Olimpinė trasa į karjeros pabaigą neveda

Tobulos sąlygos

Ketverius metus iš eilės B.Virbalytė tokiu metų laiku vykdavo į treniruočių stovyklą Australijoje. Pasak ėjikės, ten ir sąlygos, ir kompanija būdavo tiesiog idealios.

„Todėl labai liūdėjome, kad Australija vis dar neįsileidžia užsieniečių. Šiemet projektas vykdomas tik Australijos ėjikams. Taigi reikėjo ieškoti kitos vietos. Iš pradžių galvojome apie Europą, jau buvome nusprendę rinktis Tenerifę (Ispanija). Tačiau prieš perkant bilietus, Tenerifę uždarė dviem savaitėms. Bijojome, kad tas uždarymas gali būti pratęstas. Dabar žinome, jog kažkiek Tenerifė jau atsidarė, nors vėl galvoja apie užsidarymą", - pasakojo B.Virbalytė.

Pasak lengvaatletės, Senajame žemyne visi sugriežtinimai nuolat labai keitėsi ir buvo pavojinga kažkur važiuoti. „O žinant tai, jog olimpinės žaidynės vyks Japonijoje ir nuo 2017 m. mes vykdavome į Australiją, norėjome ir toliau turėti karščio stovyklą. Europa tam nėra labai tinkama. Sausis ir vasaris čia, galima sakyti, gana rudeniški. Todėl kitas variantas buvo Meksika, o Dominikos Respublika atsirado visiškai netyčia. Galbūt skristi į Karibus ir buvo truputį desperatiškas pasirinkimas. Juk tai yra gana toli, gana egzotiška šalis, bet 90 proc. drėgmė ir 30 laipsnių karštis yra tikrai tinkamos sąlygos ruoštis olimpinėms žaidynėms ištvermės sporto šakų atstovams", - teigė B.Virbalytė.

Dominikos Respublika buvo pasirinkta ir dėl to, jog prieš atvykstant čia nebuvo reikalaujama pateikti neigiamų koronaviruso testų rezultatų, nereikalinga saviizoliacija.

„Apskritai žmonės čia labiau atsipalaidavę, mažiau suvaržymų. Esame visiškai privačioje teritorijoje. Ir, nors Dominikos Respublikoje yra komendanto valanda, čia ji negalioja. Komendanto valanda tęsiasi nuo 5 val. ryto iki 17 val. Taigi antrą treniruotę turėtume baigti jau per komendanto valandą, bet, kaip minėjau, čia ji negalioja. Nors dėl saugumo, dėl atsargumo Lietuvos lengvosios atletikos federacija paprašė, kad visi sportininkai, prieš išvykdami į treniruočių stovyklas, pasidarytų COVID-19 testus. Taigi visi išvažiavome su neigiamais atsakymais. Tačiau kelionėje jų niekur nereikalavo", - kalbėjo ėjikė.

B.Virbalytė pripažįsta, jog atvykus į Dominikos Respubliką Lietuvos sportininkams patiems reikėjo kelių dienų, kad jie kiek „atlaisvintų" savo elgesį. Nes, nors ten ir reikalaujama dėvėti apsaugines veido kaukes, laikytis saugaus atstumo, bet, apskritai, visi suvaržymai yra laisvesni: „Dominikos Respublikos teigiamų koronaviruso atvejų skaičius yra daug mažesnis nei Lietuvoje. Tai taip pat vertė mus rinktis tą šalį, kuri bent jau šiuo momentu atrodė saugesnė nei gimtinė."

Kurortiniame miestelyje, kur apsistojo mūsų šalies ėjikai, pasak B.Virbalytės, sąlygos nuostabios. Kurorto teritorija su viešbučiais ir privačiais apartamentais yra maždaug pusės Nidos dydžio, visur saugu.

„Galima pasirinkti maistą, kokio mums reikia, pavyzdžiui, atsižvelgiant į treniruočių sąlygas. Visos viešbučio teikiamos paslaugos yra puikios. Viešbutis turi net kelis sporto klubus, į kuriuos be jokių suvaržymų galime nueiti ir rasti, ko mums reikia. Nors, žinoma, mums svarbiausia yra ėjimo trasa. Dominikos Respublika yra gana kalnuota, taigi trasa truputį kalnuota. Tačiau vis dar nespėjome visko apžiūrėti. Dabar turime kelis trasų variantus ir dar kelias trasas apžiūrėsime. Tačiau tik išlipę iš lėktuvo pajutome, kad klimatas tikrai tinkamas ruoštis Tokijo olimpinėms žaidynėms. Iškart pasijutome tarsi išlipę kažkur Kinijoje", - sakė ėjikė.

Nors, iš gilios Lietuvos žiemos atvykus į tokį klimatą, pirmos dienos tikrai buvo sudėtingos, tačiau, B.Virbalytės teigimu, žvelgiant į tai, jog reikia pratintis prie karščio, tokios sąlygos yra labai geros. Dominikos Respublikoje Lietuvos ėjikai bus keturias savaites.

Atsisveikinti neskuba

Stovyklaudami Australijoje ėjikai įprastai turėdavo galimybių dalyvauti ir vietinėse varžybose. Tai, pasak B.Virbalytės, buvo idealus variantas. Dominikos Respublikoje startų nebus.

