Monakas

Kunigaikštis Alberas

Valdančiosios Monako dinastijos meilė sportui yra absoliuti ir nepajudinama, matyt, dėl legendinės Greisės Keli (Grace Kelly) genų. Nustebote? Pasirodo, Holivudo žvaigždės tėvas kadaise buvo triskart olimpinis akademinio irklavimo čempionas (dukart 1920 m. Antverpene ir kartą 1924-aisiais Paryžiuje). Jo anūkai taip pat mėgsta sportą. Anksčiau hipodrome būdavo galima dažnai pamatyti princesę Karoliną, o dabar žirgų sporto garbę Monake gina jos dukra Šarlotė. Tiesa, olimpinių aukštumų moterys nepasiekė. Olimpiadose visada sužibėdavo sosto įpėdinis Alberas. Vienintelis Greisės Keli sūnus pirmenybę teikė bobslėjui, taigi jis dalyvaudavo tik žiemos olimpiadose. Bet jų kunigaikščio atžalos biografijoje buvo net penkios: pradedant 1988 m. Kalgario olimpiada ir baigiant 2002 m. olimpinėmis varžybomis Solt Leik Sityje. Jis triskart buvo savo komandos vėliavnešys per žaidynių atidarymą, o 1985 m. tapo TOK nariu. Deja, per visa olimpinę karjerą Alberas taip ir nepelnė nė vieno apdovanojimo, užtat 2000 metais, jau per vasaros olimpiadą, likimas jam įteikė kitokią dovaną - būsimąją žmoną Šarleną Vitstok (Charlene Wittstock).

Kunigaikštienė Šarlena

PAR augusi Š.Vitstok gal ir svajojo apie princą, bet tik vaikystėje. Ir tai neilgai, nes mama Linet, plaukimo trenerė, nuo mažų dienų Šarleną pradėjo vestis į baseiną. Nuo tada būsimoji kunigaikštienė tik ir tobulino plaukimo įgūdžius. 18-os Šarlenai jau pavyko laimėti nacionalinį PAR čempionatą, o 2000 m. - patekti į PAR olimpinę plaukimo komandą, kuri ir išvyko į Sidnėjaus olimpiadą (ten ji užėmė 5 vietą). Prieš olimpiadą Šarlena dalyvavo Viduržemio jūros regiono šalių varžybose, kur ir susipažino su Monako princu Alberu, kuris po 11 metų tapo jos vyru. Būsimoji kunigaikštienė ir toliau dalyvaudavo įvairiose varžybose, o 2008 m. jau ketino vykti į Pekiną (baigti sportinės karjeros), tačiau šiuos planus sužlugė peties trauma.

Didžioji Britanija

Princesė Ana

Vienintelė Elžbietos II dukra neatsitiktinai kartais yra pavadinama „olimpine princese" (Jos Aukštybė jau 30 metų vadovauja D.Britanijos olimpinei asociacijai). Būdama „atsarginė" sosto įpėdinė, Ana neretai nesulaukdavo savo karūnuotųjų tėvų dėmesio, nes jie daugiausia jo skyrė tinkamam princo Čarlzo auklėjimui. O Ana nuo vaikystės buvo sumani mergaitė, taigi visas nuoskaudas dėl likimo išliedavo ne skandalingais išsišokimais, kaip jos teta Margareta, o hipodrome. Jaunoji princesė ten leisdavo valandų valandas ir atrodė, kad žirgai - jos vieninteliai draugai. Vaikiškas hobis peraugo į rimtą pomėgį, o pridėjus darbštumą ir talentą princesė jau 8-ame deš. pradėjo dalyvauti Europos jodinėjimo trikovės varžybose: 1971 m. ji pelnė auksą, o 1975 m. namo išsivežė sidabrą tiek individualioje, tiek komandinėje įskaitoje.

