Dukart olimpinis čempionas Virgilijus Alekna disko į rankas jau nebeima ir nebemėto. Pasak 49-erių buvusio lengvaatlečio, tai darydamas jis jau nebejaučia malonumo. „Prieš metus kitus dar buvo minčių pamėtyti, tačiau dabar jau matau, kad neturiu jokių šansų būti stipriausiu tarp Aleknų. Man tai pasidarė jau nebeįdomu, nes atsirado stipresnių. Tuo labiau kad jie yra tuose pačiuose namuose, kur gyvenu, o pralaimėti aš nemėgstu", - šypsodamasis „Vakaro žinioms" sakė V.Alekna. O vienas iš namų „konkurentų" - jaunėlis sūnus Mykolas - neseniai Estijoje vykusiame Europos jaunimo lengvosios atletikos čempionate iškovojo aukso medalį. Tokio apdovanojimo savo įspūdingoje karjeroje neturėjo net pats V.Alekna.
Patarimų mažėja
„Mykolo rezultatai šiais metais tikrai yra įspūdingi. Tai leido tikėtis, kad Senojo žemyno pirmenybėse jis iškovos apdovanojimą", - teigė V.Alekna.
Pirmenybėse Taline, kaip jau rašėme, 1,75 kg diską M.Alekna numetė lygiai 68 m bei vos 2 cm atsiliko nuo pirmenybių rekordo. 18-mečio lietuvio pranašumas prieš varžovus buvo milžiniškas: antrąją vietą užėmęs vokietis Magnusas Cimermanas (Magnus Zimmermann) mūsiškiui pralaimėjo beveik pusseptinto metro. Net ir prasčiausias M.Aleknos metimas buvo geresnis nei bet kurio kito varžovo geriausias bandymas.
„Rezultatas tikrai yra puikus tokio rango varžyboms. Iš tiesų Mykolas šiais metais įrankį yra numetęs ir šiek tiek toliau, arti 70 m (birželio pabaigoje Vilniuje jis įrankį nuskraidino net 69,77 m, pasiekdamas antrą rezultatą planetos istorijoje - aut. past.). Tačiau tokio lygio varžybose tai padaryti nebūna taip paprasta. Kai mėtai vienas, nebūna jokio psichologinio spaudimo, o tokiose varžybose slegia didžiulė atsakomybė ir turi parodyti rezultatą. Taip pat ir oro sąlygos Estijoje nebuvo labai idealios ir tinkamos disko metikams. Kaip tik prieš disko metimo varžybas prasidėjo lietus. Tiesa, prasidėjus varžyboms jis baigėsi, truko apie 10-15 min. Tačiau gerai, kad jis baigėsi, nes per lietų būtų prasidėję ir kiti dalykai - „loterija", ar pavyks, ar ne. Sudėtingiau mėtyti, kai yra šlapia", - kalbėjo buvęs disko metikas.
Rugpjūčio 17-22 d. Nairobyje vyks pasaulio jaunimo lengvosios atletikos čempionatas. Šiose pirmenybėse savo jėgas išbandys ir naujasis Europos jaunimo čempionas M.Alekna.
„Europos čempionatas nebuvo jo pagrindinis šių metų tikslas. Po trijų savaičių bus pasaulio jaunimo lengvosios atletikos čempionatas Kenijoje. Ten iškovoti ar pakartoti titulą nebus lengva. Tačiau manau, šis startas yra jo pagrindinis tikslas, tad visos jėgos skiriamos būtent tam, - pasakojo V.Alekna. - Ar tikiu, jog sūnui vėl pavyks užlipti ant prizininkų pakylos? Tikėjimas mažai ką duoda. Tiesiog reikia daryti tai, ką sugebi. Europos čempionatas suteikė daugiau pasitikėjimo savo jėgomis. Jis pamatė, kad gali rungtis su stipriausiais savo amžiaus grupės diskininkais ir pasiekti rezultatus. Turbūt ir Kenijoje pagrindiniai varžovai bus tie patys, kaip ir Estijoje. Galbūt prisidės vienas kitas sportininkas, atrodo, bus Jamaikos atstovas, kuris yra numetęs daugiau kaip 65 m, taip pat gali būti australas, amerikietis. Pamatysime, kaip ten seksis Mykolui."
M.Alekna dirba su treneriu Mantu Jusiu. V.Alekna, paklaustas, ar vis tiek dar duoda sūnui patarimų apie disko metimą, atsakė, jog pastarųjų nelabai ir reikia. „Nebent pakalbame apie kažkokias smulkmenas. Nors, žinoma, rezultatas dažnai susideda iš smulkmenų. Aišku, dar kažkiek pasikalbame apie disko metiką. Galbūt kažką jis iš to įsimena, kažką pasiima sau. Tačiau jo treneris viską supranta ir žino, jie tobulėja bei auga kartu ir tai yra gerai", - atviravo dukart olimpinis čempionas.