„Apskritai Dominikos Respublika net neturi ėjikų. Tad kalbėti apie kažkokias varžybas būtų neįmanoma. Labai tikimės, jog grįžę iš šios treniruočių stovyklos, turėsime galimybę dalyvauti Lietuvos uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionate Klaipėdoje. Tikimės, jog šios varžybos įvyks", - pridūrė sportininkė.

Nors nežinomybės ir netikėtumų pastaruoju metu pasaulyje netrūksta, bent jau preliminarų varžybų tvarkaraštį B.Virbalytė turi. Paskutinį kovo mėnesio savaitgalį laukia tarptautinės varžybos Slovakijoje, gegužės pabaigoje planuojamas Europos komandinis čempionatas, tuomet birželio pradžioje Alytuje lauks Lietuvos pirmenybės ir galiausiai Tokijo olimpinės žaidynės.

„Iš tiesų labai dažnai pagalvoju apie tai, kokia laiminga esu, jog jau turiu olimpinį kelialapį. Nes dabar mes galime tik preliminariai kalbėti apie būsimas varžybas. Man pasisekė, jog mano gimtajame Alytuje rugsėjį įvyko tos tarptautinės varžybos, man ten viskas pavyko ir olimpinis kelialapis yra mano kišenėje. Dažnai kai kurie kolegos su baltu pavydu sako, jog jei jie turėtų olimpinius kelialapius, būtų ramūs. O dabar kiti, kurie dar neturi olimpinių kelialapių, tiesiog dėliojasi tvarkaraščius ir viliasi, jog visos varžybos įvyks. Dauguma varžybų prieš olimpines žaidynes planuojamos Europoje, o šiame žemyne situacija su virusu tikrai nėra gera ir optimistinė. Taigi sportininkams yra labai sunku laukti. Juk reikia planuoti sportinės formos piką", - kalbėjo B.Virbalytė.

Pasak ėjikės, o ji dabar tiesiog žino, jog iki žaidynių turėtų turėti kelis tarpinius startus. Nors, ar jie iš tikrųjų įvyks, ar ne, jai net nėra labai svarbu.

„Žinoma, reikia pasitikrinti jėgas, tačiau aš nesu tas varžybų žmogus, kuriam būtina turėti varžybų. Netgi pastarieji pandemijos metai parodė, kad man nėra labai svarbu turėti daug varžybų. Aš tiesiog galiu „iššauti" vienose varžybose. Dažniausiai pastarasis variantas man ir būna geresnis. Nesu tas žmogus, kuris gali labai gerai startuoti kas kelias savaites. Taigi ramia sąžine laukiau 2021 m. ir labai tikiuosi, kad kolegos turės galimybes iškovoti olimpinius kelialapius, o aš tiesiog turėsiu galimybių pasitikrinti jėgas tarptautinėse varžybose", - teigė sportinio ėjimo atstovė.

Iš Lietuvos moterų ėjikių olimpinius kelialapius turi tik B.Virbalytė ir Živilė Vaiciukevičiūtė. Tačiau pastaroji praėjusių metų birželį nusprendė baigti sportinę karjerą: „Labai tikimės, kad dar keturi mūsų ėjikai bus atrinkti pagal pasaulinį reitingą. Tačiau, žinoma, visi nori įvykdyti olimpinius normatyvus ir nelaukti liepos mėnesio, kai bus paskelbta, kas vyksta į olimpines žaidynes pagal reitingą."

B.Virbalytė pripažino, jog ne kartą jau yra minėjusi, kad po 2020 m. turėjusių vykti Tokijo olimpinių žaidynių, baigs profesionalios sportininkės karjerą. Tačiau jai, kaip ir daugumai, pandemija sumaišė visas kortas ir tokias mintis pakeitė.

„Pamačiau, jog po gana sudėtingos ir klastingos traumos grįžtu į tam tikrą sportinę formą. Taigi nebedėlioju metų į paskutinius ir ne paskutinius. Žinau, jog Lietuvos olimpinė rinktinė yra patyrusi ir daug kas jau kalba, jog Tokijo žaidynės bus paskutinės karjeroje. Tačiau aš tokių akcentų nedėlioju. Žinau, kad 2022 m. lengvaatlečiai turės ir Europos, ir pasaulio čempionatus. Tad, jei man pavyktų bent jau priartėti prie 2018 m. turėtos geriausios mano sportinės formos, tikrai po Tokijo taško nedėčiau vien dėl to, kad man jau bus 36 metai. Tiesiog trauma ir pandemija mane išmokė mėgautis kiekviena diena didžiajame sporte. Jame pasiliksiu tol, kol jausiu, jog man čia gerai, kad jaučiuosi komfortabiliai, jog galiu demonstruoti gana aukštus rezultatus. Kai pamatysiu, kad jau nebegaliu, tai ta diena ir bus, kada nuspręsiu, jog man jau laikas pasitraukti", - atviravo B.Virbalytė.

Tokijo olimpinės žaidynės, kurios ėjikei bus trečios karjeroje, vyks liepos 23 d. - rugpjūčio 8 d. B.Virbalytės įsitikinimu, likęs pusmetis - pakankamas laiko tarpas tinkamam pasiruošimui.

„Žvelgiant į pastaruosius metus, jie man parodė, kad man užteko mėnesio intensyvių treniruočių, kad įgyčiau gerą sportinę formą. Kai esi patyręs sportininkas, net neturint varžybų, pusmetis yra pakankamai laiko pasiruošti Tokijo olimpinėms žaidynėms", - pridūrė B.Virbalytė.