Jos sportinės karjeros kulminacija tapo, aišku, 1976 m. olimpinės žaidynės, vykusios Monrealyje. Tiesa, tada ryžtingoji princesė jokių apdovanojimų nepelnė, užėmė tik 24 vietą. Bet Elžbietos duktė tapo pirmąja britų karališkosios šeimos nare, dalyvavusia tokiose prestižinėse varžybose. Beje, tose žaidynėse Ana buvo vienintelė sportininkė, kurios lytis nebuvo tikrinama - karališko kraujo asmeniui buvo padaryta išimtis. O pirmasis Anos vyras kapitonas Markas Filipsas (Mark Phillips), kurį su princese suartino kaip tik meilė žirgams, buvo olimpinis čempionas. 1972 m. Miunchene jis ir Anglijos komanda namo išsivežė auksą, o Seule (1988) individualioje įskaitoje pelnė sidabrą. Kaip galima nujausti, abiejų tėvų talentą paveldėjo ir jų atžalos: Anos ir Marko pėdomis pasekė jų dukra Zara.

Zara Filips (Zara Phillips)

Kaip žinoma, vedęs Aną, M.Filipsas nepriėmė jokių titulų, taigi jų neteko ir abu jo vaikai. Ana tam neprieštaravo, blaiviai mąstydama, kad kuo toliau gyvensi nuo Bakingamo rūmų, tuo laimingesnis būsi. Taigi „normaliai" auklėtas vyresnysis Anos sūnus nutarė imtis verslo, o štai Zara paveldėjo tėvų aistrą žirgų sportui ir tapo profesionalia jojike. Meilė žirgams buvo tokia stipri, kad vyriausioji karalienės anūkė net nusprendė įgyti atitinkamą išsilavinimą: baigusi mokyklą, įstojo į Ekseterio universitetą, pasirinkdama specialybę „arklių fizioterapija". Nesunku suprasti, kad visą tolesnę karjerą Zara susiejo su hipodromu. Kitaip nei motina, Zara tapo profesionalia sportininke ir dalyvauja visose reikšmingose varžybose D.Britanijoje ir Europoje, o kartą net tapo pasaulio čempione. Bet bene svarbiausias jos startas yra būtent olimpinis. 2012 m. mergina Londono olimpiadoje buvo britų komandos narė ir komandinėse varžybose su savo žirgu pelnė sidabro medalį.

Norvegija

Olafas V

Norvegijos karališkoji šeima, pasirodo, ne mažiau sportiška, tačiau šių monarchų „koziris" - ne „kiekybė", o „kokybė". Pavyzdžiui, karūnos princas Olafas 1928 m. pirmą ir paskutinį kartą dalyvavo olimpiadoje, užtat iškart pelnė aukso medalį (buriavimo sporte), o kartu susižadėjo su Švedijos princese Marta. Šios sužadėtuvės tapo Švedijos ir Norvegijos, kurių unija žlugo 1905-aisiais, susitaikymo simboliu. Taip vienu šūviu Olafas nušovė tris zuikius: ir medalį pelnė, ir susižadėjo, ir taptautinį konfliktą sureguliavo.

Haraldas V

Olafo sūnus, sosto įpėdinis Haraldas, jau studijuodamas Oksforde susižavėjo irklavimu. Demonstruoti meistriškumo princas jau po 4 metų išvyko į Tokiją, paskui - į Meksiką (čia taip pat buvo vėliavnešys), o dar vėliau - į Miuncheną. Pakartoti tėvo triumfo jam nepavyko: žaidynėse Haraldas nė karto nepakilo aukščiau 8 vietos, užtat sportiškas jis liko ir po 40 metų. Pavyzdžiui, 2005 m. praėjus vos dviem savaitėms po širdies operacijos, karalius su savo komanda laimėjo Europos čempionatą. O juk jam tada jau buvo 68-eri.

Karūnos princas Hokonas

Linksmiausias karališkosios šeimos narys princas Hokonas, deja, nė karto nedalyvavo olimpinėse žaidynėse, nors galėtų: jis puikiai slidinėja ir plaukioja burlente.

Ispanija

Chuanas Karlosas

Nepagražinant galima sakyti, kad Ispanijos karališkoji šeima - viena sportiškiausių pasaulyje. Štai 1972 m. olimpiadoje Miunchene buriavimo varžybose dalyvavo tuomet dar sosto įpėdinis, 34 metų princas Ch.Karlosas, kuris varžėsi - tik įsivaizduokite - su Norvegijos karūnos princu Haraldu. Tada norvegas karališkąjį „kolegą" aplenkė, bet nedaug: norvegų komanda užėmė 10 vietą, ispanų - liko 15-a. Reikia paminėti, kad buriavimu jaunystėje žavėjosi ir būsimoji karaliaus žmona Sofija: per 1960 m. olimpiadą ji buvo tarp savo šalies, Graikijos, atsarginių, o jos brolis, karūnos princas Konstantinas, net tapo olimpiniu čempionu.

