Pažabojo „Mambą" ir debiuto „neprisvilino"

Technikos skirtumai

Iš viso prie 2022 m. starto linijos stojo 57 sunkvežimiai. V.Paškevičius per 12 Dakaro ralio etapų įveikė 8404 km ir tai padarė per 51 val. 25 min. 16 sek. Nuo nugalėtojo ruso Dmitrijaus Sotnikovo („KamAZ") mūsiškis atsiliko 9 val. 47 min. 42 sek. O, pavyzdžiui, iki dešimtąją poziciją užėmusio Nyderlandų atstovo Mičelo van den Brinko (Mitchel van den Brink, „Iveco") lietuviui pritrūko 1 val. 37 min. 8 sek.

Debiutanto sunkvežimis, kurio pilnas pavadinimas yra „Tatra Jamal", pagamintas 2014 m. Pastarąjį čekų kūrinį V.Paškevičiui suvaldyti padėjo šturmanai Slavomiras Volkovas ir Tomas Gužauskas. Lenktynininkas atskleidė, jog prieš išvyką į Saudo Arabiją, trejetukas analizavo varžovų techniką. Ir, kaip parodė „analizė", lietuvių technika, pagal visas mechanines charakteristikas, buvo gerokai už 20-uko ribų. Tačiau teorija ir praktika šį kartą išsiskyrė.

„Važiuodami į Dakarą tikrai negalvojome, kad būsime paskutiniai. Galvojome apie geriausiųjų 20-uką. Pasirodo, pavyko daug geriau, nei planavome. Tiesiog suprantame, jog mūsų technika gerokai prastesnė nei daugumos kitų. Žinoma, apie „KamAZ" nė nekalbu, ten išvis kitas lygis. Tačiau ir, pavyzdžiui, „Iveco" yra daug greitesni sunkvežimiai. Taigi, mums tikrai pasisekė parodyti gerą tempą, nedaryti klaidų. Mūsų technika laikė, tik paskutinėmis dienomis turėjome šiek tiek bėdų. Tačiau džiugu, jog mums pavyko išgyventi", - pasakojo V.Paškevičius.

Lenktynininkas dar pridūrė, jog būtų naivu tikėtis, kad kažkokie išsišokėliai naujokai iš Lietuvos atvažiuos į savo pirmąjį Dakarą ir aplenks šių lenktynių legendas su milžiniška patirtimi. „Net negalvojome apie tai. Tiesiog norėjome pasiekti galutinį finišą. Žinoma, norėjome ir daryti tai, ką galime geriausiai. Labai džiaugiuosi, jog mūsų komandai pavyko susidirbti 110 proc. Nors šturmanai lietuviai buvo ir be Dakaro patirties, susidūrė su didžiuliu iššūkiu, tačiau puikiai su juo susitvarkė", - teigė V.Paškevičius.

Įdomu tai, jog pirmąsias keturias vietas galutinėje sunkvežimių klasės įskaitoje užėmė „KamAZ", o kitas septynias iki V.Paškevičiaus - „Iveco".

Koncentracija 110 proc.

Beje, V.Paškevičius prieš tai Dakaro ralyje yra lankęsis du kartus. Tačiau tuomet jis buvo tiesiog komandos narys, žiūrovas, o ne dalyvis. Taigi, pasak lenktynininko, maždaug įsivaizdavo, kaip viskas atrodo. Nors, aišku, kai pats sėdi prie vairo ir kiekvieną dieną bandai įveikti šimtus kilometrų, įsivaizdavimas kiek nutolsta nuo realybės.

„Iš tikrųjų tik tuomet supratome, kiek reikia fizinių ir emocinių jėgų, reikia stengtis nepalūžti. Juk tempas, jeigu nori užimti aukštas pozicijas, visada turi būti tikrai maksimalus. Koncentracija turi būti 110 proc. ir ją turi išlaikyti viso Dakaro ralio metu. Juk vairuoji sunkvežimį, o Dakaro trasose netrūksta nei smėlio, nei akmenų, nei uolų, nei duobių, nei kopų. Kartais gali susidurti su kokia nenumatyta kliūtimi, tad sprendimą reikia priimti labai greitai, kad nepadarytum avarijos ar nenumuštum rato. Taigi realybėje Dakaras šiek tiek nustebino, galvojome, jog bus truputį lengviau. Reikėjo išnaudoti ir energijos atsargas. Tad, tiesą sakant, po Dakaro finišo grįžti iškart į Dakarą tikrai nesinorėtų", - šypsodamasis atviravo lenktynininkas.