Posūkis į JAV
V.Alekna pripažino, jog sunku palyginti jo ir sūnaus karjerų pradžias. Juk ir laikmečiai buvo kitokie. „Žiūrint į tai, ką dabar turi Mykolas ir ką turėjau aš tokio amžiaus, yra nepalyginami dalykai. Tuo metu buvo ir kiek sudėtingiau treniruotis, stigo inventoriaus, aprangų. Galbūt ir mane treniravę treneriai nebuvo aukščiausios kvalifikacijos ir suprantantys tą dalyką. O dabar juk daugybė galimybių sužinoti treniravimo metodiką. Aš ir mano amžiaus sportininkai sugaišdavo daug laiko ieškodami savęs, savo kelio. Taip tekdavo eiti ne pačiais tiesiausiais keliais, reikėdavo patirti klystkelių. O dabar viskas yra šiek tiek kitaip", - pasakojo olimpinis čempionas.
Todėl, pasak V.Aleknos, turbūt dabartinis jaunimas ir greičiau viską įsisavina. O juk disko metime esmė vis tiek yra gera metimo technika: „Dabar Mykolas meta taip, kaip aš pradėjau mėtyti tik būdamas 25-26 metų. Jam dar tik 18 metų, o rezultatus jau matome."
Kitas V.Aleknos sūnus 20-metis Martynas taip pat mėto diską. Tėčio, vyresnysis sūnus nori treniruotis ir jam taip pat sekasi neblogai. „Šiais metais jis jau įveikė 60 m ribą su sunkesniu įrankiu. Tokio amžiaus aš tiek metrų dar nemėtydavau", - pridūrė buvęs disko metikas.
Martynas liks Lietuvoje ir čia toliau treniruotis. O Mykolas po planetos pirmenybių išvyksta į JAV studijuoti ir ten toliau tęsti savo karjerą. „Broliai bus skirtingose pasaulio pusėse, treniruosis, ruošis ir paskui susitiks Lietuvos lengvosios atletikos čempionate. Manau, jiems irgi tuomet bus stimulas parodyti savo pranašumą, stiprumą", - kalbėjo V.Alekna.
Dukart olimpinis čempionas pasakojo, jog sūnums būnant dar mažiems iš tėvų dėl sporto spaudimo nebuvo, tikrai nebuvo taip, kad jie būtinai turi ateityje rinktis disko metimą. „Martynas tarsi natūraliai pradėjo mėtyti diską, o Mykolas disko metimą pasirinko beveik dėl to, kad jau nelabai buvo ką rinktis. Jis ilgą laiką buvo futbolininkas. Visą laiką norėjo ir dar dabar tikriausiai nori būti futbolininku. Tačiau atėjo toks laikas, sukako 15 metų, vaikinas užaugo, sustiprėjo ir net patys didžiausi futbolo bateliai jam tapo per maži. Tuomet reikėjo rinktis kitą sporto šaką ir jis pasirinko diską. Diską jis mėto jau trečius metus ir rodo įspūdingus rezultatus. Turbūt toks yra jo likimas", - teigė V.Alekna.
Olimpinės viltys
Be abejonės, šie metai visiems sportininkams labiausiai asocijuojasi su ką tik prasidėjusiomis Tokijo olimpinėmis žaidynėmis. V.Alekna olimpinį auksą iškovojo 2000 m. Sidnėjuje ir 2004 m. Atėnuose, o 2008 m. Pekine pasipuošė olimpine bronza. Buvęs lengvaatletis pripažįsta, jog savo olimpinius startus dar ir dabar puikiai prisimena.
„Juk man, kaip turbūt ir kiekvienam sportininkui, tai buvo pagrindinės varžybos, kurioms ruošdavausi per olimpinius ciklus. Žinoma, tai yra labai svarbios varžybos. Taigi ir dabar, prasidėjus Tokijo olimpinėms žaidynėms, lauksiu lietuvių startų, lauksiu mūsų lengvaatlečių pasirodymų. Lauksiu disko metimo varžybų. Namie visi sirgsime už Andrių Gudžių. Manau, jis yra viena iš Lietuvos olimpinių vilčių, kuri gali iškovoti apdovanojimą Tokijuje. Tarp mūsų lengvaatlečių jis turi geriausius šansus ir tvirčiausias pozicijas pelnyti olimpinį medalį", - sakė V.Alekna.
Buvusio lengvaatlečio manymu, be A.Gudžiaus, kaip mūsų olimpinės komandos favoritus dar galima paminėti plaukiką Daną Rapšį, irklavimo meistrus, penkiakovininkę Laurą Asadauskaitę-Zadneprovskienę, kuri turi sukaupusi didžiulę patirtį ir apdovanojimų kraitį.
„Manau, vienas iš Lauros tikslų, galbūt vienose iš paskutinių savo olimpinių žaidynių, yra iškovoti olimpinį apdovanojimą. Manau, tai būtų mūsų pagrindiniai favoritai. Tačiau visada olimpinėse žaidynėse atsiranda arba būna, pavyzdžiui, vienas medalis, kurio galbūt mažiau tikimasi. Tikrai turime pretendentų į olimpinius medalius. Nemanau, kad Lietuva Tokijuje pasirodytų ypač „sausai", blogai ir neiškovotų medalių. Tikiu, kad mes esame stiprūs, nepaisant to, kad mūsų olimpinė rinktinė ir nėra labai gausi dėl vienokių ar kitokių priežasčių. Tačiau manau, jog į Tokijo olimpines žaidynes tikrai nusiuntėme savo stipriausius sportininkus, tad lauksime gerų rezultatų ir sirgsime už juos", - atviravo V.Alekna.