Nuo Albervilio debiuto iki Pekino rekordo

1992 m., Albervilis (Prancūzija)
Dalyvių skaičius - 6
Aukščiausia vieta - 11

Žiemos olimpinėse žaidynėse Lietuva debiutavo 1928 m. Sankt Morice, bet, kaip jau esame rašę, ten startavo tik vienas mūsų sportininkas - čiuožėjas Kęstutis Bulota. Tikra komanda į žaidynes išvyko 1992 m.

Garbė tapti pirmaisiais Lietuvos olimpiečiais po Nepriklausomybės atkūrimo teko šešiems sportininkams. Geriausiai pasirodė garsiausia atletė - 1988 m. Kalgaryje SSRS rinktinės sudėtyje auksą ir bronzą iškovojusi slidininkė Vida Vencienė. Albervilyje ji dalyvavo keturiose rungtyse ir dukart pateko į antrą dešimtuką. 15 km nuotolyje ji finišavo 11-a, 30 km - 16-a.

11-oji V.Vencienės vieta iki šiol yra aukščiausias Lietuvos sportininkų pasiekimas žiemos žaidynių asmeninėse rungtyse. Aukščiau yra užkopę tik M.Drobiazko ir P.Vanagas. Jie tai padarė vėliau, o debiutinėse Albervilio žaidynėse pora liko 16-a. Gan aukštą 19-ą vietą 20 km lenktynėse užėmė biatlonininkas Gintaras Jasinskas. Biatlonininkė Kazimiera Strolienė dukart pateko į trečią dešimtuką (27 ir 28 vietos), o geriausia slidininko Ričardo Panavo pozicija buvo 41-oji.

1994 m., Lilehameris (Norvegija)
Dalyvių skaičius - 6
Aukščiausia vieta - 12

Į Lilehamerį žiemos sportininkai susirinko praėjus vos dvejiems metams po Albervilio žaidynių. Lietuvai atstovavo tie patys šeši sportininkai, bet retas iš jų pagerino rezultatus. Nenuostabu, kad aukščiau nei Albervilyje pakilo patirties įgavę M.Drobiazko ir P.Vanagas. Lilehameryje jie užėmė 12-ąją vietą. Patobulėjo ir R.Panavas, kuris savo sėkmingiausioje rungtyje - 50 km maratone - finišavo 32-as.

V.Vencienė savo paskutinėse žaidynėse užėmė 25-ą ir 32-ą vietas, o dar vienoje rungtyje nefinišavo. Daug prasčiau nei Albervilyje pasirodė biatlonininkai, kuriems trukdė prastas šaudymas. Aukščiausia K.Strolienės pozicija buvo 48-a, G.Jasinsko - 55-a.

1998 m., Naganas (Japonija)
Dalyvių skaičius - 7
Aukščiausia vieta - 8

Iš ankstesnių žaidynių Lietuvos delegacijoje liko dailiojo čiuožimo pora, R.Panavas ir K.Strolienė, perėjusi iš biatlono į slidinėjimą. Debiutantais Nagane buvo slidininkas Vladislavas Zibaila, biatlonininkas Liutauras Barila ir lietuvių kilmės kalnų slidininkas iš JAV Linas Vaitkus.

M.Drobiazko ir P.Vanagas vėl pakilo per keturias pozicijas ir užėmė aštuntą vietą. Tai buvo pirmas kartas, kai nepriklausomos Lietuvos sportininkai žiemos žaidynėse pateko į dešimtuką. Deja, Margarita ir Povilas išlieka vieninteliais į jį patekusiais mūsų šalies atstovais.

Palyginti su Lilehamerio žaidynėmis, savo pozicijas vėl pagerino R.Panavas, užėmęs 30-ąją vietą tiek 15 km, tiek 30 km lenktynėse. Žaidynių debiutantai stebuklų nesukūrė. L.Vaitkus greitojo nusileidimo rungtyje liko
25-as, o kombinacijoje neužbaigė trasos. Aukščiausia L.Barilos pozicija buvo 43-ia, V.Zibailos - 44-a. Ypač nesėkmingos žaidynės buvo K.Strolienei. Dalyvavusi keturiose rungtyse, ji nepakilo aukščiau 55-os vietos. Liūdniausiai susiklostė 15 km lenktynės, prieš kurias sportininkė susipainiojo ir paėmė trenerio slides. Protokole ji liko 64-a - paskutinė.

