Lengvaatlečiai - vis dar benamiai

Maniežą prižiūrinčio Lietuvos sporto centro (LSC) tinklalapyje rugsėjo 30 d. buvo paskelbta, kad atsirado nenumatytų darbų ir maniežo atidarymas nukeliamas į gruodį. Ką gi, atėjo gruodis, bet pabaigos dar nesimato. Lietuvoje visi jau įprato, kad statybos nesibaigia laiku, todėl užsitęsęs remontas nieko nestebina.

„Manau, kad žiemą maniežas neatsidarys. Buvo pažadai, kad atsidarys gruodį, bet kai prasideda remonto darbai, kai susiduri su senu objektu, visada atsiranda krūvos papildomų darbų. Prireikia ir papildomų pinigų, viskas pradeda strigti. Pagal dabartinę situaciją matome, kad maniežą žiemą vargu ar turėsime. Nenustebau, nes tai buvo aišku jau rudenį. Reikia realiai vertinti situaciją. Mūsų šalyje stebuklų nebūna“, - svarstė N.Medvedeva.

LSC direktorius Linas Tubelis sakė, kad pagal rangovo patvirtintą grafiką numatyta pabaigti darbus iki gruodžio 20 d. Taigi teoriškai maniežas galėtų atsiverti iškart po didžiųjų švenčių, bet taip tikrai nebus. „Apsidairykite aplink, ar rasite nors vieną rangovą, kuris Lietuvoje ką nors laiku padarė?“ - retoriškai klausė L.Tubelis.

Daugiau apie remontą papasakojo LSC sporto paslaugų skyriaus vedėjas Egidijus Zvilna. Jis patvirtino, kad tikėtis darbų pabaigos jau gruodį neverta. „Jie vėluoja gal maždaug mėnesį. Ir šiandien turėjome susirinkimą. Rangovas turi smulkių subrangovų, tvarkančių elektrą, šilumą. Esame rangovui parašę visus raštus, kad jie vėluoja, dabar laukiame atsakymo su patikslintu darbų tvarkaraščiu. Žadėjo artimiausiomis dienomis jį pristatyti. Jie vėluoja su betonavimo darbais. Jei gruodį išbetonuos, technologija yra tokia, kad mėnesį turi laukti, kol išdžius. Tada jau gali ateiti purkšti dangą“, - pasakojo E.Zvilna.

Jei po betonavimo teks laukti mėnesį, remontas tikrai užtruks bent iki sausio pabaigos. Pasak E.Zvilnos, niekas nesitikėjo, kad senutėlio maniežo būklė bus tokia bloga, kokią rado statybininkai: „Techniniame projekte buvo numatyta betonuoti 600 kvadratinių metrų, dabar, po patikslinimo, reikia 3200. Kai atidarė dangą, pasirodė, kad ten viskas supuvę. Tikėtasi, kad apačioje danga bus gera. Yra daug tokių dalykų. Maniežui jau bene 42 metai.“

E.Zvilna nepraranda vilties, kad per kalendorinę žiemą pagrindiniai darbai bus baigti. Numatyta, kad vasario pabaigoje manieže turėtų vykti varžybos. Tam reikia ne tik sklandaus statybininkų darbo, bet ir naujos finansavimo „porcijos“. Šiemet darbams buvo skirta maždaug 730 tūkst. eurų. „Kiek šiemet gavome finansavimo, rangovas viską padarė. Įsivaizduoju, kad į priekį jie labai nesiveržia. Bet tikiuosi, kad sausį ilgai neužtruksime ir greitai gausime kitų metų finansavimą“, - vylėsi E.Zvilna.

Jo nuomone, matant, kokiais tempais Lietuvoje vyksta kitų objektų statyba, manieže padėtis nėra tokia bloga: „Gal lėčiau, bet judame, firma nebankrutuoja. Mėnesis čia ar ten statybose nėra labai daug. Svarbu, kad padarytų gerai, kokybiškai.“

Nepanašu, jog LSC turėtų daug svertų paskubinti statybininkus. „Jei darbai iki numatytos dienos nebus baigti, tai bus rangovo atsakomybė. Tada pagal sutartį ieškotume, kokios gali būti sankcijos. Tačiau jei reikalautume baudų, prasidėtų teisminiai procesai ir maniežas užsidarytų dar porai metų“, - akcentavo L.Tubelis.

Mėnesis šen ar ten gal ir nėra daug lietuviškam remontui, bet problema ta, kad Vilniuje nėra alternatyvos senajam maniežui, o sportininkams treniruotis reikia ir žiemą. „Aišku, sunku. Labai blogai su vaikais, jie juk mokosi mokyklose, negali niekur išvažiuoti. Sporto mokykla yra išsinuomojusi keletą salių, bet jose skiriama nedaug laiko. Treneriai tikrai vargsta. Daug kas iki šiol treniruojasi lauke, nes, ačiū Dievui, oras kol kas labai neatšalo, neprisnigo. Aukštesnio lygio sportininkai kažkur važiuoja, kas į užsienį, kas į Klaipėdą“, - teigė N.Medvedeva.

Ji jau susitaikė su tuo, kad dalis vaikų dėl blogų sąlygų paliks lengvąją atletiką. Šeštadieniui moksleiviams išnuomotas Kauno maniežas, bet tai - tik viena savaitės diena. Išsinuomoti sales sunku net mokymosi įstaigose. „Ne taip paprasta jas gauti. Salės nuomojamos komerciškai, yra užimtos. Sunku surasti vietą vaikams. Juk mokyklos irgi stengiasi išgyventi, joms reikia klientų, atnešančių pinigus“, - sakė N.Medvedeva.

Lengvaatlečiams belieka susitaikyti su padėtimi. „Kažkaip reikės išgyventi. Verksime ar neverksime, o situacija yra tokia“, - teigė federacijos generalinė sekretorė. Taigi Vilniaus lengvaatlečių užduotis dabar panaši į miško žvėrelių - kaip nors peržiemoti.