Praėjusiame Europos čempionato cikle, 2018-2019 m. sezone, Lietuvos rinktinė pirmą kartą savo jėgas išbandė antrajame pagal pajėgumą divizione „Trophy“. Mūsiškių debiutas aukštesniame lygyje buvo vainikuotas viena pergale ir keturiais pralaimėjimais bei penkiais surinktais taškais. Toks lietuvių kraitis ir penktoji vieta tarp šešių komandų tuomet jiems padėjo įgyvendinti pagrindinį tikslą - išlikimą „Trophy“ divizione.

Prasidėjo 2019-2020 m. sezonas ir antrasis bandymas kabintis į aukštesnį lygį. Deja, tačiau startas anaiptol nedžiugina. Pralaimėta abiem pirmiesiems varžovams, kurie bent „ant popieriaus“ buvo silpnesni nei tie, su kuriais reikės grumtis pavasarį. Kaip jau rašėme, lietuviai pirmosiose rungtynėse išvykoje 10:27 nusileido Ukrainos komandai, o antrajame mače Šiauliuose trenerio iš PAR Ntando Manijošos (Ntando Manyosha) vadovaujami Lietuvos regbininkai 9:40 (9:19) turėjo pripažinti Šveicarijos rinktinės pranašumą.

„Nuotaikos liūdnos. Tačiau po mūšio su šveicarais apmaudo nėra, nes varžovai tikrai buvo stipresni. Pamatėme, kiek daug dar turime dirbti, kovoti, kad išliktume šiame lygyje. Be trečdalio pagrindinių žaidėjų šiame divizione mums tikrai per sunku. Jei Lietuvos rinktinė būtų buvusi pajėgiausios sudėties, galėtume kabintis, kovoti ir su šveicarais. Dabar neturėjome 6-8 regbininkų, kurie būtų davę jėgos, atsvarą ir vaizdas būtų buvęs kitoks. Reikšmingose pozicijose kovojo tie, kurie net Lietuvoje kartais žaidžia ne pagrindinėse sudėtyse. Tačiau tai nėra kažkoks pasiteisinimas. Nors nuotaikos ir liūdnos, bet žvelgiame į priekį ir dėliojamės mintis, ką reikėtų keisti, daryti, jog toliau galėtume varžytis šiame divizione“, - kalbėjo R.Davidovičius.

Pasak LRF vadovo, nors mūšio su šveicarais rezultato skirtumas ir didelis, bet pirmajame kėlinyje mūsiškiai atrodė neblogai, buvo galimybių kabintis. Tačiau viskas slypi detalėse: „Tikrai turėjome kelias progas, kai galėjome persverti žaidimą, bet padarėme klaidų. Galbūt trūko meistriškumo. Progų turėjome nedaug, bet ir jų neišnaudojome. Jautėsi lygių, kokybės, svorių skirtumas. Grumtynėse pralaimėjome absoliučiai viską. Tai tiesiog parodo, kad mums stipriai trūksta fiziškumo ir žaidimo kokybės.“

Primename, jog praėjusiame cikle Lietuvos rinktinė šveicarams kaip reikiant „kibo į atlapus“. Rungtynėse svečiuose mūsiškiai varžovams nusileido tik po atkaklios kovos 24:34. „Atsižvelgę į praėjusį ciklą, jie nebenorėjo juokauti ir dabar mūšiui Šiauliuose surinko pajėgią komandą“, - pridūrė R.Davidovičius. Nors Lietuvos regbio sostine tituluojamų Šiaulių namų sienos ir nepadėjo laimėti, tačiau LRF prezidentas pasidžiaugė, jog stadionas buvo pilnas. Palaikymas ir net oras buvo geras.

Lietuvos vyrų regbio-15 rinktinė pasirodymą „Trophy“ divizione pratęs jau pavasarį. 2020 m. kovo mėnesį mūsiškiai išvykoje žais su olandais ir vokiečiais, o ciklą užbaigs balandį maču namie su lenkais. „Laukia labai rimtos kovos. Žinoma, viskas priklausys nuo to, kiek pagrindinių žaidėjų pavyks pasikviesti. O galbūt reikės remtis jaunimu. Tačiau nėra ką slėpti, būsimos varžovės tikrai stipresnės“, - teigė R.Davidovičius.

Šiuo metu mūsų komanda yra turnyrinės lentelės dugne. Kaip žinoma, „Trophy“ diviziono nugalėtojai iškops į aukščiausią divizioną, o paskutinėje vietoje liksianti ekipa iškris į „Conference 1“ grupę. Ar LRF vadovas nesibaimina, jog gali įvykti blogiausias scenarijus?

„Visko gali būti. Jei ir iškrisime į žemesnį divizioną, kitąmet galėsime daugiau šansų duoti jaunimui ir ruoštis naujam kilimui. Vyksta nuolatinis bangavimas. Esame pajėgūs „Conference 1“ diviziono regbininkai, būtume ten vieni lyderių. O, norint užsikabinti „Trophy“ divizione, mums dar reikia raumenų tiesiogine ir perkeltine prasmėmis. Ko, žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą ir tolimesnį kilimą, trūksta? Bazės, investicijų. Taip nuolat galėtume kabintis ir vis pamažu kilti aukštyn. Taigi reikia viską iš esmės keisti. Reikia investuoti į infrastruktūrą, mokėti geriems žaidėjams, kurie čia atvažiuoja ir aukoja klubus, pinigus. Tačiau apskritai mūsų regbis tikrai eina į priekį, progresas vyksta. Tiesiog mes dabar kiek stabtelėjome“, - pasakojo R.Davidovičius.

Jei Lietuva užimtų paskutinę vietą „Trophy“ divizione, galima sakyti, ji būtų 18-a Europoje. Mat kiekviename divizione yra po šešias komandas, o virš vadinamojo pirmojo pagal pajėgumą „Championship“ diviziono įsitaisiusios elitinės „Šešios nacijos“. Pasak R.Davidovičiaus, tokią vietą jie pasiekė turėdami 300 tūkst. eurų biudžetą. O tokiai mažai šaliai, kur dauguma regbininkų yra mėgėjai, ir tai jau yra didžiulis pasiekimas.

„Jei vertintume įdėtą eurą ir pasiektą rezultatą, mūsų efektyvumas tikrai geras. Tam, kad būtume aukščiau, reikia bent pusės milijono eurų ir daugiau. Tokie paprasti skaičiavimai. Bet kuriuo atveju viskas atsiremia į finansus. Žinoma, iki tam tikro lygio galime ir su tokia suma judėti, tačiau pasiekus lubas ir norint šauti toliau, reikia permainų. Pasižiūrėjome, kaip atrodome, ko mums trūksta „Trophy“ divizione. Pajutome skirtumą, žinome, ką daryti, kad judėtume toliau. Net po dviejų nesėkmių yra pozityvo. Jokios tragedijos Lietuvos regbyje absoliučiai nėra. Tiesiog reikia eiti pirmyn. Viską galima pasiekti“, - įsitikinęs R.Davidovičius.