Nusitaikė į parolimpines žaidynes

Nebloga pradžia

Kaip jau rašėme, sausio 16 d. A.Navickas Senojo žemyno uždarų patalpų pirmenybėse Vengrijoje įrodė esantis tarp geriausių parairkluotojų ir iškovojo bronzos medalį. Klaipėdietis Dėro mieste vykusiose varžybose 1000 m nuotolį „Concep 2“ treniruokliu įveikė per 4 min. 24,6 sek. ir finale aplenkė tris varžovus. Aukso medalis tuomet atiteko vengrui Petui Žoltui (Peto Zsolt, 3 min. 58,30 sek.), o sidabru pasidabino baltarusis Dmitrijus Ryškevičius (4.01,40).

„Iš tiesų vykdamas į Vengriją panašų tikslą sau ir kėliau. Taigi planas įvykdytas. Ko pritrūko iki aukštesnės prabos medalio? Dar reikia daug dirbti, treniruotis, juk dar nedaug metų neįgaliųjų sporte esu. Tik antri metai eina. Aukštesnes vietas užėmę sportininkai gal daug daugiau patirties turėjo, - kalbėjo A.Navickas. - Taigi, galima sakyti, ta pradžia mano tikrai nebloga. Iš tikrųjų labai stengiuosi. Vos ne metai jau daugiau nieko ir nedarau, vien tik treniruojuosi ir visą laiką skiriu sportui. O taip juk ir ateina rezultatai.“

Anksčiau A.Navickas buvo profesionalus irkluotojas. Jis irklavo pavienio irklo keturvietę arba aštuonvietę valtį, buvo Lietuvos jaunių čempionas, aštuonvietėje tarp suaugusiųjų su komanda užėmė antrąją vietą, Baltijos šalių žaidynėse keturvietėje buvo užėmęs pirmąją vietą. Taigi ne vieną medalį praeityje iškovojęs irkluotojas dabar yra pirmasis ir vienintelis šalyje neįgalusis irkluotojas. Prieš keletą metų A.Navickas, važiuodamas kalnų dviračių trasa, nukrito ir susilaužė stuburą, nuo tada jis nebegali valdyti kojų. Tačiau 204 cm ūgio vaikinas su sportu neatsisveikino. Po nelaimės atsigavęs jis tęsia karjerą irkluodamas neįgaliesiems pritaikytą valtį.

Neįgaliųjų sportininkų irklavimas nuo sveikųjų labai daug nesiskiria. A.Navickui reikėjo nupirkti atskirą valtį, kuri yra šiek tiek platesnė už įprastą, šonuose turi plūdurus, užtikrinančius, kad sportininkas su valtimi neapsiverstų. Neįgalusis yra pritvirtinamas prie valties sėdynėlės, kuri yra nejudanti. Ši valtis atitinka visus parolimpinių žaidynių reikalavimus. Iki 2014 m. birželio Lietuvoje nebuvo nė vienos valties, pritaikytos irkluoti sportininkui, turinčiam judėjimo negalią.

Praėjusių metų sausio 5 d. vykusiuose Lietuvos sporto apdovanojimuose A.Navickas gavo prizą už „Metų sugrįžimą“. Šiam apdovanojimui dar buvo nominuoti badmintonininkas Kęstutis Navickas ir dviratininkė Aušrinė Trebaitė. A.Navicko ir lengvaatlečio Mindaugo Biliaus pavardės šiuose apdovanojimuose buvo ir prie „Metų sportininkas su negalia“ nominacijos, tačiau pastarosios laureate tapo aklųjų riedulio rinktinė.

„Tikrai nesitikėjau, net nežinojau, kad esu tam nominuotas. Gaila, negalėjau dalyvauti ceremonijoje, apsirgau. Labai džiaugiuosi, kad taip įvertino, malonu. Be daugelio žmonių pagalbos tai būtų neįmanoma. Taigi tai ne tik mano laimėjimas, tai visų, kurie prisidėjo prie mano sugrįžimo, pergalė“, - pridūrė A.Navickas.