Pilypas VI

Suprantama, tokioje šeimoje sunku netapti olimpiečiu. Dabartinis Ispanijos karalius Pilypas VI visada mėgo sportą, o pagrindinė jo aistra buvo buriuotojų lenktynės. 1992 m., tada dar Astūrijos princas Felipė, perėjo atranką į buriavimo sporto rinktinę ir dalyvavo Barselonos olimpiadoje, kurioje taip pat buvo Ispanijos komandos vėliavnešys. Felipė užėmė 6-ąją vietą. Po to jis reguliariai dalyvaudavo olimpiniuose renginiuose - kaip ambasadorius arba globėjas.

Infantė Kristina

Jaunesnioji Ch.Karloso dukra, kaip ir dera šiuolaikinei aristokratei, puikiai slidinėjo ir buriavo. Nuo 22 metų ji pradėjo dalyvauti nacionalinėse varžybose, o 1988 m. dalyvavo Seulo olimpiadoje, kur užėmė 20 vietą. Užtat Kristinos vyras, žinomas rankininkas Injakis Urdangarinas - triskart olimpinių žaidynių dalyvis ir dukart prizininkas. Tiesa, šiandien jo vardas daugiau siejamas su kaltinimais korupcija negu su jo sportiniais laimėjimais.

Švedija

Karolis Gustavas XVI ir Silvija

Švedijos monarchai niekada nedalyvavo olimpiadose, tačiau visi reguliariai atvyksta beveik į kiekvienas varžybas ir karštai palaiko savo pavaldinius. Ypač dažnai tribūnose galima pamatyti Jo Didenybę Karolį Gustavą ir jo žmoną Silviją. Jiems olimpiada yra ypatingai svarbi - būtent per vieną iš jų prasidėjo jų meilės istorija.

Jie pirmą kartą susitiko Miuncheno olimpiadoje 1972 m., kur jis, sosto įpėdinis, atstovavo Švedijai, o ji - pusiau vokietė, pusiau brazilė - dirbo vertėja ir gide. Kadangi Silvija laisvai kalbėjo vokiškai, portugališkai, prancūziškai, ispaniškai ir angliškai, jai buvo patikėta globoti garbingiausius svečius. Tarp jų buvo ir Švedijos karūnos princas, kuris iškart atkreipė dėmesį į gražuolę vertėją ir vos susipažinęs pakvietė ją į pasimatymą. Taip prasidėjo jų romanas. Antrąjį kartą Silvija dirbo olimpinėse žaidynėse Austrijoje 1976 m., o po mėnesio jos mylimasis, jau karalius Karolis Gustavas jai pasipiršo.

Danija

Frederikas ir Merė

Aistringas sporto mėgėjas princas Frederikas yra bėgęs kelis maratonus ir pasižymėjęs buriavimo varžybose, tačiau olimpinėse žaidynėse niekad nedalyvavo. Ir vis dėlto olimpiada paliko pėdsaką ir jo gyvenime, nes būtent Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse 2000 m. jis susipažino su savo būsimąja žmona princese Mere. Dabar Danijos karūnos princas su žmona aktyviai globoja daugelį sporto organizacijų, o Frederikas 2009 m. buvo išrinktas į TOK.

Princesė Natali

Karalienės Margretės dukterėčia jau daug metų atstovauja gimtajai šaliai tarptautinėse jojimo varžybose ir, aišku, dalyvavo olimpinėse žaidynėse. 2000 m. Jos Aukštybė išvyko į Sidnėjų kaip komandos atsarginė, o jau 2008 m. ne tik tapo rinktinės nare, bet dar ir pelnė bronzą komandinėje įskaitoje ir 4 vietą - individualiai. 2012 m. - žaidynėse Londone Natali sėkmės pakartoti nepavyko: jos komanda užėmė 4 vietą, o sportininkė finišavo 12-a.