Olimpinę ugnį gali tekti užgesinti

Iki koronaviruso pandemijos buvo sunku įsivaizduoti, kad sportininkai gali nenorėti vykti į olimpines žaidynes, bet dabar realybė yra tokia. IOC kurį laiką demonstravo olimpinę ramybę, skelbė planus pradėti žaidynes laiku - liepos 24 d., bet sulaukė vis daugiau priekaištų. Garsūs sportininkai ne tik baiminasi dėl sveikatos, jie apeliuoja į faktą, kad neturi galimybių tinkamai pasiruošti. Atidėti žaidynes paragino Norvegijos ir Brazilijos olimpiniai komitetai, JAV ir Prancūzijos lengvosios atletikos federacijos.

„Olimpinių žaidynių negalima nukelti taip paprastai, kaip savaitgalio futbolo rungtynių. Tai labai sudėtingas procesas. Tiriame galimybes 24 valandas per parą septynias dienas per savaitę. Žaidynių atšaukimas sudaužytų daugiau nei 11 tūkst. sportininkų iš 206 nacionalinių komitetų olimpines viltis“, - šeštadienį kritikams atkirto IOC prezidentas Tomas Bachas (Thomas Bach).

Visgi sekmadienį IOC Vykdomasis komitetas paskelbė, kad paspartins olimpinių žaidynių scenarijų planavimą. Datos pakeitimas jau neatmetamas. „Viena vertus, situacija Japonijoje reikšmingai gerėja, o žmonės jaučiasi pasiruošę svetingai priimti olimpinį deglą. Tai gali sustiprinti IOC pasitikėjimą Japonija kaip žaidynių rengėja, tad IOC galėtų, laikydamasis tam tikrų saugumo apribojimų, surengti žaidynes šalyje ir tuo pat metu nepažeisti savo nuostatos apsaugoti visų susijusių asmenų sveikatą.

Kita vertus, įvairiuose žemynuose ir šalyse itin sparčiai daugėja naujų viruso COVID-19 atvejų ir protrūkių. Dėl šios priežasties Vykdomasis komitetas nusprendė, kad TOK privalo žengti kitą su scenarijų planavimu susijusį žingsnį“, - skelbiama pranešime.

Atmetamas tik visiško žaidynių atšaukimo variantas. Akcentuojama, kad jis nenumatytas Tarptautinio olimpinio komiteto darbotvarkėje. Net ir atidėjimas sukeltų daugybę sunkumų. „Pateiksiu keletą pavyzdžių. Kai kurios vietos, būtinos žaidynių organizavimui, kitu laiku mums jau gali būti nepasiekiamos. Daugybėje viešbučių jau užsakyta milijonai nakvynių. Mažiausiai 33 olimpinių sporto šakų federacijos turėtų adaptuoti savo tvarkaraščius. Tai tik kelios iš daugybės problemų“, - aiškino T.Bachas. IOC turi susitarti ir su oficialiais transliuotojais, svarbiausiais rėmėjais.

Tarptautinis komitetas skelbia, kad visi variantai bus apsvarstyti ir sprendimas paskelbtas per keturias savaites. Nors perkėlimas būtų labai skaudus, aiškėja, jog dar skaudesnis gali būti sprendimas nieko nekeisti. Kai kurie nacionaliniai komitetai nedviprasmiškai parodė, koks turi būti sprendimas ir pagrasino boikotu. Jei žaidynės vis tiek prasidėtų liepos 24 d., jos taptų nevisavertėmis ir parodytų, jog olimpiniame judėjime vienybe net nekvepia.

Pirmas apie boikoto galimybę paskelbė Kanados olimpinis komitetas. Jis tai padarė jau po IOC pranešimo apie ketinimą apsispręsti per keturias savaites. „Raginame atidėti žaidynes vieneriems metams ir siūlome besąlygišką pagalbą, sprendžiant dėl to iškilsiančius sunkumus. Nėra nieko svarbesnio už sportininkų bei visuomenės sveikatą ir saugumą. Priėmėme sunkų sprendimą nesiųsti Kanados komandų į olimpines ir paralimpines žaidynes, jeigu jos vyks 2020 m. vasarą“, - pagrasino kanadiečiai. Netrukus labai panašų pareiškimą paskelbė Australijos olimpinis komitetas.

Beje, Kanada, kaip ir Lietuva, ketino organizuoti vieną iš olimpinių krepšinio atrankos turnyrų. Paskelbus tokią kanadiečių poziciją, praktiškai aišku, kad teks pakeisti bent jau atrankos planus. Olimpinis atrankos turnyras Kaune buvo planuojamas birželio 23-28 d.

Beveik aišku, kad teks keisti ne tik atrankos planus. Nors olimpinė ugnis jau pasiekė Japoniją ir vietos gyventojai noriai šalia jos fotografuojasi, sporto švente nekvepia. Apie žaidynių atidėjimą prabilo Japonijos premjeras, iki šiol tokio varianto neminėjęs. Š.Abė šalies parlamente pareiškė, kad to reikėtų tikėtis:„Sunku surengti žaidynes šiomis aplinkybėmis, mes turime spręsti dėl atidėjimo, nes atletų sveikata yra didžiausias prioritetas“. Kartu Š.Abė patikino, kad apie visišką atšaukimą negali būti net kalbos.

Belieka nuspręsti, kuriam laikui bus atidėtos žaidynės. Teigiama, kad svarstomi trys variantai. Pirmasis - atidėti žaidynes mėnesiui arba 45 dienoms. Visgi neaišku, ar per tokį trumpą laiką padėtis iš esmės pasikeis. Neužtenka, kad sumažėtų viruso grėsmė ir atletai įgis padorią sportinę formą. Daugelyje sporto šakų dar nesibaigė atranka ir neaišku, kaip ji turėtų vykti.

Antras ir turbūt realiausias variantas - atidėti žaidynes vieneriems metams. Neseniai taip pasielgė Europos futbolo asociacijų sąjunga, metams atidėjusi Europos čempionatą. Žinoma, tai sujauktų 2021 m. kalendorių. Ateinančių metų vasarą Japonijoje turėtų vykti plaukimo, o JAV - lengvosios atletikos pasaulio čempionatai. Trečias variantas - atidėti žaidynes iki 2022-ųjų. Tarptautiniam olimpiniam komitetui jis vargu ar patiktų, nes tokiu atveju tais pačiais metais vyktų ir žiemos, ir vasaros olimpinės žaidynės, ir futbolo pasaulio čempionatas.

Primename, kad nuo 1896 m. olimpinės žaidynės buvo atšauktos tik dėl dviejų pasaulinių karų.