačiau tam reikia dar daug darbo ir finansų. Nemanau, kad jų dabar yra užtektinai, tad tuos planus kol kas palieku ateičiai."

Paspardo ir kamuolį

Be motociklo, A.Skudutytės gyvenime yra ir kamuolys. Mergina žaidžia futbolą. Tiesa, pastaruoju metu šiai sporto šakai ji skiria mažiau laiko.

„Pirmasis mano klubas buvo Utenos „Utenis". Tačiau jam nelabai patiko, kad daugiau laiko atiduodu motokrosui, o ne futbolui. Tad pastarąjį žiemos sezoną Lietuvos salės futbolo čempionate žaidžiau už Vilniaus „Žalgirį". Dabar irgi atstovausiu šiai komandai", - sakė A.Skudutytė.

Merginos sporto šakų pasirinkimas labai skirtingas. Viena - komandinė, kita - individuali.

„Be abejonės, labiau patinka motokrosas. Tai individuali sporto šaka, pats nusistatai tikslus ir pats esi už save atsakingas. Kiek darbo įdedi, tiek ir turi. Tačiau patinka ir komandinis futbolas. Juk kartais, jei padarai kokią klaidą, kažkas kitas iš komandos gali ją ištaisyti. Tačiau abi sporto šakas vienija azartas, tai man labai patinka", - teigė A.Skudutytė, kuri pridūrė, jog su stereotipais, kad motociklai ar futbolo kamuolys labiau „tinka" vaikinams, susiduria retai. Priešingai, pavyzdžiui, motokrose vyrai stengiasi saugoti merginas.

Be visų aktyvių veiklų merginos gyvenime, žinoma, yra ir mokslai. Šiais metais jos laukia egzaminai. Nors nemažai laiko atima sportas, mokslai nenukenčia.

„Šiemet reikės bandyti viską suderinti, nes reikės daugiau laiko skirti mokslams. Tačiau treniruojuosi ne visą dieną, po pamokų padarai, ką reikia, o vakare lieka laiko pamokoms, tad mokslai nelabai nukenčia. Ką planuoju baigusi mokyklą? Kitą sezoną motokrose turiu didelių planų, tad žiūrėsiu, kaip viskas pavyks sezono starte. Tačiau, aišku, planuoju stoti į universitetą, bandysiu ir toliau derinti mokslus su sportu, kad ir ten, ir ten viskas būtų gerai", - atviravo A.Skudutytė.