3 nuotr.Olimpinės žaidynės yra beveik visų profesionalių sportininkų svajonė, o kai kurie iš jų šią svajonę pasiekia eidami dviem keliais. Maždaug 140 atletų žaidynėse yra išbandę jėgas tiek vasaros, tiek žiemos sporto šakas. Ir jie nesitenkino tik dalyvavimu - šeši sportininkai abejose žaidynėse sugebėjo iškovoti medalius. Pirmieji tokio sportinio universalumo atvejai užfiksuoti prieškario laikais, o pastarasis - šią vasarą Tokijuje.
Iki 1924 m. atlikti tokį „dublį" buvo neįmanoma, nes žiemos olimpinės žaidynės apskritai nebuvo rengiamos. Kai jos atsirado, atsirado ir nemažai sportininkų, sudalyvavusių tiek jose, tiek vasaros žaidynėse. Tiems sportininkams nebuvo sunku, jiems nereikėjo persikvalifikuoti. Reikalas tas, kad ledo ritulys ir dailusis čiuožimas kurį laiką buvo vasaros žaidynių programoje. Kai 1924 m. šios sporto šakos buvo perkeltos į žiemos žaidynes, atsirado būrys olimpiečių, dalyvavusių žaidynėse ir vasarą, ir žiemą. 1920 m. Antverpene jie dar buvo „vasariniai", o 1924 m. Šamoni - jau „žieminiai".
Unikalus sportininkas buvo rusas Nikolajus Paninas, tapęs olimpiečiu ir vasaros, ir žiemos sporto šakose. 1908 m. Londone jis dalyvavo dailiojo čiuožimo, 1912 m. Stokholme - šaudymo varžybose. Tačiau 1908 m. apie žiemos žaidynes dar niekas nesvajojo, todėl ruso biografijoje liko tik dalyvavimas vasaros žaidynėse.
Universalumu pasižymėjusių N.Panino „įpėdinių" sporte netrūko. Atsiradus žiemos žaidynėms, jie gavo progą realizuoti save abiejų rūšių sporto šventėse. Kai kurie savo universalumą demonstravo daug kartų. Pagal tai, kiek kartų dalyvauta, rekordininkė yra japonė Seiko Hašimoto. 1984, 1988, 1992 ir 1994 m. ji buvo „žieminė" ir dalyvavo greitojo čiuožimo varžybose. 1988, 1992 ir 1996 m. S.Hašimoto kaip „vasarinė" sportininkė varžėsi dviračių treke.
Jeigu jums ši pavardė atrodo girdėta, nenuostabu, nes šiemet S.Hašimoto matėme Tokijo žaidynių organizacinio komiteto vadovės vaidmenyje. Būdama sportininke, 1992 m. Albervilio žiemos žaidynėse ji iškovojo bronzą. Tapti prizininke vasaros žaidynėse nepavyko, taigi S.Hašimoto nepateko tarp šešių unikalių sportininkų, pelniusių medalius ir ten, ir ten. Susipažinkime su unikaliuoju šešetu.
Edis Yganas (Eddie Eagan)
Sporto istorija žino tik du atletus, tapusius čempionais ir vasaros, ir žiemos žaidynėse. Švedijos dailiojo čiuožimo atstovui Giliui Grafstriomui (Gillis Grafstrom) buvo sąlyginai paprasta tai padaryti. Olimpiniu čempionu jis tapo triskart iš eilės - 1920, 1924 ir 1928 m. 1920 m. dailusis čiuožimas dar buvo vasaros žaidynių programoje. Švedas nekeitė sporto šakos, jis nepriklauso unikaliajam šešetui.
Vienintelis sportininkas, laimėjęs olimpinį auksą ir vasaros, ir žiemos sporto šakose, yra amerikietis E.Yganas. 1920 m. Antverpene jis triumfavo bokso, o 1932 m. Leik Pleside - bobslėjaus varžybose.
