Kelias į šlovę

Ji buvo neįtikėtinai talentinga, gimnastika Olgai Korbut buvo reikalinga kaip oras. Praėjus daug metų po to, kai baigėsi šios trapios, amžinai besišypsančios mergaitės sportinė karjera, ji interviu pasakys: jeigu gimnastikos nebūtų buvę, jai būtų tekę pačiai sugalvoti šią sporto šaką.

Vadovaujama trenerio Renaldo Knyšo, Olga, užaugusi Gardine, tapo Sovietų Sąjungos rinktinės nare. Sunkiausius elementus ji atlikdavo lengvai ir su užsidegimu, kuris ir sukurdavo lengvumo iliuziją. „Olgos Korbut kilpa" įėjo į sportinės gimnastikos istoriją kaip vienas sunkiausių ir rizikingiausių elementų (vėliau dėl pernelyg didelės rizikos ji buvo uždrausta).

Olgos Korbut dalyvavimas Miuncheno olimpinėse žaidynėse sukėlė tikrą furorą. Sportininkė pelnė tris aukso ir vieną sidabro medalį, pakerėjusi žiūrovus ir teisėjus salto ant buomo ir minėta kilpa, kuri buvo pavadinta gimnastės vardu. Čempionei tuo metu buvo vos 17-a. Tada ji ir buvo praminta „stebuklu su kasytėmis". Po metų ji atvyko į Ameriką gastroliuoti, ir pats prezidentas Ričardas Niksonas dėl tos mergaitės surengė priėmimą Baltuosiuose rūmuose.

Jiems susitikus, prezidentas, žiūrėdamas į gimnastę, nusistebėjo: „Tu tokia maža!" Olga, truputį sutrikusi nuo tokio dėmesio, žvaliai atsakė: „O tu toks didelis!" Po priėmimo sovietų diplomatai Olgai pasakė, kad ji per kelias valandas daugiau nuveikė gerindama SSRS ir JAV santykius, negu jie patys per kelerius metus. Praėjus ketveriems metams Olga Korbut nutarė savo karjerą užbaigti iškart po olimpinių žaidynių Monrealyje. Ten ji pelnė vos du medalius: komandinį „auksą" ir „sidabrą" už pratimus ant buomo.

Gyvenimas po šlovės

Su Leonidu Bortkievičiumi, tuo metu garsios grupės „Pesniary" solistu, gimnastė susipažino tarp dangaus ir žemės, skrisdama į JAV, kur „Pesniary" vyko gastroliuoti, o SSRS sportinės gimnastikos rinktinė - su parodomųjų pasirodymų programa. „Stebuklas su kasytėmis" niekaip nenustygo vietoje, vaikštinėjo ir mankštinosi tarp keleivių eilių ir kartu įkalbinėjo atlikėjus padainuoti. Tie kategoriškai atsisakė, aiškindami, kad lėktuvuose niekas nedainuoja. Kai vyriausioji trenerė pamerkusi akį gimnastei patarė ką nors pademonstruoti, Olga nė sekundės nedvejojusi tiesiog tarp krėslų suraitė salto. Tada „Pesniary" nebegalėjo atsisakyti ir užgriaudėjo dainą „Vologda".

Po to Leonidas Bortkevičius ir Olga Korbut šnekėjosi kelias valandas be pertraukos. Tiesa, gimnastė iškart pasakė pašnekovui: už sportininko ar artisto ji niekada netekės, nes tai bus ne šeima, o reti pasimatymai tarp gastrolių ir sporto stovyklų. Bet po metų ji pati paskambino Leonidui. 1978 m. jie susituokė, atšventę „parodomąsias" vestuves, o iš valstybės dovanų gavo prabangų butą Minske. Olga ir Leonidas buvo laimingi, jiems gimė sūnus Ričardas. Bet visa kita olimpinės čempionės gyvenime klostėsi ne taip sėkmingai, kaip dalyvaujant varžybose. Viskas prasidėjo nuo to, kad Olga Korbut pametė partinį bilietą ir dėl to buvo pašalinta iš partijos. Dėl to ji neteko galimybės dirbti su SSRS rinktine. O 1986 m., po Černobylio avarijos, gelbėdami nuo pavojaus sūnų ir antrąjį mažylį, kurio laukėsi, sutuoktiniai nusprendė išvykti į JAV. Tiesa, antrasis vaikelis taip ir negimė.

