respublika.lt

Nuo R.Ubarto aukso iki rinktinės bronzos

(0)
Publikuota: 2020 rugpjūčio 09 17:00:20, Arūnas ABROMAITIS
×
nuotr. 4 nuotr.
Krepšinio rinktinė Barselonoje neturėjo ilgo atsarginių suolelio, bet jos lyderiai Šarūnas Marčiulionis ir Arvydas Sabonis buvo nesustabdomi. Redakcijos archyvo ir „Eltos“ nuotr.

Jei reikėtų išrinkti svarbiausią savaitę Lietuvos sporto istorijoje, viena iš pretendenčių tikrai būtų paskutinė 1992 m. Barselonos olimpinių žaidynių savaitė. Rugpjūčio 5-ąją aukso medaliu pasipuošė disko metikas Romas Ubartas, o rugpjūčio 8-ąją bronzą iškovojo mūsų krepšininkai. Du įvykiai, kuriuos skyrė tik trys dienos, simbolizavo nepriklausomos Lietuvos sugrįžimą į tarptautinę areną. O juk nedaug trūko, kad Barselonos žaidynės lietuviams būtų tapusios dideliu nusivylimu.

 

Atsargus optimizmas

Nepriklausomos Lietuvos komanda į olimpinę šeimą sugrįžo 1992 m. žiemos žaidynėse Albervilyje, bet ten buvo sunku tikėtis medalių. Kas kita - XXV vasaros olimpinės žaidynės Barselonoje, vykusios nuo liepos 25-osios iki rugpjūčio 9-osios.

Prieš jas lietuviai irgi negalėjo jaustis tvirtai, nes valstybė dar tik stojosi ant kojų, senos struktūros griuvo, daugelyje sporto šakų mūsiškiai po Nepriklausomybės atgavimo išgyveno tarptautinių varžybų „badą“. Visgi liepos 15 d. per oficialias delegacijos palydas į Barseloną, surengtas „Draugystės“ viešbutyje Vilniuje, būta atsargaus optimizmo.

„Net pasaulio plaukimo čempionai negalėtų pasakyti, ko jie tikisi iš olimpinių žaidynių. Tiesą pasakius, planuoju būti finale. Jei seksis, pasistengsiu patekti tarp prizininkų“, - svarstė Lietuvos olimpiečių rinktinės vėliavnešys, plaukikas Raimundas Mažuolis, 1988 m. Seulo žaidynėse pelnęs sidabrą su TSRS komanda. „Manyčiau, jei vyrai pasistengs, medalius iškovosime“, - sakė Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Stanislovas Stonkus.

Su krepšininkais sietos didžiausios viltys, ypač po to, kai olimpinėse atrankos varžybose jie pasiekė 11 pergalių iš tiek pat galimų. Vienas iš komandos lyderių Šarūnas Marčiulionis prieš kelionę į Barseloną bandė grąžinti gerbėjus į realybę. „Man atrodo, visiems mūsų komandos aistruoliams reikėtų nusileisti ant žemės. Čia daug kalbama apie būsimas pergales, net su JAV rinktine. Supraskite, su amerikiečiais kovoti galima, tačiau nugalėti... nežinau. Krepšinis yra krepšinis. O apskritai aš būčiau labai laimingas, jei gaučiau bet kokios spalvos olimpinį medalį“, - teigė Š.Marčiulionis.

Sunki pradžia

Iš viso Lietuvai Barselonoje atstovavo 47 sportininkai, jie dalyvavo vyrų krepšinio, lengvosios atletikos, plaukimo, dviračių sporto, šiuolaikinės penkiakovės, irklavimo, buriavimo, bokso, dziudo, imtynių bei baidarių ir kanojų irklavimo varžybose. Startas po starto sirgalius ir delegacijos vadovus vis labiau apniko nerimas, nes rezultatai nedžiugino. Rugpjūčio 3-iąją į Lietuvą grįžo pirmoji delegacijos dalis - penkiakovininkai, plaukikai, irkluotojai ir dviratininkai. Visi jie liko nieko nepešę. Tuo metu latviai ir estai jau turėjo medalius.