Antverpene E.Yganas nugalėjo svorio kategorijoje iki 79,4 kg, finale įveikęs švedą Sverę Siorsdalį (Sverre Sorsdal). Amerikietis boksavosi ir 1924 m. Paryžiaus vasaros žaidynėse, bet iš jų pasitraukė jau po pirmojo etapo. 1932 m. žiemos žaidynėse jis tapo čempionu su keturviete JAV bobslėjaus įgula.
E.Yganas apskritai buvo universali, nykia kasdienybe nesitenkinanti asmenybė. Jau tapęs bokso olimpiniu čempionu, jis studijavo teisę net keliuose prestižiniuose universitetuose - Jeilyje, Harvarde, Oksforde. Antrojo pasaulinio karo metu buvęs sportininkas kovojo fronte, užsitarnavo daug apdovanojimų ir pulkininko laipsnį. O 1948 m. E.Yganas pasiekė nesportinį pasaulio rekordą, greičiausiai apkeliavęs aplink pasaulį reisiniais lėktuvais.
Jakobas Tulinas Tamsas (Jacob Tullin Thams)
Norvegijos sportininkas 1924 m. pirmosiose žiemos olimpinėse žaidynėse Šamoni laimėjo šuolių nuo tramplino varžybas. 1936 m. Berlyne jis pasižymėjo visai kitoje srityje - su dar septynių žmonių įgula iškovojo sidabrą buriavimo varžybose.
Visgi buriavimas J.Tulino Tamso atveju buvo „lyrinis nukrypimas", šuoliai nuo tramplino buvo neabejotinai pagrindinė jo sporto šaka. Joje norvegas laimėjo ir 1926 m. pasaulio čempionatą, suvaidino svarbų vaidmenį tobulinant šuolių techniką. 1928 m. Sankt Morico žiemos žaidynėse J.Tulinas Tamsas buvo rimtai nusiteikęs apginti titulą. Antruoju bandymu jis nuskriejo 73 metrus ir tai būtų buvęs pasaulio rekordas, tačiau norvegas neišsilaikė ant kojų. Vertinant stilių, teisėjai dėl kritimo atėmė daug taškų ir tai nubloškė J.Tuliną Tamsą į
28-ąją vietą.
Krista Liuding Rotenburger (Christa Luding-Rothenburger)
Ši sportininkė daug kuo unikali. Ji - pirmoji moteris, iškovojusi medalius tiek vasaros, tiek žiemos žaidynėse. Be to, vokietė yra pirmoji sportininkė apskritai, tais pačiais metais (1988-aisiais) pelniusi apdovanojimus dvejose žaidynėse. Primename, kad iki 1992 m. imtinai vasaros ir žiemos žaidynės vyko tais pačiais metais, paskui datas nutarta atskirti. Taigi šiais laikais pakartoti K.Liuding Rotenburger pasiekimo neįmanoma.
Svarbiausia vokietės sporto šaka buvo greitasis čiuožimas. Žiemos žaidynėse ji 1984 m. pelnė auksą, 1988 m. - auksą ir sidabrą, 1992 m. - bronzą. Greitajame čiuožime K.Liuding Rotenburger tapo ir dukart pasaulio čempione. Be kitų įdomybių, jos biografiją paįvairina tai, kad olimpinėse žaidynėse ji atstovavo dviem valstybėms. Iš pradžių - Rytų Vokietijai, o 1992 m. - jau suvienytai Vokietijai.
Po 1988 m. žiemos žaidynių sportininkė ištekėjo už savo trenerio Ernsto Liudingo (Ernst Luding). Šis dar 1980 m. įtikino auklėtinę po žiemos sezono išbandyti dviračių sportą. Čia pasiekimai buvo kuklesni nei čiuožime, bet ir jų daugelis sportininkų galėtų pavydėti. 1988 m. Seulo vasaros žaidynėse K.Liuding Rotenburger pelnė sidabrą dviračių treke, sprinto varžybose. Be to, vokietė 1986 m. tapo treko pasaulio čempione, o 1987 m. - vicečempione.
