Pastaruosius porą mėnesių Petras Nausėda dirba „Kaunas Hockey" ledo ritulio komandos vyriausiuoju treneriu. Ledo ritulys jam jau nuo vaikystės „įaugęs" į kraują, tačiau stratego darbas, nors ir ne naujiena karjeroje, bet nebuvo puikiai žinomas dalykas. Tačiau, pasak 35-erių buvusio ledo ritulininko, persijungti iš vieno vaidmens į kitą pavyko gana greitai. „Dabar į viską žiūriu kitu kampu, matau daug gilesnių dalykų, kurių, būdamas žaidėju, nemačiau", - „Vakaro žinioms" sakė P.Nausėda.
Pertraukų kaina
Asociacija „Hockey Lietuva", atsižvelgdama į situaciją šalyje bei Vyriausybės nurodymus, buvo priėmusi sprendimą vėl stabdyti Lietuvos vyrų čempionato vykdomas aukšto meistriškumo varžybas. Kovos ant ledo nevyko nuo praėjusių metų gruodžio 16 d. iki 2021 m. sausio 10 d. Tuo metu ledo ritulininkai neturėjo galimybės ir treniruotis ant ledo.
„Tačiau ir blogiausiose situacijose visad reikia stengtis ieškoti geriausių dalykų. Pavyzdžiui, jeigu yra labai įtemptas grafikas, tokios priverstinės pertraukos leidžia pailsėti ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Nors, žinoma, tokioje situacijoje visas procesas išsiderina. Jeigu pertrauka tęsiasi savaitę, dar galbūt nėra baisu, tačiau, kai tęsiasi mėnesį, paskui jau reikia ruoštis iš naujo", - kalbėjo P.Nausėda.
Pirmąją sugrįžimo į šalies pirmenybių rungtynes savaitę „Kaunas Hockey" komandos laukė dvigubas išbandymas. Pirmiausia kauniečiams išvykoje teko kovoti su Vilniaus „Hockey Punks" ledo ritulininkais, o paskui juos namie egzaminavo Elektrėnų „Energijos-Geležinio vilko" ekipa. Pirmasis mūšis pralaimėtas 2:4, antrasis laimėtas 5:2. Rungtynėse Vilniuje buvo nutraukta „Kaunas Hockey" komandos aštuonių pergalių serija. „Pankams" tai buvo pirmoji pergalė prieš šiuos varžovus per tris iki tol sužaistus tarpusavio mačus.
„Reikia grįžti į senas vėžes, vėl pagauti žaidimo ritmą, - pasakojo Kauno klubo vyriausiasis treneris. - Pirmosios rungtynės po karantino mums nesusiklostė. Kai komandoje nemaža dalis žaidėjų yra jaunesni, galbūt pritrūko patirties, susikoncentravimo. Tai turbūt apsunkino sugrįžimo situaciją. Tačiau paskui kitame mače, atrodo, pagerėjo situacija, vėl grįžome į savo ritmą."
Pasak P.Nausėdos, jis kaip ir daugelis, jau susigyveno su situacija, jog kiekvieną akimirką vėl viskas gali pasikeisti, sustoti. „Tačiau nėra ko skųstis, tiesiog reikia priimti situaciją tokią, kokia yra ir laikytis saugos nurodymų. Turime būti dėkingi Vyriausybei, kad bent jau aukšto meistriškumo sportininkams leidžia sportuoti. O bendra pasaulinė situacija yra tokia, kokia yra. Tad mums belieka prisitaikyti ir daryti, ką galime geriausiai", - teigė „Kaunas Hockey" ekipos strategas.
Tiesa, P.Nausėda pripažino, jog prie to fakto, kad rungtynėse nebūna žiūrovų, yra gana sudėtinga priprasti. „Pradžioje visiems išvis buvo labai keista. Atrodė, jog grįžti į vaikystės laikus. Tačiau galiausiai visi kažkaip persijungė ir apie tai net nebekalbame. Žinoma, taip išaugo suinteresuotumas tiesioginių rungtynių transliacijų internete. Kadangi sirgaliai negali ateiti į rungtynes, žiūri tiesiogiai. Tačiau sirgalių arenose tikrai trūksta. Juk visas žaidimas ir yra dėl žmonių, o ne dėl savęs", - sakė treneris.
Geros pamokos
Šiuo metu „Kaunas Hockey" Lietuvos ledo ritulio čempionato penkių komandų turnyrinėje lentelėje užima pirmąją vietą. Per trylika rungtynių kauniečiai iškovojo vienuolika pergalių ir patyrė du pralaimėjimus. P.Nausėdos vadovaujamos ekipos sąskaitoje - 33 taškai. Lyderiams ant kulnų lipa elektrėniškiai. „Energijos-Geležinio vilko" komanda per keturiolika mačų pasiekė devynias pergales. Jie turi surinkę 29 taškus.
„Kalbant apie užimamą poziciją, tai kiekvienais metais yra įvairių veiksnių ir ne tik nuo mūsų viskas priklauso. O mes tiesiog darysime viską, kad šalies pirmenybėse laimėtume pirmąją vietą. Tačiau, žinau, jog to paties sieks ir visos kitos Lietuvos čempionate dalyvaujančios varžovų komandos. O laimės tas, kuris tuo metu bus geriausias", - pridūrė P.Nausėda.
Apžvelgdamas šį sezoną ir komandas, dalyvaujančias pirmenybėse, „Kaunas Hockey" vyriausiasis treneris atskleidė, jog nė vienas varžovas jo labai nenustebino. Nors, pasak P.Nausėdos, žinoma, visos stengiasi, lipa į viršų, žaidžia gerai. „Pirmas Lietuvos čempionato turnyrinės lentelės trejetukas galbūt ir yra kažkiek stipresnis nei kitos dvi ekipos. Tačiau mūsų pirmenybių lygis kiekvienais metais tikrai kyla ir tai, aišku, džiugina", - kalbėjo Kauno klubo strategas.
