Perrašė Lietuvos dziudo istoriją

Į rugpjūčio 5-21 d. Rio de Žaneire vyksiančias olimpines žaidynes dziudo imtynininkė pateko pagal pasaulio reitingą. Naujai paskelbtame reitinge S.Pakenytė svorio kategorijoje per 78 kg yra 24-a (738 taškai). Į olimpines žaidynes pagal reitingą pateko 17 kovotojų (vienas kelialapis atiteko šeimininkei Brazilijai), bet kadangi svorio kategorijoje šaliai gali atstovauti tik viena sportininkė, lietuvei pavyko įšokti į olimpinį traukinį. Nuo 1992 m. Barselonos olimpiados mūsų šalis nuolat turėdavo savo atstovų tik vyrų dziudo varžybose. Tačiau šį kartą Lietuvai Rio de Žaneire atstovaus tik S.Pakenytė. Visą sezoną sėkmingai rinkęs atrankinius taškus Karolis Bauža į olimpiadą nepateko, jis su 540 taškų svorio kategorijoje iki 90 kg pasaulio reitinge užima 34 vietą.

Prieš savaitę S.Pakenytė kartu su K.Bauža dalyvavo prestižinėse „Judo Masters“ varžybose Meksikoje, kurių prizų fondą sudarė 200 tūkst. JAV dolerių (apie 179 tūkst. eurų). Deja, abu lietuviai pralaimėjo pirmąsias savo kovas. K.Baužai, norint iškovoti olimpinį kelialapį, Meksikoje reikėjo patekti tarp prizininkų.

- Vietą olimpinėse žaidynėse jums būtų garantavusi užimta septinta vieta „Judo Masters“, bet pasidalijote 9-16 pozicijas. Ar tikėjotės, jog reitingas atvers duris į Braziliją? - „Vakaro žinios“ paklausė Santos Pakenytės.

- Dar dabar negaliu patikėti, kad tikrai vyksiu į olimpines žaidynes. Kai sužinojau po turnyro, kad vis dėlto patekau, net sunku buvo tai suvokti, atrodo, juk nieko neįvyko, niekas nepasikeitė. Dar dabar nesitiki. Turbūt patikėsiu tik tada, kai jau krausiuosi lagaminus į Rio de Žaneirą. Iš tiesų Meksikoje buvo nerimo dėl olimpinių žaidynių.

- Kaip vertinate šį savo sezoną, rezultatus?

- Šio sezono rezultatai gana neblogi. Dažniausiai įvairiose varžybose užimdavau vietas penketukuose. Aišku, norėtųsi tapti dažniau ir prizininke, bet vis kažkas pakišdavo koją. Tačiau sezonu tikrai nesiskundžiu, esu patenkinta, įvykdžiau tai, ką treneris ir sakė, - kad išlikčiau penketukuose. Vis dėlto pagrindinis ir svarbiausias tikslas buvo patekti į olimpines žaidynes.

- Ar dabar, kai jau žinote, kad vyksite į olimpines žaidynes, didinsite krūvius treniruotėse?

- Taip, žinoma. Dabar prasidės tas rimčiausias darbas. Liko du mėnesiai pasiruošimui iki Rio de Žaneire vyksiančių olimpinių žaidynių. Dabar laukia stovyklos, treniruosimės ir stengsimės kuo geriau pasiruošti svarbiausiam ketverius metus lauktam startui.

- Ką labiausiai norėtumėte patobulinti per tą pasiruošimą?

- Visų pirma, kaip treneris ir sakė, dar reikia didesnio pasitikėjimo savimi. O visa kita sudaro technika, reikia dar jėgos pridėti, ištvermės. Ir einant į kovą pasitikėti savimi. Tikėti, kad galiu.

- Jums tai bus debiutinės olimpinės žaidynės. Ko iš jų tikitės?

