„Kabinetinis“ darbas

Vilniuje birželio 5 d. vykusioje LDSF ataskaitų ir rinkimų konferencijoje organizacijos prezidentu ketverių metų kadencijai išrinktas 43-ejų verslininkas Darius Levickis. Jis yra vienas pagrindinių dviračių komandos „Klaipėda“ rėmėjų, taip pat D.Levickis daug prisidėjo prie pastarųjų Lietuvos dviračių plento čempionatų organizavimo. Pirmojo LDSF viceprezidento pareigos patikėtos R.Navardauskui, o viceprezidentais tapo Vida Dolgovienė ir Deividas Vileniškis.

Daugiau nei 10 metų LDSF vadovavo Romualdas Bakutis. Su pertraukomis šioje visuomeninėje organizacijoje verslininkas dirbo nuo 2008 m. Apie savo atsistatydinimą R.Bakutis pranešė vasario pabaigoje, nuo to laiko laikinojo prezidento pareigas užėmė Elijus Čivilis.

„D.Levickį prieš tai šiek tiek pažinojau. Jis yra veiklus, daug dirbantis žmogus. Savo darbais jis ne kartą jau prisidėjo prie dviračių sporto. Kai pasiūlė užimti šias pareigas, labiausiai baiminausi, kad tik jam netrukdyčiau, nežinojau ar pavyks įgyvendinti jo sumanymus didžiajame sporte. Iš tikrųjų sulaukęs pasiūlymo užimti pirmojo viceprezidento pareigas, labai nustebau, tačiau buvo malonu. Galbūt taip galėsiu būti naudingas dviračių sportui. Juk praeityje matėme visokių dalykų. Norėtųsi padaryti, kad viskas būtų originaliau, geriau, gražiau“, - „Vakaro žinioms“ sakė R.Navardauskas.

Už naująsias pareigas LDSF dviratininkas atlygio negaus, viskas bus paremta noru, entuziazmu, įdirbiu. Tačiau, pasak R.Navardausko, visada kyla minčių apie tai, ką veiksi baigęs karjerą, taigi dabar puiki proga tai iš anksto išbandyti.

„Būtų smagu kažkaip prisidėti prie dviračių sporto. Taigi net nesinorėjo atsisakyti pasiūlymo. Juk, jeigu galiu būti kažkuo naudingas, prisidėti prie ateities sportininkų gerovės, tai yra puiku. Galbūt pavyks kažką naudingo išpešti iš šios situacijos“, - teigė R.Navardauskas.

Dviratininkas pasakojo, jog tik sulaukęs pasiūlymo būti pirmuoju viceprezidentu, pirmiausia paklausė, o ką čia reikės daryti? Tiesa, konkrečių darbų jis dar nežino ir neturi. Dar nauja LDSF komanda nebuvo kartu susėdusi ir aptarusi planų: „Darius turi vizijų ir žino, kokius darbus kam priskirti. Tačiau susirinkimas dar įvyks, dar tik dėliosimės planus ir darbus. Manau, nesvarbu, kokie yra darbai, svarbiausia paties žmogaus užmojai. Jeigu stengsimės daug padėti, bandysime kažką keisti, labiau išpuoselėti gerus dalykus, viskas turėtų eiti į gera. Tokiu atveju visi bus patenkinti, laimingi ir išpeš naudos. Aišku, ji galbūt pasimatys tik po daugelio metų, tačiau bet kuriuo atveju pirmiausia reikia dirbti.“

R.Navardauskas neabejoja, jog darbą LDSF pavyks suderinti su profesionalia dviratininko karjera.

„Darius surinko mišrią komandą - yra žmonių ir iš BMX, ir iš treko. Taigi visi galės daryti savo srities darbus ir kartu judėti į priekį“, - pridūrė dviratininkas.

Nors R.Navardauskas dar konkrečiai nežino, kada grįš į trasą, tačiau pasaulio dviračių sporto kalendorius po koronaviruso pertraukos pamažu dėliojasi būsimų startų gaires.

„Dabar komanda yra susirinkusi į stovyklą, treniruojasi, ruošiasi kitai sezono daliai. Pirmiausia mūsų komanda vyks į daugiadienes varžybas Rumunijoje, paskui išbandys jėgas Prancūzijoje. Pastarasis etapas bus kalnuotas, taigi manęs ten nesiveš. Todėl man sezonas turėtų prasidėti vėliau. Taigi, galima sakyti, kažkoks kalendorius jau yra, bet dar neaišku 100 proc. Kol kas nėra tikslios datos, kada turėčiau išvykti iš Lietuvos. Juk dabar dažnai keičiasi sąlygos išvykimo iš skirtingų šalių. Taip pat dar ir sūnus gimė, sutariau su komanda, kad 10 dienų galėsiu pabūti namie“, - kalbėjo Prancūzijos komandos „Nippo Delko One Provence“ atstovas.

