Milijonų atsisakęs ringo galiūnas

Viliojantys pasiūlymai

Tik trys boksininkai sugebėjo tapti olimpiniais čempionais po tris kartus. Tai padarė ir vengras Laslo Papas (Laszlo Papp) bei kubietis Feliksas Savonas (Felix Savon), tačiau būtent T.Stivensonas išlaikė didžiausios mėgėjų bokso legendos statusą. Turbūt todėl, kad jis boksavosi „karališkoje“ supersunkiasvorių kategorijoje, kuri visada labiausiai traukė publikos dėmesį. Be abejo, ne paskutinėje vietoje buvo ir išvaizda, charizma. Aukštas, plačiapetis galiūnas pritraukdavo žvilgsnius iškart, kai tik pasirodydavo salėje.

Dėmesio sulaukė ir nuosekli, principinga T.Stivensono pozicija atsisakant pereiti į profesionalų boksą. Įtakingiausi kovų organizatoriai kvietė jį kone po kiekvieno triumfo tarptautinėje arenoje. Bokso veikėjai žadėjo milijonus, siūlė kovas su tuometiniais profesionalų pasaulio čempionais - Mohamedu Ali, Džo Freizeriu (Joe Frazier), Lariu Holmsu (Larry Holmes). Tačiau jie kiekvieną kartą sulaukdavo neigiamo atsakymo.

Ypač pagarsėjo frazė, kurią T.Stivensonas ištarė viename interviu: aš nekeisiu aštuonių milijonų kubiečių meilės į penkis milijonus dolerių. Boksininkas iki gyvenimo pabaigos liko ištikimas Kubai ir jos diktatoriui Fideliui Kastrui (Fidel Castro), kuris savo ruožtu elgėsi su juo kaip su sūnumi.

Boksas ar beisbolas?

T.Stivensonas gimė 1952 m. kovo 29 d. nedideliame Puerto Padrės miestelyje rytinėje Kubos dalyje. Jo tėvai buvo anglakalbiai imigrantai iš kitų Karibų jūros salų. Tėvas buvo didelis vyras ir išbandė jėgas bokse, bet po septynių kovų nusprendė neiti į ringą dėl klastingo vietos bokso vadybininkų elgesio. Vis dėlto sūnų į treniruotes jis nuvedė.

Neeilinis talentas krito į akį buvusiam Kubos sunkiasvorių čempionui Džonui Ererai (John Herrera), kuris ir tapo pirmuoju berniuko treneriu. Teofilas nebuvo įsitikinęs, kad boksas taps svarbiausiu jo gyvenimo užsiėmimu, todėl iš pradžių treniruotėse atiduodavo ne visas jėgas. Jį traukė populiariausia Kuboje sporto šaka - beisbolas. Savo pirmąją oficialią kovą T.Stivensonas pralaimėjo. Tiesa, tuo metu jam buvo tik 14 metų ir svėrė jis 71 kg. Karjeros pradžioje T.Stivensonas apskritai dažniau pralaimėdavo, nei laimėdavo.

Netrukus po F.Kastro atėjimo į valdžią profesionalus boksas Kuboje buvo uždraustas. 1964 m. į salą kaip internacionalinė pagalba atvyko bokso specialistų delegacija iš TSRS. Treneris Andrejus Červonenka gludino unikalų talentą kartu su būsimu Kubos bokso patriarchu Alsidesu Sagara (Alcides Sagarra), kuris tuo metu buvo jaunas specialistas.

Pradėjus kryptingai dirbti, potencialas greitai atsiskleidė. Pirmu svarbiu laimėjimu tapo pergalė 1968 m. Kubos jaunių čempionate. Šiame karjeros etape mažai patirties turintis T.Stivensonas vis dar dažnokai patirdavo nesėkmes tarptautinėje arenoje. Pavyzdžiui, 1971 m. Panamerikos žaidynėse jis nusileido JAV sunkiasvoriui Dveinui Bobikui (Duane Bobick). Tačiau šios nesėkmės tapo naudinga patirtimi. 1972 m. Miuncheno žaidynėse T.Stivensonas visus varžovus įveikė neišnaudojęs kovoms skirto laiko. Ketvirtfinalyje kubietis atsiskaitė su D.Bobiku, kurį nokautavo trečiajame raunde. Finale turėjęs boksuotis rumunas Jonas Aleksė (Ion Alexe) nutarė verčiau apskritai neiti į ringą.

Milžiniškas honoraras

Iškart po olimpinių žaidynių T.Stivensonas gavo pasiūlymą susikauti su tuometiniu profesionalų čempionu Dž.Freizeriu. Susitikimas turėjo vykti Floridoje, kubiečiui siūlytas 2 mln. JAV dolerių honoraras, o tais laikais ši suma atrodė milžiniška. Teofilas galėjo per vieną vakarą tapti profesionalų čempionu, tačiau atsisakė, pareiškęs, kad yra ištikimas revoliucijai.

