Olimpinio grobio medžioklė

Mūsų komandos sudėtyje yra ir nuolatinių svarbiausių varžybų dalyvių, ir malonių sugrįžimų. Lietuvos graikų-romėnų imtynės į pasaulio čempionatą delegavo visų šešių olimpinių svorio kategorijų sportininkus. Po pertraukos į rinktinės sudėtį vėl įtraukti Edgaras Venckaitis ir Laimutis Adomaitis.

„Mūsų „klasikų“ patirtis skirtinga. Būtų labai sunku išskirti, kuris iš jų yra stipriausias. Žvelgiant į pastaruosius rezultatus, galbūt tas žmogus būtų Mantas Knystautas. Jį galima įvardyti kaip rinktinės lyderį. Tai yra stabilus kovotojas. Jis beveik visada patenka tarp geriausiųjų. Aišku, kol kas aukščiausi jo rezultatai yra pasiekti jaunimo amžiaus grupėje, bet gražių pergalių jis yra pasiekęs ir suaugusiųjų varžybose. Iš jo daug tikimės planetos pirmenybėse“, - „Vakaro žinioms“ sakė G.Dambrauskas.

2014 m. pasaulio čempionate Taškente E.Venckaitis iškovojo bronzos medalį. Tačiau, LIF vadovo teigimu, jo pasirodymą Nursultane sunku prognozuoti, mat pastaraisiais metais metais šis imtynininkas turėjo ir pertraukų, ir svorio svyravimų.

„Žinoma, tai labai patyręs kovotojas. Jo kovingumo užtektų ir penkiems imtynininkams. Tačiau, nežinia, kaip bus jo kūnas paruoštas, kaip priešininkai prie jo prisitaikys, kaip pats sugebės primesti varžovams savo kovos būdą“, - pridūrė G.Dambrauskas.

LIF prezidentas pasakojo, jog svorio kategorijoje iki 87 kg buvo net keturi kandidatai, kurie galėjo vykti į pasaulio čempionatą. Tačiau didžiausią norą ir geriausią pasiruošimą pademonstravo „naujas senas“ rinktinės veidas - L.Adomaitis.

„Tai žmogus, kuris kaip ir Edgaras, turi daug patirties. Jis turi patirties kovojant olimpinės atrankos varžybose. Jam nedaug trūko iki dalyvavimo dvejose olimpinėse žaidynėse. Taigi jis dega, yra alkanas, labai nori pagaliau patekti į olimpines žaidynes. Tačiau ir jis turėjo pertrauką, matysime, kaip kūnas vėl sugebės prisitaikyti“, - teigė G.Dambrauskas.

Imtynių specialistas paminėjo ir 2012 m. pasaulio jaunimo čempioną Vilių Laurinaitį. Po triumfo Tailande ir traumos 2013 m. universiadoje Rusijoje, jis niekaip nesugeba rasti savo vietos. Justas Petravičius kol kas daugiausiai yra nuveikęs jaunimo amžiaus grupėje, nors tarptautiniuose turnyruose yra įveikęs ir Europos bei pasaulio čempionatų prizininkus. Taigi, pasak
G.Dambrausko, ir Kazachstane jis galėtų gerai pasirodyti. O Pauliui Galkinui ten turėtų būti sunkiau. Jis po truputį bręsta, kaupia patyrimą, rezultatai gerėja, bet ne taip greitai, kaip norėtųsi. Jis galėtų pretenduoti į 8-12 vietas.

„Iš laisvųjų imtynių sportininkų tikimės mažiau. Ten dominuoja Edgaras Voitechovskis, bet pernai jis turėjo nemažai traumų. Norint iškovoti kelialapį, reikia patekti į šeštuką, Jei labai pasisektų, galbūt net su trimis laimėtomis kovomis tai pavyktų padaryti. Moterų imtynėse mūsų lyderė, žinoma, yra Danutė Domikaitytė. Ji gali laimėti ir prieš Europos, ir pasaulio favorites. Tačiau gali atsitikti ir taip, kaip atsitiko per Europos žaidynes Baltarusijoje. Ji įveikė olimpinę vicečempionę, bet paskui pralaimėjo daug silpnesnei varžovei. Tačiau realiai Danutė gali laimėti ir tris, ir daugiau kovų. Ji taip pat tikra kovotoja“, - pasakojo LIF vadovas.

Pagrindinis tikslas Nursultane, žinoma, olimpiniai kelialapiai. Pasak G.Dambrausko, sportininkams keliamas minimalus uždavinys - iškovota viena vieta 2020 m. žaidynėse. Nors jų tikimasi ir daugiau.

„Konkurencija labai išaugusi. Apie medalius šį kartą garsiai nekalbame. Tačiau juk kiekvienas kareivis svajoja tapti generolu. 2014 m. iš Edgaro irgi mažai kas tikėjosi medalio, bet jis parodė charakterį. Visai realu mums iškovoti ir du olimpinius kelialapius“, - įsitikinęs G.Dambrauskas.

Imtynininkai, kuriems Kazachstane olimpinė sėkmė vis dėlto nenusišypsos, jėgas atrankoje dar galės išbandyti kitais metais. Kovą Vengrijoje vyks Europos kontinentinis turnyras, o gegužę - pasaulinis atrankos turnyras Bulgarijoje. Ten kiekvienoje svorio kategorijoje bus galima pelnyti po du kelialapius: „Vis dėlto didesnė tikimybė dabar pasaulio čempionate iškovoti kelialapius.“

Prieš išvyką į Nursultaną G.Dambrauskas apžvelgė visus metus, tačiau dideliu džiaugsmu netryško.

„Šie metai nelabai džiugino. Juk buvome pripratę prie medalių, o šiemet labai daug esame pralaimėję mažųjų finalų. Veikiausiai reikėtų pagalvoti ne tik apie fizinį pasirengimą, bet ir apie taktiką, psichologinį pasiruošimą. Kalbėjome su treneriais, turėjome nemažai stovyklų užsienyje, stebime, kaip kitos šalys ruošiasi toms pačioms varžyboms, paslapčių kažkokių didelių nėra, bet kažko trūksta. Bet kuriuo atveju, viso sezono vertinimas bus po pasaulio čempionato. Viskas gali pakrypti arba į labai gerą pusę, arba nenorėsime apie jį kalbėti. Norėtųsi, kad būtų pirmas variantas“, - atviravo G.Dambrauskas.