Tie, kurie „Formule-1“ susidomėjo Michaelio Šumacherio (Michale Schumacher) karaliavimo laikais, prisimena, kad vokietis trasose turėjo ne vieną rimtą varžovą - Deimoną Hilą (Damon Hill), Žaką Vilnevą (Jacques Villeneuve), Miką Hakineną (Mika Hakkinen). Akistatos su jais puošė lenktynes, bet ne šios dvikovos laikomos labiausiai bekompromisėmis. Pati tikriausia „Formulės-1“ klasika yra A.Senos varžymasis su A.Prostu.

Iki pirmojo M.Šumacherio titulo, iškovoto 1994 m., trofėjus beveik dešimtmetį dalinosi prancūzas ir brazilas. A.Prostas triumfavo keturis kartus, penkeriais metais jaunesnis ir vėliau į „Formulę-1“ atėjęs A.Sena - tris. Per tuos devynerius metus, kai jie diktavo madas, čempionais tapo tik du kiti sportininkai - Nelsonas Pikė (Nelson Piquet, 1987 m.) bei Naidželas Menselas (Nigel Mansell, 1992 m.).

Tais laikais dominavo komandos, dabar nepretenduojančios į aukščiausias vietas. Per devynerius metus 6 kartus nugalėjo „McLaren“, 3 kartus - „Williams“ atstovai. A.Prostas savo geriausiais laikais atstovavo „McLaren“. Pirmoji rimta jo akistata su A.Sena įvyko 1984 m. Jėgos atrodė nelygios, prancūzas vairavo vieną geriausių bolidų, o debiutantas brazilas gynė kuklios „Toleman“ komandos garbę. Beje, ši komanda išnyko jau 1985 m.

Nepaisant nelygių galimybių, A.Sena gerokai išgąsdino labiau patyrusį varžovą. Monako trasoje jis vieną po kito lenkė kitus sportininkus, kol pakilo į antrąją vietą. Nuo A.Prosto brazilas atsiliko 15 sek. ir tada prancūzas, motyvuodamas prastomis oro sąlygomis, paprašė stabdyti rungtynes. Teisėjai sutiko, A.Prostas liko nugalėtoju, o A.Sena gerokai supyko.

Po to brazilas tris sezonus atstovavo „Lotus“ ekipai, dukart užėmė ketvirtąją vietą, kartą - trečiąją. Jis dar nebuvo rimtu konkurentu A.Prostui, bet prancūzas pats pasistengė, kad prasidėtų didžioji priešprieša. Variklius „maklarenams“ gaminusos „Honda“ vadovams jis pasiūlė A.Senos kandidatūrą.

„Pasakiau „Honda“, kad jie turėtų pasikviesti geriausią ateities pilotą ir tai turėtų būti Airtonas. Jie norėjo išlaikyti N.Pikė, kuris buvo mano geras draugas. Tuo metu nepažinojau Airtono, bet pasakiau: kodėl Nelsonas? Jei norite turėti stiprią komandą, kvieskite geriausią, kvieskite jauniausią, tą, kuriam priklauso ateitis. Kvieskite Airtoną“, - atsidūrimo vienoje komandoje aplinkybes vėliau prisiminė A.Prostas.

Jam ir A.Senai sujungus jėgas, „McLaren“ dominavo - 1988 m. ši komanda laimėjo 15 iš 16 lenktynių. Tačiau žodžiai „komandos draugai“ dviem ekipoms lenktynininkams tiko kuo toliau, tuo mažiau. Ir ne dėl to, kad abu būtų nesukalbami. Su vėlesniu partneriu „McLaren“ gretose Gerhardu Bergeriu A.Sena sutarė netgi labai gerai. O A.Prostas visų pirma buvo varžovas, ne komandos draugas.

Ilgainiui pasiekta tokia santykių stadija, kad lenktynininkai nespaudė vienas kitam rankos, apskritai nesisveikino. A.Prostas ne be pagrindo įtarė, jog komandos vadovai labiau mėgsta brazilą. „Honda“ bosai neslėpė, kad jiems patinka agresyvus A.Senos vairavimo stilius, kurį jie pavadino „samurajišku“. A.Prostą tai, švelniai tariant, erzino.

