Kelionės jachtomis po svečias šalis atsidarė po nepriklausomybės atkūrimo. Į regatas ar svečius pagal argumentuotus kvietimus gaudavom vizas, tad labai retai išplaukdavom. Bevizį jachtų įplaukimą, pagal Karalienės nurodymą pirmoji Vakarų šalis atidarė Danija 1993m. Kadangi tais metais aš išėjau į pensiją, kaip laisvas nuo darbų, devynis kartu plukdžiau kolegas iki Kopenhagos, be abejo aplankydami Bornholmo, kartais ir Lenkijos uostus. Labai visi norėjo pamatyti mums teigiamą „supuvusį" vakarų pasaulį.
1 nuotr.
Išvykose be gražių įspūdžių, būsimiems šturmanams vertingų pamokų, būdavo įdomių susitikimų bei reginių. Patiko Bornholmo salos žvejų šventės, kaip karnavalai miesteliuose su koncertu laikinai pastatytoje pastogėje, be abejo masiniu alaus ragavimu. Pamenu tai užtikome dvejuose miesteliuose. Kartą įsijungę į šventę gurkšnodami alų klausome koncerto, dainuoti pradeda dauguma šventės dalyvių, o kai užgrojo ypač ritmingą kūrinį visi susikibę rankomis atsistojo, o kaip kas ritmingai dainuodami net ant suolų užlipo. Paklausiau, - ką tai reiškia? Mūsų komandos narys Juozas, spėjęs pasėdėti Danijos kalėjime susigaudė danų kalboje paaiškino. - Tai Danų kovos už laisvę daina.
Artėdami prie Bornholmo šiaurės vakarų kampo pastebėjome daugybę automobilių. Nors tada nesiruošėme į Hamerhavn užsukti, - planus pakeitėme. Uostas taip pat pilnutėlis jachtų, nes ant kalno didžiulėje viduramžių senoje pilyje Hamerhaus vyksta senovės kovų vaidinimai. Komandos su tų laikų apranga, ginklais, vadai ant arklių, nuostabu. Žinau ir pas mus yra senovės karybos ginklų, aprangos ir kovos veiksmų kūrėjai.
Vėlesniais metais Gotlande kelis kartus pataikiau į renginius. Vidurnaktyje prisišvartavę Visby uoste kietai miegame. Pašviesėjus miegus trukdo kažkokia muzika, dainos. Kišu galvą, - nustembu. Skambinu mūsų draugams Švedijos lietuviams. Eugenijus Budrys skubotai paaiškina, kad labai jie visi Klemensas Gumauskas ir Jonas Pajaujis šias dienas yra užsiėmę vertėjavimu, nes vyksta Pabaltijo šalių chorų festivalis. Sukilusi įgula nuskubėjome pasitikti iš kelto išeinančius ir dainuojančius choristus. Su daug kuo pabendravome, atsirado pažįstamų. Festivalio koncertų klausyti nesiruošėme, nes mūsų planas buvo Stokholmas.
Įdomią didžiulę šventę „Viduramžių savaitė" Visby-je mačiau du kartus. Kartą į pabaigą užklydom, o kitais metais specialiai tam atvykome. Šventė tęsiasi netoli savaitę. Kulminacija, kai ant vienos pilies sienos miesto valdžia (ne artistai) apsirengusi viduramžių rūbais, stovėdami ant pilies sienos aiškinasi su žmonių minia esančia aikštėje „svarbius valstybinius" reikalus apie sąjungą su kaimynu, apie mokesčių padidinimą ir taip toliau. Minia atsako teigiamai ar neigiamai. Tas pokalbis, nuo sienos per didžiules kūgines triūbas pasibaigia. Pradedama eisena per parką ir miesto gatvėmis.
Dar ryte netoli mūsų į uostą atirklavo aštuonių irklų laivas, pagal komandą visi vienu metu irklus pastatė vertikaliai, vėliau kvalifikuotai prisišvartavo. Nesupratau ar jie iš kontinento už 50 jm, ar iš kito gretimo uostelio atplaukė. Jų rūbai primityviausi tik odos bei kailių gabalai. Eisenoje jie su ietimis buvo apsiginklavę.
Nesupratau dar kelių šventės dalykų. Miesto aikštėje stovėjo keli didžiuliai mediniai papuošti kubilai ir juose besimaudančias moterys. Jos su ilgais iki žemės storos medžiagos marškiniais. Lyg tai jos nubaustos už neištikimybę ar nedorybes, o gal atvirkščiai išaukštintos.
Nesupratau keisto fotografavimo užrištomis akimis. Pagalvojęs samprotavau, atsidurti neregio vietoje, kad mes matantieji suprastumėm neregio įsivaizduojamą aplinką. Čia pat įsijungę peržiūrą juokėsi iš prifotografuotų nesąmonių.
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