Tą pačią rugpjūčio 3-iąją Barselonoje įvyko disko metimo atrankos varžybos. Vaclovas Kidykas atrankos barjero neperžengė, o štai R.Ubartas švystelėjo diską 66,08 m ir buvo geriausias tarp visų dalyvių. Ir šis faktas, ir ankstesni R.Ubarto pasiekimai (1988 m. jis tapo olimpiniu vicečempionu) rodė, kad rugpjūčio 5 d. finalinėse diskininkų varžybose galima tikėtis medalio.

Tačiau finale buvo nelengva, po pirmų dviejų bandymų lietuvis buvo už trejetuko ribų. „Prisipažinsiu, „stogas važiavo“. Galvojau, kad esu labai stiprus, lengvai, pirmu bandymu įvykdžiau kvalifikacinę normą. Gal per daug savimi pasitikėjau, gal truputį apsinuodijau, nes ryte blogai jaučiausi. Po tų dviejų metimų pajutau, kad reikia kažką daryti. Sakau sau: Romai, reikia susikaupti. Po truputį išlipau iš duobės ir penktu bandymu pasiekiau geriausią rezultatą, aplenkiau nuolatinį konkurentą Jurgeną Šultą (Jurgen Schult). Labai nedaug, bet aplenkiau“, - auksinę dieną pokalbyje su „Vakaro žiniomis“ neseniai prisiminė R.Ubartas.

Geriausiu bandymu jis užfiksavo 65,12 m rezultatą. Sidabrą pelnęs vokietis J.Šultas numetė diską 64,94 m, bronzos medalį iškovojęs kubietis Robertas Moja (Roberto Moya) - 64,12 m.

Nemalonūs užkulisiai


Disko skrydis atnešė palengvėjimą. „Buvo labai didelė įtampa. Atrodė, viskas klostosi neblogai, o rezultatų - jokių. Po pirmojo Romo Ubarto medalio lyg akmuo nuo širdies nusirito. Dingo nepilnavertiškumo kompleksas“, - džiaugėsi tuometinis Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Artūras Poviliūnas.

„Jausmas neapsakomas, juk startavau už Lietuvą. Man skirtas olimpinis aukso medalis - tik dalelė mano nuopelno. Jei ne treneris Vytautas Jaras, žmona, artimieji, vargu ar būčiau tapęs olimpiniu čempionu“, - po varžybų sakė R.Ubartas. V.Jarui, beje, neatsirado vietos olimpinėje delegacijoje. Po auklėtinio triumfo, duodamas interviu „Respublikai“, treneris rėžė Lietuvos lengvosios atletikos federacijai, kuriai tuo metu vadovavo Vitalijus Vilimas: „Ruoštis olimpiadai R.Ubartui buvo nelengva: lengvosios atletikos federacija nuolat stengėsi jį parklupdyti ant kelių.“

Kritikos federacijai negailėjo ir čempiono dukra Tatjana: „Likus dviem savaitėms iki olimpiados, Romui vis dar bandyta sutrukdyti, grasinta, kad jis į žaidynes nevažiuos. Kaip kitaip paaiškinti istoriją, kad atseit jis vengęs dopingo kontrolės. O lengvosios atletikos federacijos prezidentas V.Vilimas tiesiai šviesiai pasakė padarysiąs viską, kad Romą kaip sportininką sužlugdytų.“

Latvių padėka

Net ir iškovojus auksą lengvosios atletikos varžybose, daugelis lietuvių vargu ar būtų vadinę žaidynes sėkmingomis, jei be medalių būtų grįžę krepšininkai. Žaidėjai suvokė, kokia atsakomybė jiems teko. „Pergalės Barselonos olimpinėse žaidynėse mums labai reikalingos, nes jos ne tik garsina Lietuvą, bet ir padeda Lietuvos žmonėms optimistiškiau žiūrėti į ateitį“, - prieš krepšinio turnyrą teigė Š.Marčiulionis.

