Pasikeitęs požiūris į moterų regbį

Šalies pirmenybėse šiemet savo jėgas išbandė keturi klubai. Dėl geriausiųjų vardo varžėsi Kauno „Ąžuolo", Vilniaus „Geležinio vilko" bei Šiaulių „Vairo" ir „Baltrex" komandos. Pastarąjį kartą 2018 m. vykusiame atvirajame Lietuvos čempionate rungtyniavo po vieną ekipą iš Marijampolės ir Vilniaus bei dvi kaimyninės Lenkijos komandos.

„Atnaujinti čempionatą būtent dabar pavyko todėl, kad klubai šiemet parodė labai didelę iniciatyvą. Savo jėgomis jie pradėjo burti moterų ir merginų komandas. Visiškai „atsišviežino" „Geležinis vilkas", Kaunas susijungė su Marijampole. „Vairo" mergaitės užaugo nuo nekontaktinio regbio, jos visuomet žaidė su berniukais, bet dabar jų atsirado daugiau ir buvo galima sudaryti pilną komandą. „Baltrex" atėjo visai naujos mergaitės. Jos sulaukė didelio palaikymo ir pradėjo burti komandą", - pasakojo LRF atstovė.

Tiesa, pridūrė generalinė sekretorė, žvelgiant į Lietuvos geografiją, kelios labai gerai žaidžiančios merginos dar yra Plungėje, taip pat moterų komandą renka ir Vilniaus regbio akademija, žaidžiančių regbininkių yra ir Klaipėdoje. „Iš tiesų kiekvienas vyrų regbio klubas turi po kelias žaidžiančias merginas. Kai jos pasiekia tam tikrą amžių ir jei jų skaičius pakankamas, tuomet ir suburiama atskira komanda", - pridūrė A.Minkevičiūtė.

Negana to, impulsą organizuoti Lietuvos čempionatą davė ir kovo 8 d. Kaune rengta moterų regbio-7 rinktinės treniruočių stovykla, kurioje dalyvavo apie 40 sportininkių. Taigi, pasak A.Minkevičiūtės, pasižiūrėjus į šį turimą būrį regbininkių, nesinorėjo visko vėl „paleisti": „Paskui vyko tiek moterų, tiek merginų jaunimo (iki 18 metų) Europos čempionatai, išvykome į varžybas. Joms ir klubams tai buvo labai didelė paskata ruoštis, treniruotis. Taigi pirmas metų tikslas buvo dalyvavimas Senojo žemyno pirmenybėse, o vėliau - padaryti klubų tarpusavio kovų čempionatą ir išsiaiškinti stipriausias. Aišku, gaila, kad moterys turi tik vieną čempionatą. Galbūt tai gali turėti ir kažkokios neigiamos įtakos. Jei būtų du, galbūt mūsų moterų regbis būtų aukščiau, būtų daugiau galimybių žaisti. Tačiau viskas remiasi į finansus, dėl jų mūsų galimybės nėra labai didelės."

Lietuvos čempionatas šiemet startavo rugsėjo 26 d., o finišavo - spalio 16 d. LRF atstovės teigimu, grafikas toks trumpas tik dėl to, jog startuoti pavasarį tiesiog nespėjo, vasarą - nepavyko rasti tinkamų datų. Galiausiai, kai baigėsi Baltijos vyrų regbio „Top" lyga ir siekiant išvengti galimų „uždarymų", karantinų, naujų sugriežtinimų, viskas ir buvo suorganizuota staiga. „Žinoma, dar norėjosi, kad oras visiškai neatšaltų. Nesinorėjo žaisti patalpoje. Aišku, kitais metais stengsimės viską išplėsti. Galbūt bus šešių turų sistema - trys turai pavasarį, trys - rudenį. Tiesiog norisi turėti kuo daugiau galimybių žaisti. Taip pat, kalbant apie moteris ir merginas (iki 18 metų), bandysime jungtis su Latvijos čempionatais. Tiesa, šių metų lapkričio pabaigoje dar planuojame vieną regbio-7 renginį. Ketiname po vienu stogu surinkti tiek berniukus, tiek mergaites", - pasakojo A.Minkevičiūtė.

Šių metų Lietuvos čempionėmis tapo „Ąžuolo" regbininkės. „Pirmenybės tikrai pavyko. Nuo pat pirmų rungtynių naujokės parodė didelę pažangą. Taip pat juk tarpusavio žaidimas merginas nuolat tobulina, kiekviename mače jos įgauna vis daugiau patirties. Labai nustebino jaunosios vilnietės, kurios užėmė trečiąją vietą. Aišku, joms nepavyko pasipriešinti „Ąžuolui", tačiau pastarasis yra vienvaldis lyderis ir tai demonstravo viso čempionato metu. Ši komanda sudaryta iš tikrai gerų žaidėjų, yra ir regbininkių iš užsienio. Žinoma, vilnietės irgi yra pajėgios, dalis jų atstovauja rinktinei. „Vairui" atiteko antroji vieta. Nežinau, kas nutiko, visą laiką jos būdavo lyderėmis. Tačiau turbūt toks yra sportas, vieną dieną tu laimi, kitą - pralaimi. Galbūt tai bus gera paskata tobulėti", - teigė A.Minkevičiūtė.

Ne paslaptis, jog Lietuvoje ir vyrai regbininkai negali išgyventi vien iš šios sporto šakos, situacija čia yra „pusiau profesionali". Tačiau moterų regbyje viskas dar prasčiau, žaisdamos klubuose jos išvis negauna jokio atlygio: „Nors jos pinigų ir negauna, tačiau joms niekas ir nekainuoja - nei treniruotės, nei kelionės į rungtynes, nei aprangos. Tiesiog Lietuvoje moterų regbis dar nėra labai populiarus, tačiau jis tikrai auga. Tokiu atveju, manau, sąlygos yra tikrai neblogos. Tau suteikiamos visos galimybės, tau tereikia atvažiuoti ir treniruotis, ir dalyvauti varžybose. Situacija nėra labai prasta. Dabar tiesiog neturime galimybių joms mokėti", - atviravo LRF atstovė.

Tačiau A.Minkevičiūtė pasidžiaugė, jog apskritai situacija Lietuvos moterų regbyje gerėja, kreivė kyla į viršų. „Dalyvauju įvairaus amžiaus grupių varžybose. Visose amžiaus grupėse matau vis didesnį merginų skaičių. Pavyzdžiui, 8-10-mečių nekontaktiniame regbyje yra labai daug. Kai jos paauga, tuomet pereina į kontaktinį regbį ir žaidžia su berniukais. Tada jų skaičius kiek sumažėja, bet vis tiek išlieka gana nemažai. Kai jos užauga iki 14-15 metų, tuomet formuojamos merginų komandos. Bet kuriuo atveju populiarumas tikrai auga, labai tuo džiaugiuosi", - kalbėjo LRF generalinė sekretorė.