Monte Karlo ralis vertas visų pastangų

Pergalė prieš save

Pasiekti finišą D.Jociaus ekipažui pavyko antruoju bandymu. Pernai jis debiutavo Monte Karlo ralyje, tačiau lenktynių nebaigė. Šiemet lietuvio vairuojamas automobilis „Peugeot 208 R2“ buvo klasifikuotas 23-ioje vietoje bendrojoje įskaitoje ir penktoje vietoje R2 klasėje.

„Finišas yra didelis pasiekimas, finišuoti tokiame ralyje tokioje aukštoje pozicijoje savo klasėje yra labai geras rezultatas. Šis ralis komandai buvo pirmasis. Technikai, vadovai, pilotai, partneriai, masažuotoja, virėjas - visi šie žmonės susibūrė per paskutinius du mėnesius. Pernai lenktynininkai dalyvavo Monte Karlo ralyje, bet nepravažiavo visos trasos. Šiemet jie važiavo tarsi pirmą kartą. Aišku, jie žinojo greičio ruožus, tai buvo pliusas. Tačiau finišuoti per pirmąjį tikrą bandymą yra tikrai geras rezultatas“, - ekipažo pasirodymą vertino P.Jankavičius.

D.Jocius, kaip ir dera sportininkui, sakė, kad rezultatas visada gali būti geresnis: „Tikėjomės geresnio, teoriškai ir praktiškai galėjome pasiekti geresnį. Pirmąją dieną mūsų norus ir planus pakoregavo stabdžių problema, po kurios negalėjome važiuoti greitai, stabdėme tik rankiniu stabdžiu. Taigi rezultatas nėra blogas. Esame 23-i pasaulyje ir penkti savo klasėje, kuri buvo gausiausia, kurioje buvo daugiausiai automobilių ir viena didžiausių konkurencijų. Labai smagu nuvažiuoti iki finišo ir turėti tokį rezultatą. Tai buvo šviežio oro gūsis tiek mums, tiek rėmėjams, partneriams ir visiems tiems, kurie mumis tikėjo“.

Vertinant pasirodymą, nereikia užmiršti, kad rugsėjo pabaigoje D.Jocius ir D.Zvicevičius pateko į kraupią avariją Druskininkų ralyje. Abu ekipažo nariai patyrė rimtus sužalojimus. „Mūsų praėjusių metų rezultatai nebuvo labai džiuginantys. Baigėme tik vienerias varžybas ir, negana to, sezono pabaigoje turėjome didžiulę avariją. Mano rankos buvo sutraiškytos, Donato raktikauliai sutvirtinti metalu, sulipdyti. Problemų buvo daug, reabilitacija buvo skausminga, bet dabar žiūrime tik į ateitį“, - teigė D.Jocius.

Pasak jo, sėkmingas pasirodymas Monte Karle buvo pirmiausiai pergalė prieš pačius save: „Po didelės avarijos ir traumų važiavome ne šiaip paprastame ralyje. Mes iškart patekome į patį sunkiausią. Tačiau nebuvo didelių psichologinių problemų, sėdome ir važiavome, dirbome su Donatu taip pat, kaip ir iki tol. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui viskas išsijungia ir nėra jokio skirtumo. Gal netgi tapau truputį gudresnis, atsargesnis ir greitesnis negu iki avarijos. Tai buvo tikrai svarbi pergalė prieš save. Nes iki lenktynių psichologiškai buvau išsekęs nuo visų minčių. Lenktynėse išlaikėme šaltą protą ir tai padėjo nuvažiuoti iki galo“.

Padangų loterija

Kuo gi ypatingas tas Monte Karlo ralis? Teoriškai tai yra tiesiog pirmasis pasaulio ralio čempionato (WRC) etapas. Kita vertus, tai yra renginys, kurį visi vadina prestižiniu tiek dėl tradicijų, tiek dėl trasos sudėtingumo, tiek dėl didelių išlaidų. Pirmasis Monte Karlo ralis įvyko 1911 m. Prieškario laikais lietuviai jame dalyvavo ne kartą. 1931 m. finišą pasiekė 30-ąją vietą užėmę Klemas Martinkus ir Jonas Pyragius. Kito lietuvių finišo reikėjo laukti iki praėjusio savaitgalio.