Liko du kelialapiai

Praėjusių metų rugpjūčio 30 d. Prancūzijoje vyko pasaulio irklavimo čempionatas. Planetos pirmenybėse kartu su sveikaisiais buvo vykdomos ir neįgaliųjų sportininkų parairklavimo varžybos. Jose pernai pirmą kartą karjeroje ir Lietuvos neįgaliųjų sporto istorijoje varžėsi ir A.Navickas. Pagrindinėse varžybose neįgalieji ir sveikieji sportininkai irkluoja kartu, toje pačioje trasoje. Iš planetos pirmenybių į šių metų Rio de Žaneiro parolimpines žaidynes tiesiogiai pateko 8 vienvietininkai. Deja, A.Navickas tuomet tarp laimingųjų nebuvo, parolimpinio kelialapio jis nepelnė. Neįgaliųjų vyrų vienviečių valčių C finale A.Navickas užėmė trečiąją vietą. Lietuvos atstovas 1000 m distanciją tada įveikė per 5 min. 14,86 sek. Galutinėje pasaulio čempionato įskaitoje jam atiteko 15-oji pozicija.

Tačiau A.Navickas vis dar tikisi patekti į parolimpines žaidynes, kurios vyks šių metų rugsėjo 7-18 d. Sportininkas rengiasi atrankos turnyrui, organizuojamam pavasarį, balandžio 20-24 d. Italijoje.

„Svajoju apie parolimpines žaidynes. Iš tiesų bus tik viena dar kvalifikacinė regata, kurioje bus galima iškovoti paskutinius du kelialapius. Pagrindinė atranka vyko pasaulio čempionate. Taigi dabar startui Italijoje ir ruošiuosi. Šiuo metu esu stovykloje Graikijoje. Didžiausią dėmesį, žinoma, skiriame irklavimui. Tačiau dar reikia lavinti ir greitį, didinti ištvermę, jėgą. Man iš tikrųjų dar visko po truputį trūksta... Taigi Graikijoje treniruosiuosi iki balandžio pradžios, tada tikriausiai jau persikelsiu į Italiją. Bent jau kol kas planai tokie, - pasakojo A.Navickas. - Taip, kelialapių liko nedaug. Tačiau savo galimybes patekti į Rio de Žaneirą vertinu realiai, teigiamai. Juk dėl to ir dirbu, stengiuosi išvažiuoti į stovyklas, kad galėčiau irkluoti, nes Lietuvoje šalta. Mūsų šalyje juk tik balandžio mėnesį būtų galimybė treniruotis lauke. Tada jau laiko būtų per mažai. Ir aš, ir treneriai galvojame, kad realu yra patekti į parolimpines žaidynes.“

Klaipėdoje gyvenantis ir pas šio miesto irklavimo centro trenerį Liudą Milešką besitreniruojantis A.Navickas apie parolimpinių žaidynių, jei ten pateks, tikslus nenorėjo kalbėti. Juk vis dėlto dabar svarbiausia iškovoti kelialapį į Rio de Žaneirą.

„Kai pateksiu, tada galėsiu galvoti apie tikslus. Tada reikės dar daugiau dirbti, treniruotis. Žinoma, visada norisi pasirodyti kuo geriau, juk dėl to ir dirbame. Taigi dabar reikia gerai atidirbti stovyklose, o žaidynėse jau atiduoti visą save ir parodyti geriausią rezultatą. Toks yra planas“, - sakė A.Navickas.

Irkluotojas vylėsi, kad šiais metais bus kuo mažiau ligų, traumų, nes pernai pastarųjų šiek tiek buvo ir jos sutrukdė treniruotis bei kišo koją planetos pirmenybėse.

„Tikiuosi, šiemet treniruočių procesas bus be jokių pertraukų, pagal planą. Taip galėsiu pademonstruoti savo geriausią rezultatą. O jeigu pateksiu į Rio de Žaneiro parolimpines žaidynes, būsiu labai laimingas“, - šypsodamasis pridūrė A.Navickas.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“