Vlado Garasto treniruojama rinktinė turnyrą pradėjo pergalėmis rungtynėse su Kinijos, Venesuelos ir Puerto Riko komandomis. Po to lietuviai 80:92 nusileido principinei varžovei - TSRS įpėdine tose žaidynėse tapusios Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) ekipai. Pirmąjį etapą mūsų rinktinė užbaigė įveikdama australus ir tai leido užimti grupėje antrąją vietą.

Rugpjūčio 4 d. ketvirtfinalyje lietuviai kovėsi su brazilais. Tuo viskas galėjo ir pasibaigti, nes likus žaisti 8 min. V.Garasto auklėtiniai turėjo 11 taškų deficitą. Laimei, iki mačo pabaigos jį pavyko paversti įtikinama persvara - 114:96. „Per daug ilsisi vadinamasis antrasis penketas. Na, o tie 6-7 krepšininkai, kurie atiduoda visas jėgas per rungtynes, verti pagyrimo. Laisvės alėjoje Arvydui Saboniui ir Š.Marčiulioniui reikėtų pastatyti paminklus - jų pasiaukojamas žaidimas žavi“, - taip po ketvirtfinalio rinktinės pasirodymą komentavo olimpinis čempionas Modestas Paulauskas. A.Sabonis mače su brazilais surinko 32, Š.Marčiulionis - 29 taškus.

Rugpjūčio 6 d. pusfinalyje laukė bene stipriausia visų laikų krepšinio rinktinė - JAV „Svajonių komanda“. Lietuviai pralaimėjo 76:127, mintyse jau buvo kova dėl bronzos, o toje kovoje rugpjūčio 8 d. vėl teko susitikti su NVS komanda. M.Paulausko minėtos problemos niekur nedingo. Atsarginių indėlis vėl buvo nedidelis, pagrindinis krūvis teko šešiems krepšininkams. Kita vertus, lyderiai vėl buvo nuostabūs. Š.Marčiulionis pelnė 29 taškus, A.Sabonis pridėjo 27 taškus ir 16 atkovotų kamuolių, o mūsų rinktinė laimėjo 82:78.

Įdomu, kad po žaidynių džiaugsmo dėl Lietuvos krepšininkų pergalės neslėpė Latvijos olimpinio komiteto prezidentas Vilis Baltinis. Mat geriausi Latvijos krepšininkai - Gundaras Vėtra bei Igoris Migliniekas atstovavo NVS komandai ir užsitraukė tėvynainių rūstybę. „Labai džiaugiuosi, jog yra Dievas danguje - nubaudė išdavikus. Mes labai sirgome už Lietuvos krepšininkus, kurie tam tikra prasme turėjo gelbėti ir Latvijos sporto garbę“, - sakė V.Baltinis.

Neskaičiuojant R.Ubarto ir krepšininkų, Barselonoje geriausiai iš lietuvių pasirodė penktąsias vietas užėmę boksininkai Vitalijus Karpačiauskas ir Gitas Juškevičius. Šuolininkė į tolį Nijolė Medvedeva buvo ketvirta, bet dar nepasibaigus žaidynėms paaiškėjo, kad jos organizme aptikta draudžiamų preparatų, todėl rezultatas anuliuotas. R.Mažuolis, po poros metų tapęs pasaulio čempionato prizininku, olimpinėse žaidynėse nepateko į finalus.

Barselonos žaidynės primena, kokia plona linija sporte skiria triumfą nuo fiasko. Kas būtų, jei R.Ubartas būtų neišvykęs į žaidynes arba palūžęs po pirmųjų nesėkmingų bandymų? Arba jei krepšininkai nebūtų atsitiesę rungtynėse su brazilais? Lietuvos delegacija iš savo pirmųjų vasaros žaidynių būtų grįžusi be medalių, o toks sugrįžimas vargu ar būtų įkvėpęs ateities pergalėms.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s