„Aš esu susimąstęs, kodėl tiek metų ten niekas nevažiavo, ir dabar tai suprantu. Pirmas dalykas - tai be galo brangu. Net padangos gaminamos specialiai šiam raliui. Jos skirtos asfaltui ir yra su dygliais, nes asfalto būklė per vieną greičio ruožą keičiasi 3-4 kartus. Kyli į kalną, ten - ledas, leidiesi - šlapia, apačioje - sausa, - pasakojo D.Jocius. - Teisingai pasirinkti padangas yra kaip laimėti loterijoje. Tai yra pats brangiausias pasaulio ralis“.

P.Jankavičius pritarė lenktynininkui: „Taip, šis ralis sudėtingas ir brangus. Turi įsigyti didelį kiekį padangų, nes nežinai, kiek jų reikės. Logistika brangi, viešbučiai ir visa kita yra brangiau nei eiliniame ralyje. Be to, kitur draudžiama, o Monake leidžiama naudoti žvalgus. Papildomas automobilis važiuoja anksti ryte ir tikrina kelio dangą, teikia informaciją prieš startą. Pavyzdžiui, praneša, kur yra ledas. Dėl to turi vežtis du papildomus automobilius, o ne vieną, skirtą treniruotėms. Turi vežtis du papildomus žmones, prisideda jų maitinimas, viešbutis, skrydis. Taip, šis ralis yra brangiausias. Na, sąlyginai brangiausias, nes jei skrendi su savo technika į, pavyzdžiui, Meksiką, bus dar brangiau. Bet tokiu atveju nedidelės komandos nuomojasi techniką tenai. Europoje Monte Karlo ralis tikrai brangiausias. Bet jis to vertas tiek dėl žmonių kiekio, tiek dėl žinomumo“.

Stebuklingas peiliukas

D.Jociaus nuomone, Monte Karlo ralis ypatingas ir dėl trasos sudėtingumo: „Tai vienintelis ralis, kuriame sąlygos taip dažnai keičiasi. Tik šiame etape leidžiama pravažiuoti kelio žvalgams, kad vairuotojams pasakytų apie slidžias vietas. Jos keičiasi akimirksniu. Saulė pašvietė - nutirpo. Debesiukas užėjo - šlapia. Saulė dingo - ledas atsirado. Pasiekti finišą šiose lenktynėse yra garbinga, dėl to jos ir prestižinės“.

Nenuostabu, kad tokiame ralyje išvengti problemų yra labai sunku. Pirmąją dieną trukdė stabdžių gedimas, vėliau būta ir avarijos. „Sekmadienį, paskutinę dieną, turėjome šansų atakuoti, patekti į trejetuką savo klasėje. Tai ir darėme, atakavome, nesiruošėme laukti kitų sportininkų klaidų. Suklydau labai slidžioje vietoje ir trinktelėjau ratu į akmenį, išmušiau galinę ašį, - prisiminė D.Jocius. - Ratas atsistojo kreivai, automobilis mėtėsi į šonus. Sustoję po pirmojo greičio ruožo, su šturmanu nusprendėme, kad reikia bandyti susitvarkyti savo jėgomis. Tame automobilyje įrankių turime labai nedaug - kelis raktelius, atsuktuvą ir automobilio keltuvą. Tačiau mums tai pavyko padaryti, išardžius galinę stebulę ir įkišus sulankstomą peiliuką. Tai buvo išgyvenimo peiliukas. Ratas stovėjo daugmaž tiesiai, galėjau važiuoti. Linksmas nuotykis, bet nervų buvo tikrai daug, nes nebaigti lenktynių paskutinę dieną, per paskutinį greičio ruožą, būtų šiek tiek per daug“.