2002 m., Solt Leik Sitis (JAV)
Dalyvių skaičius - 8
Aukščiausia vieta - 5

Solt Leik Sityje prie penkių anksčiau žaidynėse dalyvavusių sportininkų prisijungė trys debiutantai - biatlonininkė Diana Rasimovičiūtė ir slidininkai Irina Terentjeva bei Vadimas Gusevas. Žaidynės buvo nesėkmingos tiek jiems, tiek labiau patyrusiems slidininkams R.Panavui bei V.Zibailai ar biatlonininkui L.Barilai.

Trys pastarieji pasirodė blogiau nei Nagane. Aukščiausia R.Panavo vieta buvo 39-a, V.Zibailos - 50-a, o L.Barilos - 62-a. Prie lyderių ar bent vidutiniokų nepriartėjo ir debiutantai. 18-metė
D.Rasimovičiūtė vienintelėje savo rungtyje - sprinte - liko 66-a ir aplenkė tik aštuonias varžoves.
V.Gusevas nepakilo aukščiau 52-os pozicijos. Šiek tiek aukščiau - 48-oje vietoje - atsidūrė I.Terentjeva.

Ir visgi Solt Leik Sičio žaidynės Lietuvai buvo įsimintinos. Kad taip atsitiktų, pasistengė M.Drobiazko ir P.Vanagas, užėmę penktąją vietą. Žiemos žaidynėse Lietuvos sportininkai nei iki tol, nei vėliau nebuvo taip arti medalių.

2006 m., Turinas (Italija)
Dalyvių skaičius - 7
Aukščiausia vieta - 7

Į Turiną Lietuva delegavo vienu sportininku mažiau nei į Solt Leik Sitį. M.Drobiazko ir P.Vanagui tai buvo paskutinės žaidynės, bet trinktelėti durimis nepavyko. Mūsų čiuožėjai užėmė septintąją vietą, pakilti aukščiau sutrukdė tai, kad atliekant originaliąją programą pora nugriuvo.

Maloniai nustebino per ketverius metus subrendusi D.Rasimovičiūtė. Sprinte ji užėmė 18-ą, o persekiojimo lenktynėse - 27-ą vietą. 18-oji pozicija daugiau nei dešimtmetį buvo geriausias Lietuvos biatlonininkų pasirodymas olimpinėse žaidynėse. Vyrų biatlono varžybose debiutantas Karolis Zlatkauskas liko paskutinis - 90-as.

Slidinėjime I.Terentjeva vienos rungties nebaigė, o kitoje finišavo 53-ia. Jos kolegai, debiutantui Aleksejui Novoselskiui sekėsi dar prasčiau. Naujokas nebaigė dvejų lenktynių, o trečioje rungtyje liko 59-as. Kalnų slidinėjimo trasoje debiutavo Vitalijus Rumiancevas. Didžiojo slalomo rungties jis neužbaigė, bet slalome pasirodė vidutiniškai ir užėmė 44-ą vietą tarp 92 dalyvių.

2010 m., Vankuveris (Kanada)
Dalyvių skaičius - 6
Aukščiausia vieta - 18

Vankuveryje keturi iš šešių Lietuvos atstovų buvo slidininkai - prie I.Terentjevos ir A.Novoselskio prisijungė Mantas Strolia ir Modestas Vaičiulis. Būtent naujokai komandų sprinte užėmė aukščiausią Lietuvos delegacijos vietą - 18-ąją. Tiesa, varžybose dalyvavo tik 22 duetai, taigi debiutantų pasirodymas nebuvo įspūdingas. Geriausia I.Terentjevos pozicija Vankuveryje buvo 49-oji, A.Novoselskio - 53-ia.

D.Rasimovičūtė nepriartėjo prie Turine užimtos 18-os vietos, tačiau pasižymėjo stabilumu - užėmė 25-ą (sprinte), 30-ą (asmeninėse lenktynėse) ir 34-ą (persekiojime) vietas. Sprinte Diana pretendavo patekti į dešimtuką, nes greitai šliuožė, bet ją pristabdė du netaiklūs šūviai. V.Rumiancevas Vankuveryje pasirodė blogiau nei Turine, jis nebaigė slalomo, o didžiajame slalome tenkinosi 59-a vieta.

2014 m., Sočis (Rusija)
Dalyvių skaičius - 9
Aukščiausia vieta - 16

Į Sočį vyko padidėjusi ir atsinaujinusi Lietuvos delegacija, aštuoni iš devynių jos sportininkų buvo olimpinių žaidynių debiutantai. Vėl turėjome savo atstovus dailiajame čiuožime, nes M.Drobiazko ir P.Vanago vietą užėmė Izabela Tobajas (Isabella Tobias) ir Deividas Stagniūnas. Pirmą kartą lietuvė - Agnė Sereikaitė - startavo greitojo čiuožimo trumpuoju taku varžybose. Būtent ji pakilo aukščiausiai, užėmusi 16-ą vietą. Dailiojo čiuožimo pora liko 17-a.