Šiame sezone Kauno komandai teko pirmą kartą išbandyti ir tarptautinę areną. „Kaunas Hockey" kartu su „Hockey Punks" dalyvavo debiutinėje Baltijos ledo ritulio lygoje. Jei vilniečiai dar laukia, kada bus organizuojamos nukeltos finalinio ketverto kovos, tai kauniečiai su lyga atsisveikino jau pirmajame grupių etape. Sandžio Ozolinščio grupėje „Kaunas Hockey" patyrė dvi nesėkmes ir tarp keturių stipriausių Baltijos ekipų nepateko.
„Tai buvo startas. Didžiajai komandos daliai tai buvo išvis pirmos tarptautinės rungtynės, pirmas toks turnyras. Tad jaudulio tikrai buvo. Taip pat netrūko ir nežinomybės dėl viruso, pavyzdžiui, buvo tikimybė, kad tiesiog nuvažiuosime į Taliną (Estija) ir teks grįžti. Iš sportinės pusės pirmos rungtynės susiklostė nesėkmingai - pradėjome gerai, paskui gavome keletą įvarčių, nebesugebėjome pakelti nosių ir taip baigėme. Tačiau iš to turnyro grįžome žymiai tvirtesni nei išvažiavome. Tai irgi labai svarbu", - teigė P.Nausėda.
Naujas etapas
Praėjusių metų lapkričio 18 d. „Kaunas Hockey" klubas paskelbė, jog P.Nausėda po 27 metų pačiūžas ant ledo keičia į trenerio kostiumą. „Jei ne trauma, tikrai dar žaisčiau. Visgi trenerio darbas man atrodo labai įdomus ir perspektyvus, be to, nėra visiška naujiena", - tuomet teigė ilgametis Lietuvos rinktinės žaidėjas, nuo aštuonerių ledo ritulio pasaulyje besisukantis P.Nausėda.
Elektrėnuose užaugęs gynėjas jau keletą metų gyvena ir dirba Kaune, kur jo iniciatyva buvo įsteigtas klubas „Kaunas Hockey". O prieš ketverius metus jam teko ragauti stratego duonos gimtajame Elektrėnų „Energijos" klube. Negana to, P.Nausėda, būdamas 25-erių, tapo jauniausiu Ledo ritulio federacijos prezidentu pasaulyje. Pastarąsias pareigas jis ėjo iki 2018 m. liepos.
„Anksčiau esu turėjęs trenerio darbo patirties. Tą informaciją ilgą laiką „gėriau" į save, stebėjau, kaip dirba kiti. Taigi į naujas pareigas pavyko gana greitai persijungti. Žinoma, pradžioje stovėdamas prie atsarginių žaidėjų suolelio jaučiau, jog dar truputį lyg ir žaidžiu, bet viskas greitai pasikeitė ir tapo didele motyvacija. Man tai labai patinka. Tikiuosi, jog tai sugebu perteikti ir komandai", - atviravo P.Nausėda.
Treneris dar pridūrė, jog per rungtynes net nebėra noro pačiam „išbėgti į aikštelę": „Visiškai persijungiau. Ir nuo suolo matau, kaip kas turi būti. Stengiuosi komandai tiesiog patarti, padėti, sudėlioti, perteikti viską, kas geriausia."
Pasaulinis noras
Pastaruoju metu sporto pasaulyje viena pagrindinių temų yra pasaulio ledo ritulio čempionatas, kuris gegužės 21 d. - birželio 6 d. turėjo būti organizuojamas Rygoje (Latvija) ir Minske (Baltarusija). Tačiau pastarasis miestas geriausių pasaulio ledo ritulininkų neišvys. Kaip jau rašėme, Tarptautinė ledo ritulio federacija (IIHF) iš Baltarusijos atėmė pirmenybių organizavimo teisę. Tuomet savo žodį tarė ir Lietuva. Mūsų valdžios atstovai kalbėjo tiek su Latvijos vadovybe, tiek su IIHF vadovu ir pasiūlė padėti surengti dalį pasaulio ledo ritulio čempionato varžybų Lietuvoje. Tačiau galiausiai IIHF prezidentas Renė Faselis pranešė, jog mūsų šalies pasiūlymas svarstomas nebus.
Pasaulio čempionate kovoja 16 geriausių planetos rinktinių. Komandos yra padalytos į dvi grupes: B grupėje Rygoje žais Latvija, Kanada, Suomija, JAV, Vokietija, Norvegija, Italija ir Kazachstanas, o A grupėje rungtyniaus Baltarusija, Rusija, Švedija, Čekija, Šveicarija, Slovakija, Danija ir Didžioji Britanija.
„Žinoma, būtų laukę daug įvairių iššūkių. Tačiau infrastruktūrą tikrai turime tam tinkamą. Pačiam yra tekę ne viename čempionate dalyvauti. Nei Kauno, nei Vilniaus arenos niekuo nenusileistų. Tačiau yra daug kitų organizacinių dalykų, taip pat ir finansinių iššūkių, o laiko liko labai mažai", - teigė „Kaunas Hockey" treneris.
P.Nausėda dar pabrėžė, jog, jeigu vis dėlto Lietuvai dėl šio pasaulio čempionato būtų buvusi įjungta žalia šviesa, būtų tiesiog fantastika.
„Lietuva pasauliui pasirodytų iš pačios geriausios pusės. Tai būtų buvusi reklama, kuri verta tikrai didelių pinigų", - įsitikinęs P.Nausėda.