Mažasis džiaugsmas

Tėčio „pareigas“ R.Navardauskas eina vos kelias dienas. Mažasis Herkus pasaulį išvydo ankstų birželio 8 d. rytą.

„Gaila, šiuo metu tėčiai negali likti ligoninėje ir padėti mamytėms. Iš tiesų Gabrielė gan ilgą laiką nemiegojo, tačiau tvirtai ir gerai laikosi. Šaunuolė. Aišku, galbūt būtų buvę smagu tėčiu tapti per Tėvo dieną, bet dabar gal net geriau, turime dar vieną progą. O tėčio pareigas dar nelabai spėjau pajusti, tik truputį vaikelį rankose palaikiau. Laukiu, kada šeima galės grįžti namo ir galėsiu ilgiau pažaisti su sūnum“, - atviravo pasaulio čempionato prizininkas.

Pasak R.Navardausko, apsispręsti dėl pirmagimio vardo buvo nelengva. Pora svarstė kelis vardų variantus.

„Jei būtume turėję vieną variantą, tiesiog būčiau pritaręs arba ne, o dabar, kai buvo keli, pradėjau abejoti, svarstyti. Ispanai siūlė dėti du vardus, neva pats pasirinks, kurio labiau norės. Pas juos dažnai žmonės turi po kelis vardus. Taigi minčių kilo įvairiausių. Tačiau galiausiai pasirinkome Herkų. Dar prieš gimstant vaikui, bandėme jį kitaip vadinti, stebėjome, ar pilve sujudės, bet paskui ir patys pripratome prie Herkaus. Tiesa, gimdymo išvakarėse buvau Kaune ir sugalvojau paskambinti klasiokui. Pradėjome kalbėti apie šeimas. Jis užsiminė, jog jo sūnaus vardas Herkus. Tačiau minčių keisti vardą mums nebebuvo. Nuėjau pažiūrėti, kaip atrodo draugo jau paaugęs Herkus. Atrodė sveikas, šiek tiek pasiutėlis. Įdomu, kaip atrodys mūsų paaugęs Herkus“, - kalbėjo dviratininkas.

R.Navardausko žmona Gabrielė - buvusi dviratininkė. Taigi nenuostabu, jog šeima jau dabar pagalvoja, ar sūnus ateityje rinksis tėvų kelią.

„Žinoma, būtų gerai, kad vaikas mylėtų sportą. Tačiau svarbiausia, ko linkėčiau savo ir kitų vaikams, kad jie ieškotų to, kas jiems patinka. Visi esame skirtingi, asmenybės, taigi ir pomėgiai skiriasi. Žinoma, jeigu nuspręstų rinktis dviračius, galėtume kažką patarti, padėti. Tačiau negali žinoti, kas bus po 20 metų“, - sakė pasaulio čempionato prizininkas.

Pora susituokė 2017 m. rudenį, gimtajame Kvėdarnos miestelyje. Pastaruoju metu jie gyvena tarp Ispanijos ir Lietuvos. Tačiau, pasak daugkartinio mūsų šalies čempiono, nors dabar dar daug klaustukų, veikiausiai, prasidėjus varžyboms, jis iš gimtinės išvyks vienas.

„Kol kas galvojame, kad Gabrielė liks Lietuvoje, juk čia ir šeima, taigi, jeigu reikės, galės padėti. Aišku, Ispanijoje yra draugų, bet jie juk turi ir darbus, ir savo šeimas. O naujieji seneliai galės padėti mamytei. Taigi kažkiek jiems bus naudinga likti Lietuvoje. Paskui planuojame pabūti Ispanijoje. O, kur toliau nuves gyvenimo keliai, matysime“, - pridūrė R.Navardauskas.

Dviratininko teigimu, ir dėl sūnaus gimimo, ir dėl viceprezidento pareigų, praėjęs savaitgalis buvo išskirtinis. Tiesa, pirmąjį birželio savaitgalį Šakių apylinkėse dar vyko ir Lietuvos plento taurės etapas, kuriame R.Navardauskas ketino startuoti.

„Jeigu dar ir ten būčiau dalyvavęs, dabar būčiau likęs be jėgų. Jau net nekalbu apie mamytę, ji turbūt išvis būtų pervargusi“, - šypsodamasis sakė R.Navardauskas.