5 nuotr.Danutė Domikaitytė iš Europos imtynių čempionato Italijoje grįžo su bronzos medaliu. Pirmasis Lietuvos moterų imtynių apdovanojimas Senojo žemyno pirmenybių istorijoje suteikia papildomos motyvacijos prieš olimpinės atrankos kovas. Nors įšokti į traukinį, vykstantį į Tokiją, bus nelengva, mat olimpinių kelialapių dar neturi daugybė tituluotų varžovių. Tačiau 25-erių sportininkė bandys išpildyti olimpinę svajonę. „Šansus turime visus, Danutė gali laimėti prieš bet ką. Nors pažadėti negalime“, - „Vakaro žinioms“ sakė jos treneris Aivaras Kaselis.
Europos čempionato Romoje moterų imtynių turnyro pirmojoje kovoje D.Domikaitytė (svorio kategorija iki 68 kg) 6:4 nugalėjo turkę Kadriję Aksoj (Kadriye Aksoy), bet ketvirtfinalyje 0:2 nusileido italei Dalmai Kanevai (Dalma Caneva). Pastaroji pateko į finalą ir atvėrė mūsiškei galimybę kovoti dėl bronzos. Lemiamoje imtyje lietuvė grūmėsi su pasaulio čempionato prizininke ir Europos vicečempione, kelialapį į Tokiją jau turinčia Ana Karmen Šel (Anna Carmen Schell) iš Vokietijos. Didžiausią karjeros laimėjimą D.Domikaitytė pasiekė pergale 9:0.
„Bronzinės emocijos pamažu atslūgsta, nes laukia kiti tikslai, taigi negalime sau leisti daugiau nei poros dienų poilsiui, - kalbėjo A.Kaselis. - Ir varžovai, ir mes esame vieni kitus išanalizavę. Šį kartą Danutė kovojo truputį pakeitusi taktiką, darė naujus judesius ir tai pasitvirtino. Visose kovose ji stengėsi pasirodyti geriausiai. Žinoma, visada norisi daugiau, visi esame maksimalistai, bet džiaugiamės ir šiuo puikiu medaliu.“
Trenerio teigimu, prieš pastarąjį startą jie dalyvavo tarptautinėje pasiruošimo stovykloje, kur netrūko Europos, pasaulio prizininkų, olimpiečių.
„Ten mačiau, jog Danutė pasiruošusi net aukščiausiam apdovanojimui. Tiesa, tuo tikime jau trejus metus, tačiau vis nepavykdavo, vis likdavome penktojoje pozicijoje. Šį kartą užlipome truputį aukščiau. Taigi smagu. Beje, prieš italę, kuri išėjo į finalą, esame laimėję ne kartą, tačiau šį sykį viskas kitaip susiklostė. Kaip sakoma, mūsų imtynių kilimas labai apvalus“, - pridūrė A.Kaselis.
Pastaruosius dvejus metus mūsų imtynininkei iki prizininkių pakylos pritrūkdavo vieno žingsnio. Ir prieš dvejus metus, ir pernai Senojo žemyno pirmenybėse D.Domikaitytei nepasisekdavo mažuosiuose finaluose ir ji likdavo penkta. Penktojoje pozicijoje ji finišavo ir 2019 m. Europos žaidynėse.
„Žinoma, apetitas kyla bevalgant, visada norisi aukščiausios prabos apdovanojimo. Tačiau mūsų šalis nėra didelė, mūsų finansinės galimybės ribotos, neturime daug imtynininkių, kaip, pavyzdžiui, Vokietija, kurios sportininkę įveikėme. Arba JAV vienoje valstijoje yra tiek imtynininkių, kiek nėra visoje Lietuvoje. Smagu, kad galime nugalėti tokias šalis, jog galime savo ir tą saujelę sportininkių paruošti, išvežti į stovyklas, varžybas. Kartais galbūt užtrunkame ilgiau, bet Trispalvė vis tiek kyla su kitų šalių vėliavomis“, - atviravo treneris.
A.Kaselio įsitikinimu, Lietuvos imtynėms būdinga penktoji vieta susijusi ir su mažos šalies sindromu: „Turime per tai perlipti. Didžiųjų šalių sportininkų psichologinė būsena visai kitokia. Į mus jie žiūri kaip į mažus, požiūris pasikeičia tik, kai juos įveikiame.“
Pirmąjį Europos jaunių čempionato bronzos medalį D.Domikaitytė iškovojo 2012 m. Lenkijoje. Po metų Makedonijoje jaunimo pirmenybėse ji pasipuošė sidabru. 2014 m. pasaulio jaunimo ir 2017 m. planetos iki 23 metų čempionatuose mūsiškė vėl džiaugėsi bronzos medaliais.
„Su Danute dažnai pakalbame, jog pirmasis jaunių medalis visą laiką liks įsimintiniausiu. Tuomet emocijos buvo didžiausios. Jis buvo pirmas Lietuvoje. Dabar pirmas suaugusiųjų grupėje. Vadinasi, viskas vyksta teisinga linkme, einame teisingu gyvenimo keliu“, - pasakojo treneris.
Moterų imtynės į olimpinių žaidynių programą pirmą kartą įtrauktos 2004 m. Atėnuose. Nuo to laiko šis sportas ėmė sparčiau populiarėti. Praėjo daugiau nei 15 metų, kodėl tik dabar pirmasis mūsų moterų medalis svarbesnėse varžybose?
„Danutė šiuo sportu užsiima daugiau nei 10 metų. Rimtam imtynininkui paruošti, kad kūnas, galva, raumenys ir visa kita būtų paruošta aukštam rezultatui, reikia apie 10 metų. Taigi viskas įvyko tendencingai. Tiesiog reikia užaugti, - sakė A.Kaselis. - Danutei neseniai suėjo 25-eri. Pas ją viskas vyksta teisingai, nei per anksti, nei per vėlai. Dabar pats laikas save realizuoti.“
Primename, jog kovo 19-22 d. Budapešte (Vengrija) organizuojamas Europos olimpinis kvalifikacinis turnyras, o balandžio 30 - gegužės 3 d. Sofijoje (Bulgarija) lauks paskutinė galimybė įšokti į olimpinį traukinį pasaulio olimpiniame kvalifikaciniame turnyre. Kelialapius iškovos tik finalininkai.
„Danutė bandys iškovoti olimpinį kelialapį, nors pas mus atranka labai sunki. Daugybė pasaulio čempionių, olimpinių prizininkių dar be kelialapių. Taigi tokiame lygyje turime kažkaip pabandyti patekti į finalą. Žinoma, Europos čempionatas motyvuoja. Taip pat sausį prestižiniame „Klippan Lady Open 2020“ moterų imtynių turnyre Švedijoje ji iškovojo auksą. Tokie rezultatai tikrai gerai nuteikia. Tačiau prižadėti negalime, juk nežinome, kaip bus. Šansus visus turime, ji gali laimėti prieš bet ką. Tačiau matysime, kaip bus tą dieną, kaip pavyks tuo momentu. Juk daug šalių nori kelialapio, visi treniruojasi lygiai taip pat. Dabar truputį ir sau, ir kitiems įrodėme, kad galime parvežti medalius, būti tarp geriausių, tad turbūt galime ir olimpinį kelialapį parvežti bei kovoti olimpinėse žaidynėse, įgyvendinti svajonę“, - teigė A.Kaselis.