Į Kubą T.Stivensonas grįžo kaip nacionalinis didvyris. 1974 m. Havanoje pirmą kartą istorijoje buvo surengtas pasaulio čempionatas ir jame Teofilas lengvai patvirtino favorito statusą. Deguto šaukštu medaus statinėje tuo metu tapo tik du pralaimėjimai TSRS sunkiasvoriui Igoriui Vysockiui. Pastarasis 1973 m. taškais nugalėjo T.Stivensoną Kuboje, stebint pačiam F.Kastrui. 1976 m. Minske vykęs mačas apskritai baigėsi pirma numatyto laiko. Deja, šie boksininkai niekada nesusitiko olimpinėse žaidynėse ar pasaulio čempionatuose.

1976 m. Monrealio olimpinėse žaidynėse T.Stivensonas vėl visas kovas užbaigė pirma numatyto laiko. „Jis yra to paties lygio kaip M.Ali, Džordžas Formanas (George Foreman) ir Dž.Freizeris“, - pareiškė garsusis kovų organizatorius Donas Kingas. Jis sugebėjo įtikinti M.Ali susikauti su T.Stivensonu. Beliko sulaukti F.Kastro palaiminimo. 1977 m. Kubos bokso federacija paskelbė savo sąlygas: skirtinguose JAV miestuose turi įvykti penkios trijų raundų kovos, o teisėjauti jose turi nepriklausomi arbitrai. Nei D.Kingas, nei WBC federacija su tuo nesutiko.

1978 m. Teofilas laimėjo Belgrade vykusį pasaulio čempionatą, kuriame įveikė būsimą profesionalų čempioną Tonį Tabsą (Tony Tubbs). Po turnyro D.Kingas paskutinį kartą pabandė surengti „amžiaus kovą“, kurioje turėjo susitikti M.Ali ir T.Stivensonas. Būtent tada kubietis ir ištarė garsiąją frazę apie nenorą keisti tautiečių meilės į milijonus. Savo ruožtu M.Ali kategoriškai atsisakinėjo penkių kovų serijos.

Trukdė boikotai

1980 m. Maskvoje T.Stivensonas trečią kartą iškovojo olimpinį auksą. Jis jau nesiboksavo taip įspūdingai kaip Miunchene ir Monrealyje, bet čempionu tapo pelnytai. Po poros metų kubietis patyrė vienintelį savo pralaimėjimą aukščiausio rango varžybose. Pasaulio čemponate jis jau ketvirtfinalyje taškais nusileido italui Frančeskui Damianiui (Francesco Damiani). 1984 m. dar kartą pabandyta surengti mačą su profesionalų čempionu, šįkart - L.Holmsu. Vyko netgi derybos dėl detalių, tačiau susitarimas vėl nepasiektas.

1984 m. Los Andžele T.Stivensonas negalėjo ginti olimpinio čempiono titulo, nes dauguma socialistinių šalių boikotavo žaidynes. Paskutinis didelis laimėtas turnyras buvo 1986 m. pasaulio pirmenybės. Po jo baigėsi karjera, per kurią garsusis kubietis pasiekė 302 pergales ir patyrė 22 pralaimėjimus. Tiesa, čempionas svarstė galimybę dalyvauti 1988 m. olimpinėse žaidynėse Seule, tačiau Kuba boikotavo ir jas.

Pakabinęs pirštines ant vinies, T.Stivensonas nenutolo nuo bokso. Jis dirbo trenerių tarybos pirmininku, Kubos bokso federacijos viceprezidentu, o vienu metu netgi buvo F.Kastro apsaugininku. Politinė grietinėlė negailėjo malonių sportininkui, tapusiam Kubos stiprybės simboliu. F.Kastras jam padovanojo dviejų aukštų namą ir du brangius automobilius, o tai vargingoje šalyje buvo retai matoma prabanga.

1999 m. T.Stivensonas įsipainiojo į nemalonų skandalą JAV. Kubos delegacija ruošėsi grįžti namo, kai vienas Majamio oro uosto darbuotojas nutarė pasisakyti apie F.Kastrą ir jo politinį režimą. T.Stivensonas neišlaikė ir darbuotojas neteko dantų. Garsusis boksininkas buvo suimtas, bet netrukus paleistas už 12,5 tūkst. dolerių užstatą. Žinoma, po tokio įvykio T.Stivensonas jau negalėjo pasirodyti JAV teritorijoje. O 2012 m. birželio 11 d. Kubos žiniasklaida pranešė, kad legendinis sportininkas mirė nuo širdies smūgio.

Parengta pagal savaitraščio „Respublika" priedą „Sporto gyvenimas"