1988 m. čempionu po atkaklios kovos tapo A.Sena, o 1989 m. A.Prostas revanšavosi tokiu būdu, kad priešprieša dar padidėjo. Sezono atomazga įvyko priešpaskutinėse lenktynėse Japonijoje. A.Sena, kad pasivytų konkurentą, privalėjo laimėti abu likusius etapus. Japonijoje jis lenktynių pabaigoje atakavo ir bolidai susidūrė. A.Prostas pasitraukė iš varžybų, o A.Sena grįžo į trasą ir laimėjo etapą.

Visgi netrukus teisėjai paskelbė, kad brazilas į trasą grįžo nelegaliai ir jį diskvalifikavo, taip padovanodami prancūzui čempiono titulą. A.Sena tokį sprendimą pavadino nusikalstamu. Jo nuomone, viską nulėmė geri A.Prosto santykiai su Tarptautinės automobilių sporto federacijos prezidentu Žanu Mari Balestru (Jean-Marie Balestre).

Prieš 1990 m. sezoną A.Prostas perėjo į „Ferrari“, taigi tapo A.Senos varžovu visomis pras-mėmis. Čempionas vėl paaiškėjo šių sportininkų dvikovoje ir vėl Japonijoje. Šįkart A.Senai užteko, kad jo varžovas nepasiektų finišo. Trasoje A.Prostas pirmavo, bet vėl įvyko susidūrimas, abu lenktynininkai iškrito iš rikiuotės ir tai buvo palanku brazilui. Prancūzas kaltino konkurentą, kad šis tyčia sukėlė susidūrimą ir jo poelgį pavadino šlykščiu.

Priešprieša tarp dviejų „Formulės-1“ žvaigždžių, nors ir dramatiška, nebuvo labai ilga. 1991 m. A.Prostas su savo „Ferrari“ nebuvo konkurencingas. 1992 m. jis apskritai nedalyvavo lenktynėse, o ir A.Sena nieko įspūdingo nenuveikė - tą sezoną visiškai dominavo N.Menselas. 1993 m. A.Prostas grįžo, jau būdamas „Williams“ pilotu, ir sutriuškino A.Seną „į vienus vartus“. Galutinėje įskaitoje jis aplenkė varžovą 26 taškais.

Tuo konkurencija baigėsi galutinai. A.Prostas visam laikui pasitraukė iš „Formulės-1“. Žengęs šį žingsnį, jis nustojo būti A.Senai priešu. Paskutines 1993 m. lenktynes laimėjo brazilas, kuris po finišo džentelmeniškai pakvietė prancūzą kartu atsistoti ant aukščiausio pakylos laiptelio. „Mes tavęs pasiilgsime, Alenai“, - sakė A.Sena.

„Neprisimenu apie Airtoną nieko blogo. Prisimenu paskutinius šešis jo gyvenimo mėnesius. Tuo metu pažinau jį geriau nei bet kada anksčiau. Supratau, kad didžiausia jo motyvacija buvo nugalėti mane. 1993 m., kai kartu atsistojome ant pakylos ir baigiau karjerą, Airtonas per keletą sekundžių tapo kitu žmogumi“, - prisiminė A.Prostas.

Jam pasitraukus iš „Formulės-1“, netrukus joje neliko ir A.Senos. Brazilas žuvo lenktynėse, Imolos trasoje. Simboliška, kad jo paskutines lenktynes Prancūzijos televizijai komentavo A.Prostas.

Faktai

Airtonas Sena gimė 1960 m. kovo 21 d. San Paule, Brazilijoje. Žuvo 1994 m. gegužės 1 d. Bolonijoje, Italijoje. „Formulėje-1“ atstovavo „Toleman“ (1984 m.), „Lotus“ (1985-1987 m.), „McLaren“ (1988-1993 m.) ir „Williams“ (1994 m.) komandoms. Čempionu tapo tris kartus - 1988, 1990 ir 1991 m.

Alenas Prostas gimė 1955 m. vasario 24 d. Lorete, Prancūzijoje. „Formulėje-1“ atstovavo „McLaren“ (1980 ir 1984-1989 m.), „Renault“ (1981-1983 m.), „Ferrrari“ (1990-1991 m.) ir „Williams“ (1993 m.) komandoms. Čempionu tapo keturis kartus - 1985, 1986, 1989 ir 1993 m.