Patriukšmauti bandė biatlonininkas Tomas Kaukėnas, asmeninėse lenktynėse ilgai buvęs tarp lyderių. Trys netaiklūs šūviai paskutiniame ruože jį nubloškė į 23-ią vietą, tačiau Lietuvos kontekse ir tai buvo solidus pasirodymas. Deja, ankstesnėse žaidynėse turėtas pozicijas užleido D.Rasimovičiūtė. Ji startavo trijose rungtyse, bet nepakilo aukščiau 42-os vietos.

Kalnų slidinėjime Ieva Januškevičiūtė ir Rokas Zaveckas dalyvavo slalomo ir didžiojo slalomo varžybose, tačiau per keturias rungtis sulaukėme tik vieno finišo. R.Zaveckas liko 63-ias didžiajame slalome, o kitose rungtyse mūsiškiai trasos neįveikė. Slidinėjime aukščiausia Ingridos Ardišauskaitės pozicija buvo 62-a, Vytauto Strolios - 67-a.

2018 m., Pjongčangas
(Pietų Korėja)
Dalyvių skaičius - 9
Aukščiausia vieta - 13

Lietuvos delegacijos dydis per ketverius metus nesumažėjo, tačiau joje neliko dailiojo čiuožimo ir greitojo čiuožimo trumpuoju taku atstovų. Didžiausiu „triukšmadariu" vėl tapo T.Kaukėnas, užėmęs Lietuvos biatlonininkams dar neregėtas vietas. Sprinte jis finišavo 17-as, o persekiojimo lenktynėse pakilo dar aukščiau - į 13-ą poziciją.

Iš viso Pjongčange startavo keturi mūsų biatlonininkai. Iš slidinėjimo į biatloną perėjusio V.Strolios aukščiausia vieta buvo 43-ia. Natalija Kočergina solidžiai pasirodė asmeninėse lenktynėse, kuriose užėmė 30-ą poziciją. D.Rasimovičiūtė pasižymėjo tuo, kad dalyvavo jau penktose olimpinėse žaidynėse. Pasižymėti trasoje nepavyko, gulbės giesme tapo 65-a ir 75-a vietos.

Slidinėjimo komandų sprinte M.Strolia ir M.Vaičiulis tenkinosi 25-a vieta. Asmeninėse rungtyse aukščiausia M.Vaičiulio pozicija buvo 44-a, M.Strolios - 61-a, o žaidynių debiutantės Marijos Kaznačenko - 73-ia. Kalnų slidinėjime I.Januškevičiūtė, kitaip nei Sočyje, dukart pasiekė finišą. Slalome ji liko 43-ia, didžiajame slalome - 54-a. Debiutanto Andrejaus Drukarovo pozicijos atitinkamose rungtyse buvo 41-a ir 59-a.

2022 m., Pekinas (Kinija)
Dalyvių skaičius - 13

Ankstesnėse žaidynėse Lietuvos atstovų skaičius niekada neviršijo 9, o Pekine mūsiškių bus net 13. Prie rekordo daugiausiai prisidėjo biatlonininkai, kurie pirmą kartą istorijoje iškovojo komandinį kelialapį. Vytautas Strolia, Karolis Dombrovskis, Tomas Kaukėnas ir Linas Banys galės startuoti estafetėje. Sprinte bei asmeninėse lenktynėse prie starto linijos turėtume išvysti visus keturis lietuvius, o persekiojimo rungtyje jų skaičius priklausys nuo sprinto rezultatų. Moterų varžybose dalyvaus tik viena Lietuvos biatlonininkė - Gabrielė Leščinskaitė.

Šio sezono rezultatai rodo, kad biatlonininkai gali pirmauti ne tik kiekybe. Su vienu iš jų - V.Strolia - siejamos bene didžiausios Lietuvos viltys, nes anykštėnas yra arčiausiai elito. Pasaulio taurės etape Rupoldinge jis užėmė rekordines lietuviams ketvirtąją ir penktąją vietas.

Slidinėjimo varžybose Lietuvai atstovaus Modestas Vaičiulis, Tautvydas Strolia, Eglė Savickaitė ir Ieva Dainytė, kalnų slidinėjimo - Andrejus Drukarovas ir Gabija Šinkūnaitė, dailiojo čiuožimo - Deividas Kizala ir Paulina Ramanauskaitė.