Gyvenimas užjūryje

Sportininkės gyvenimas JAV klostėsi gana sėkmingai. Ji iškart surinko grupę gimnasčių, pakviesta vesdavo treniruotes įvairiose sporto mokyklose, dalyvavo daugybėje pokalbių šou. O štai Leonido Bortkievičiaus karjera užsienyje nebuvo sėkminga, po 14 metų nesėkmingų mėginimų įsitvirtinti JAV jis grįžo į tėvynę. Suprantama, santuoka iširo. Olga Korbut netrukus ištekėjo antrąjį kartą už Aleksejaus Voiničiaus, bet vėliau prisipažino, kad tiesiog padėjo 25 metais jaunesniam kraštiečiui įgyti Amerikos pilietybę. Būtent todėl antroji gimnastės santuoka netrukus buvo nutraukta.

Nepaisant to, kad sportininkė gyveno gana uždarai, jos vardas dažnai šmėžuodavo spaudoje - tai dėl vagystės iš prekybos centro, kuria buvo apkaltinta, tai dėl sūnaus, patekusio į teisėsaugos akiratį, - jis buvo įtariamas gaminęs ir platinęs netikrus pinigus. Kaip paaiškėjo vėliau, jokios vagystės nebuvo, tiesiog olimpinė čempionė mašinoje pamiršo piniginę ir būdama išsiblaškiusi nuėjo jos pasiimti nešdamasi produktus, kuriuos jau spėjo įsidėti į savo krepšelį. O štai Olgos Korbut ir Leonido Bortkievičiaus sūnus buvo nuteistas trejus metus kalėti, nes per kratą namuose buvo rasta netikrų banknotų, kurių bendra suma siekė 30 tūkst. dolerių. Vėliau Ričardas buvo išsiųstas iš šalies.

Olgos Korbut vardas buvo susijęs su dar vienu skandalu: 1988 m. ji apie tai parašė savo knygoje „Gyveno kartą mergaitė", o 2018 m. vienos populiarios Rusijos televizijos laidos eteryje papasakojo apie trenerio Renaldo Knyšo, išugdžiusio olimpinę čempionę, seksualinę prievartą. Buvęs treneris viską neigė, o Olga Korbut detaliai pasakojo apie įvykius prieš pusę amžiaus. Tik viską išpasakojusi sportininkė pajuto palengvėjimą ir prisiminimai nustojo ją kankinti.

Kai buvo sužinota, kad legendinė gimnastė aukcione JAV parduoda savo medalius ir taures, žiniasklaidoje pasipylė spėliojimai apie vargingą Olgos Korbut padėtį. Sportininkė paskubėjo tai paneigti: ji gyvena gerai, tiesiog taip nutiko, kad ji savo sportinius apdovanojimus išstatė aukcione ir už juos gavo labai padorią 333 500 dolerių sumą. Su apdovanojimais buvo parduotas žurnalas „Sports Illustrated" su jos nuotrauka bei auotgrafu ir gimnastės glaustinukė, kurią vilkėdama ji dalyvavo varžybose.

Tuo metu Olgos finansinė padėtis jau buvo stabili: ji yra paklausi trenerė, labai populiarios mankštos programos autorė, o ir trečiasis gimnastės sutuoktinis, Džėjus Šenfeltas (Jay Schanfeldt), yra pasiturintis žmogus. Šiandien Olga Korbut mėgaujasi ilgai laukta gyvenimo harmonija ir ramybe, ji yra laiminga ir ketina iki gyvenimo pabaigos darbuotis srityje, kuriai skyrė visą gyvenimą - sportinei gimastikai.