Paklaustas, kas buvo sunkiausia debiutiniame Dakaro ralyje, V.Paškevičius prisiminė priešpaskutinįjį, 11-ąjį, etapą. Mat, po dešimties greičio ruožų ekipažas įšoko į greičiausiųjų sunkvežimių dešimtuką, bet tuomet susidūrė su bėdomis. Kelias dienas iš eilės smulkiais technikos kaprizais pasižymėjusi „Mamba" 11-ajame etape sugedo rimčiau - dykumoje teko stoti ilgam remontui. Dingo galia, turbina buvo tiesiog pajuodavusi nuo išmetamųjų dujų, galiausiai nebeveikė užvedimo mygtukas, nes nudegė laidai. Turbinos problemas komanda bandė spręsti sąvaržomis, bet jos laikė neilgai. Paskui sunkvežimis įkrito į duobę. Dar vėliau buvo pramuštas ratas. Pasak V.Paškevičiaus, veikiausiai visos problemos prasidėjo dar šio etapo išvakarėse, kai mechanikai pastebėjo, kad vienas turbinos tvirtinimo varžtas sulinkęs ir prasisukęs. Jį pakeitė, tačiau turbūt surenkant viską atgal iki galo neužveržė vienos sąvaržos.

„Šis etapas kainavo daug nervų. Juk realiai buvo likusi viena diena iki Dakaro pabaigos. Tačiau ir organizatoriai sakė, jog tai bus paskutinė kova prieš finišą. Taip, mes praradome kelias pozicijas ten, tačiau dėl to labai neverkėme. Tiesiog džiaugėmės, kad mums tuomet išvis pavyko pasiekti bivaką, nes kai grįžome, mechanikai sakė, jog iki finišo praradimo buvo likę labai nedaug", - kalbėjo lenktynininkas.

Iššūkių nebijo

Sakoma: „Dakaras baigėsi, prasideda Dakaras." Žvelgdamas į 2023 m., V.Paškevičius taip pat atsakė posakiu - „blogas tas kareivis, kuris nenori būti generolu". Tačiau kažko konkrečiau apie kitų metų sunkiausias pasaulyje lenktynes jis, žinoma, dar negalėjo pasakyti. Daug kas šiame žingsnyje priklausys nuo rėmėjų.

„Pastarasis mėnuo bus gana sudėtingas. Teks kalbėti su rėmėjais, ieškoti naujų. Žinoma, noras dalyvauti Dakaro ralyje tikrai yra. Nėra, kad sugalvojome į Dakarą nuvažiuoti tik kartą. Planuojame ten dalyvauti ilgiau. Jeigu viskas gerai susiklostys ir toliau dalyvausime, norime pagerinti pozicijas. Bandysime dar labiau priartėti prie dešimtuko", - sakė V.Paškevičius, kuriam idėja Dakaro lenktynes įveikti sunkvežimiu kilo beveik prieš dešimtmetį - 2012 m. Nuo to laiko jis kryptingai ir ėjo šios svajonės link.

Prieš tai jis ne vienus metus praleido varžybose prie automobilio vairo. V.Paškevičius yra daugkartinis Lietuvos bekelės lenktynių ir ralio reido čempionas. V.Paškevičius autosporte yra nuo 2007 m. Viskas startavo nuo bekelės varžybų. Tačiau, jo teigimu, per televizorių Dakaro ralį jis žiūrėti pradėjo labai seniai. Taigi, susidomėjimas variklių gausmu, pasak lenktynininko, atsirado jau nuo mažų dienų.

„Sunkvežimių kategorijoje lenktynių nėra labai daug. Ar Lietuvoje, ar Europoje tokiose varžybose turbūt susirenka kokie 5-6 dalyviai, taigi konkurencijos nėra. O Dakaras juk turi savo „svorį." Jis yra įdomus ir dalyviams, ir žiūrovams, ir rėmėjams, ir žiniasklaidai. Ir, žinoma, čia varžosi apie 60 sunkvežimių, tad konkurencija yra didelė. Taigi todėl ir nusprendėme su sunkvežimiu iškart „šokti" į rimčiausią iššūkį, į aukščiausios kategorijos varžybas", - sakė sportininkas.

Tiesa, V.Paškevičius kol kas negalėjo įvardyti ir planų dėl dalyvavimo artimiausiose varžybose. Nors, natūralu, jog iki kitų metų Dakaro dar norėtųsi kažkur dalyvauti. Beje, nuo 2022 m. Dakaras tapo Tarptautinės automobilių federacijos (FIA) pirmuoju pasaulio čempionato etapu. Etapų iš viso bus penki. Be Dakaro Saudo Arabijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose kovo 5-10 d. dar vyks „Abu Dhabi Desert Challenge", paskui balandžio 24-30 d. lauks etapas Kazachstane, birželio 6-12 d. - Andalūzijoje (Ispanija) bei spalio 6-12 d. Maroke. Taigi Dakare sportininkai kovojo ne tik šių lenktynių įskaitoje, bet ir viso čempionato. V.Paškevičius pripažįsta, norėtųsi dar išbandyti jėgas ir bent viename iš šių startų: „Tačiau, aišku, prioritetas yra Dakaras."