- Gero starto. Visų pirma man didžiausias džiaugsmas vien tai, kad aš patekau į olimpines žaidynes. Kaip turbūt ir daugeliui sportininkų, tai buvo mano didžiausia svajonė. Matysime, kaip seksis. Žinoma, noriu pasirodyti kuo geriau. Dabar sportine savo forma negaliu skųstis, ji visai gera. Tačiau ją dar gerinsime ir tikėsimės, kad tas pikas, aukščiausia sportinė forma, bus pasiektas būtent per olimpines žaidynes. Norėtųsi olimpiadoje bent į geriausiųjų aštuntuką patekti.

- Ar šiuo atveju sau galėtumėte pritaikyti posakį: „Svarbiau dalyvauti, o ne laimėti“?

- (Juokiasi.) Taip, šis posakis geras. Tačiau jau pasiekiau tai, kad dalyvauju olimpiadoje. Dabar norisi gerai pasirodyti, parodyti, ką galiu.

- Ar iki olimpinių žaidynių dar turėsite kokių startų?

- Ne, jau jokių varžybų prieš olimpiadą nebebus. Dabar laukia tik pasiruošimas ir stovyklos. Jos, žinoma, bus ne Lietuvoje. Tiksliai nežinau kur. Treneris plano dar nedavė. Dabar skyrė kelias dienas poilsiui, jėgoms atgauti. O po to jau sudėlios planą, kur vyksime.

- Esate pirma moteris Lietuvos dziudo imtynių istorijoje, kuri šalies garbę gins olimpinėse žaidynėse. Kaip manote, kas tai lėmė? Trūksta gerų dziudo imtynininkių?

- Nelabai galiu atsakyti į šį klausimą, net neįsivaizduoju. Gal tiesiog mūsų šalyje nebuvo tokių perspektyvių dziudo imtynininkių niekada, kurios šia sporto šaka užsiimtų profesionaliai.

- Ar apskritai daug merginų renkasi šią sporto šaką?

- Kad merginos renkasi šią sporto šaką, tikrai žinau, bet nežinau, kiek būtent. Tiesiog pati aš sportuoju tik su vaikinais, su jais treniruojuosi, pas mus nėra daugiau nei vienos merginos. Tačiau merginų tikrai nemažai šiame sporte.

- Nepasigirsta nuomonių, kad tai per daug vyriška sporto šaka?

- Ne, bent iš merginų to neteko girdėti. Galbūt tik aplinkiniai, kurie nežino, kaip šis sportas atrodo, gal ir sako, jog čia moterims ne vieta. Tačiau merginos, kurios jau užsiima šia sporto šaka, visos patenkintos.

- Ko pritrūko mūsų vaikinams iki vietos olimpinėse žaidynėse?

- Sunku pasakyti. Atrodo, viską darėme taip pat, taip pat treniravomės, keliavome į stovyklas, varžybas, ruošėmės. Gal tiesiog jiems pritrūko geresnių burtų kovose. Juk nuo burtų ir gauto varžovo irgi labai daug kas priklauso. Pavyzdžiui, Meksikoje iš lietuvių juk dalyvavome dviese tame turnyre. Tačiau K.Baužai kažkas nepasisekė, kažko pritrūko.

- Kaip manote, pergalė čia daugiau priklauso nuo burtų ar susitvarkymo su psichologija?

- Manau, 50 proc. ir 50 proc. Turi ir su savimi susitvarkyti, su emocijomis, pasitikėti savimi, jog tu tikrai gali, tačiau galiausiai ir burtai daug ką lemia.

- Ar jau teko kada nors lankytis Rio de Žaneire?

- Ne, tai bus pirmas kartas. Dabar Meksikoje karštis irgi nemažas buvo, 36 laipsniai kiekvieną dieną. Ir aklimatizacija buvo sunkoka, tačiau galiausiai pripratome ir viskas buvo gerai. Taigi tikiuosi, kad Rio de Žaneire irgi viskas gerai bus.

- O Zikos virusas nebaugina?

- (Juokiasi.) Negalvoju apie tai. Tokios mintys neina į galvą. Girdėti apie tai, aišku, teko. Ir mano seneliai klausia, ar nebijau ten važiuoti, juk galiu užsikrėsti tuo virusu. Tačiau kai apie tai negalvoju, tai ir nekreipiu dėmesio.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“