Publikos numylėtiniai

D.Jocius tikisi, kad ateityje Monte Karlo trasą išbandys ir daugiau lietuvių. „Ja pravažiavus, pamačius tokius kelius, viskas gyvenime ir lenktynėse supaprastėtų. Pas mus mėgstama peikti kelių kokybę ar dar kažką, o po tokių lenktynių supranti, kad atsirado šiek tiek brandos“, - svarstė sportininkas.

Komandos vadovui P.Jankavičiui renginys paliko neišdildomą įspūdį: „Lenktynių organizacija buvo super, žiūrovų kiekis nenupasakojamas, sunku perduoti tą atmosferą, kurią jauti kaip dalyvis arba žiūrovas. Monake netgi
11 val. vakaro daug žiūrovų laukė, kol visi ekipažai suvažiuos į uždarą parką. Mašinų buvo su įvairiausiais numeriais - iš Italijos, Šveicarijos, Prancūzijos, Vokietijos, Portugalijos, Ispanijos. Buvo netgi britiški numeriai, susirinko skirtingų tautybių žmonės. Tai tikrai grandiozinis ir gražus renginys“.

Monte Karle susirenka visos WRC žvaigždės, tačiau dėmesio užteko ir lietuviams. „Dėmesio ten sulaukia visi. Po finišo žiūrovai atidaro mašinų duris ir įteikia pilotams dovanas. Pavyzdžiui, vietinio medaus ar uogienės. Mūsų mašina per paskutines dvi dienas buvo turbūt labiausiai mėgstama žiūrovų, nes važiavo tikrai efektingai, dideliu greičiu. Visos kitos R2 klasės mašinos, neskaičiuojant 2-3 lyderių, su kuriais Deividas kovojo, buvo pakankamai lėtos. Deividas dėl techninės problemos startavo iš galo ir turėjo lenkti daug mašinų. Visiems tai atrodė efektingai. Antrą ir trečią dieną žiūrovai jau atpažindavo automobilį, šaukdavo, plodavo. Žinome tai iš mūsų pažįstamų žiūrovų, kurie buvo greičio ruožuose. Jie pasakojo, kad vietiniai prancūzai džiaugėsi matydami Deividą, o ne tik savo pilotus. Žiūrovų simpatijų mūsų ekipažui tikrai užteko“, - sakė P.Jankavičius.

Į švedišką žiemą

Kitas išbandymas Lietuvos ekipažo lauks Švedijoje, ten vasario 15-18 d. vyks antrasis WRC etapas. Sąlygos Skandinavijoje bus panašesnės į tas, prie kurių lenktynininkai yra įpratę Lietuvoje. „Švedijoje bus tikras žiemos ralis, vykstantis užšalusiuose žvyrkeliuose, su sniegu ir ledu. Bet mums tokios sąlygos pažįstamos geriau nei tos, kurios yra Monte Karle. Lietuvoje asfalto ralių apskritai nelabai turime, o Švedijoje yra kažkas panašaus į mūsų „Winter rally“. Be to, esu dalyvavęs varžybose Švedijoje, todėl manau, kad adaptuosimės greitai“, - vylėsi D.Jocius.

Kelis WRC etapus šiemet aplankys „Arctic Energy WRT“ lenktynininkai, kol kas sunku pasakyti. „Skaičiuojame, kaip reikalai su biudžetu, kiek gavome reklaminės naudos. Dabar planuojame Švediją, o paskui R2 klasės automobiliams bus pertrauka iki gegužės mėnesio. Kol kas važiuojame su R2, bet planuojame lipti į greitesnę mašiną, R5 arba WRC klasės. Pirmame sezone tai sudėtinga. Reikia viską pasverti ir tada galutinai nuspręsti - ar keisti mašiną jau šį sezoną, ar pabandyti gerai važiuoti R2 klasėje ir persėsti kitais metais. Be to, vyksta derybos su „M-Sport“ komanda, kuri tapo gamykline „Ford“ komanda. Daugiau informacijos bus po Švedijos etapo“, - teigė P.Jankavičius.

Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Sporto gyvenimas“