Klara Hjuz (Clara Hughes)
Kanadietė yra dar viena unikali sportininkė, dalyvavusi greitojo čiuožimo ir dviračių sporto varžybose. Ji dalyvavo šešeriose olimpinėse žaidynėse ir jose iškovojo šešis medalius.
Paauglystėje K.Hjuz išbandė tiek pačiūžas, tiek dviračius. Kurį laiką mielesni buvo dviračiai, kurie ir atvedė sportininkę į olimpines žaidynes. 1996 m. Atlantoje kanadietė pelnė bronzą ir grupinėse, ir asmeninėse lenktynėse. 2000 m. Sidnėjuje papildyti medalių sąskaitos nepavyko, ir tada įvyko posūkis į čiuožimą.
Perėjus į žiemos žaidynes, rezultatai buvo dar geresni. 2002 m. Solt Leik Sityje iškovota bronza, 2006 m. Turine - auksas ir sidabras, o 2010 m. Vankuveryje - bronza. 2012 m., jau būdama 39-erių, K.Hjuz vėl sėdo ant dviračio ir dalyvavo Londono vasaros žaidynėse. Be olimpinių medalių, čiuožime kanadietė tapo 2004 m. pasaulio čempione, o dviračių sporte - 1995 m. pasaulio vicečempione.
Lorin Viljams (Lauryn Williams)
Šios amerikietės pagrindinė sporto šaka buvo lengvoji atletika. Bėgikė dalyvavo 2004, 2008 ir 2012 m. vasaros olimpinėse žaidynėse. 2004 m. Atėnuose L.Viljams tapo 100 metrų bėgimo olimpine vicečempione, 2012 m. Londone su JAV komanda iškovojo auksą estafetėje 4x100 metrų. Londone ji su komandos draugėmis netgi pagerino pasaulio rekordą. Pasaulio čempionatuose L.Viljams į savo kolekciją pridėjo tris aukso medalius.
To buvo negana ir sportininkė, baigusi lengvaatletės karjerą, pasuko į bobslėjų. Šioje sporto šakoje L.Viljams iškovojo savo trečią olimpinį medalį - 2014 m. Sočyje ji su partnere Elana Mejers (Elana Meyers) pasipuošė sidabru dviviečių varžybose.
Edis Alvaresas (Eddy Alvarez)
Emigrantų iš Kubos šeimoje gimęs JAV sportininkas pasižymėjo greitajame čiuožime ir beisbole. Derinti dvi sporto šakas jis bandė nuo vaikystės. Būdamas 11-os, E.Alvaresas laimėjo nacionalines čiuožimo pirmenybes savo amžiaus grupėje, tada bandė pasukti į beisbolą, paskui - vėl atgal į čiuožimą.
Didžiausias E.Alvareso pasiekimas žiemos sporte - olimpinis sidabro medalis, iškovotas 2014 m. Sočio žaidynėse, greitojo čiuožimo trumpuoju taku 5000 metrų estafetės varžybose. Sportininkas dar prieš žaidynes pareiškė, kad po jų paliks čiuožimą ir visą dėmesį skirs beisbolui. 2020 m. „Miami Marlins" klubas suteikė jam šansą debiutuoti elitinėje MLB lygoje, bet joje olimpietis sužaidė tik 12 rungtynių. Ir iki debiuto MLB, ir po jo E.Alvaresas „malėsi" žemesnėse lygose.
E.Alvareso laimei, Tokijo olimpinėse žaidynėse MLB profesionalai nedalyvavo. Jis pateko į beisbolo rinktinės sudėtį ir liepos 23 d. žaidynių atidarymo ceremonijoje kartu su krepšininke Sju Biord (Sue Bird) nešė JAV vėliavą. Šią garbę papildė sidabro medalis. Tapti olimpiniu čempionu E.Alvaresui nepavyko, nes finale JAV beisbolininkai pralaimėjo Japonijos rinktinei.
