5 nuotr.

Lengvosios atletikos manieže šiuo metu juda tik statybininkai ir sunkvežimiai, o ne sportininkai. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Viena vertus, jau keletą mėnesių vykstantis remontas lengvosios atletikos bendruomenei yra gera žinia. Maniežas sportininkams jau kurį laiką sukeldavo juoką, bet tai buvo juokas pro ašaras. „Mūsų maniežas „sugeba“ kartkartėmis užsidegti, jame žiemą varva ant galvos“, - pernai sakė šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė. Gaisras manieže kilo užpernai, o pro stogą besisunkiantis vanduo ir prastas patalpų šildymas buvo kasdienybė.

Kita vertus, remontas yra problema. Jis tikrai nesibaigs anksčiau nei gruodį. Orams subjurus, neužtenka turėti stadioną Vingio parke, reikia ir uždarų patalpų.

„Sulaukiau daug skambučių iš sportininkų ir trenerių. Galvosime, ką daryti, nes situacija tragiška. Aišku, maniežą reikėjo remontuoti, kažkada jis vis tiek užsidarytų. Kaip visada, biudžetinėse įstaigose būna daug visokių kliūčių, reikia pereiti daug procedūrų, kol prasideda darbai. Kaip visada, Lietuvoje statybos vėluoja ir manau, kad čia irgi labai užtruks, todėl dabar sprendžiame, ką daryti. Vilniaus sporto centras ir savivaldybė ieško vaikams sporto salių, kuriose jie galėtų bent kažkiek treniruotis“, - „Vakaro žinioms“ sakė N.Medvedeva.

Rugsėjo 30 d. paskelbta, kad „kapitalinio remonto eigoje atsirado papildomų nenumatytų darbų poreikis, kuris koreguoja statybos eigą“. Paaiškėjo, jog maniežo pagrindas yra suskilęs, jį reikia įrengti iš naujo. Be to, reikia demontuoti ir iš naujo įrengti grindyse esančias šildymo trasas, griauti ir atstatyti cokolį. Žadama, kad darbai bus baigti gruodį.

Jei viskas vyks pagal planą, žiemą manieže bus galima sportuoti, o pavasarį bus atnaujintos statybos. Projekto kaštai jau gerokai išaugo. „Investicinio projekto, kuris teiktas pradžioje, kaina yra maždaug 1,7 mln. eurų. Tačiau techninio projekto kaina yra išaugusi iki 3 mln.“, - teigė Lietuvos sporto centro direktorius Linas Tubelis. Dar nežinoma, ar pavyks gauti tiek lėšų. „Garantijų niekada nėra, kol lėšos nėra skirtos. Galima garantuoti tik už šiuos metus. Šiemet darbai kainuos maždaug 800 tūkst.“, - sakė L.Tubelis.

Net jei gruodį maniežas atsidarys, iki to laiko benamiais bus tiek aukšto meistriškumo sportininkai, tiek vaikai. N.Medvedevai labiausiai neramu dėl pastarųjų: „Kai dar labiau atšals, vaikai išsilakstys. Tas vaikų nubyrėjimas tikrai įvyks. Kaip įvyko tada, kai dvejus metus Vilniuje nebuvo stadiono. Vilniaus mieste mes tai labai jaučiame, kad šios amžiaus grupės vaikų, lankančių lengvąją atletiką, labai sumažėjo. Jei jie išeina, prisikviesti atgal būna sunku, nes jie nueina į kitas sporto šakas“.

Aukšto meistriškumo sportininkų yra daug mažiau, todėl ir problema mažesnė. „Federacija pasirūpins, kad jie galėtų išvažiuoti treniruotis į stovyklas ar į kitus miestus ir kažkaip išgyventų žiemą. Blogiausia padėtis yra dėl vidutinės grandies ir vaikų. Galvosime, kaip padėti. Tai sudėtinga, nes dabar viskas labai komercializuota, salių laikas parduodamas ir niekas nenori įsileisti vaikų nemokamai arba už minimalią savivaldybės kainą“, - svarstė N.Medvedeva.

Sekmadienį Katare baigėsi pasaulio čempionatas, o kartu - ir lengvosios atletikos sezonas. Gal maniežas šiuo metų laiku jiems apskritai nereikalingas? N.Medvedeva teigia, kad reikalingas: „Pas mus didelių pertraukų tikrai niekas nedaro - daugiausiai 10 dienų ar dviejų savaičių. Per šį laiką lengvaatlečiai galės pailsėti, galbūt pasigydyti, o paskui jie vėl kibs į darbus. Ilgų atostogų mes niekada neturime, netrukus prasidės naujas sezonas. Kitą liepą vyks olimpinės žaidynės, todėl ilgai tempti negalima.“

Seno maniežo remontas nekeltų jokių problemų, jei sostinėje būtų dar bent viena lengvaatlečiams tinkama sporto bazė. Pasak N.Medvedevos, alternatyvos maniežui nėra jau ilgą laiką: „Prieš 20 ar daugiau metų turėjome ir „Dinamo“ maniežą, bet jo jau seniausiai nebėra. Apgailėtinos sąlygos yra labai seniai ir kuo toliau, tuo jos blogesnės.“

Lengvaatlečių poreikiai nė iš tolo nebus patenkinti ir tada, kai maniežo remontas bus baigtas. „Ar jie gali būti patenkinti vienu maniežu dideliame mieste, kuris nuolat plečiasi, vaikų skaičius didėja? Reikėtų mažiausiai dviejų maniežų, o gal ir trijų, nes reikia specializuoto maniežo metimams.

Nežinau nė vienos sostinės, kurioje sąlygos būtų tokios apgailėtinos. Tik latviai neturi maniežo, bet jie jau baigia pasistatyti naują. Mes turėsime kažkiek suremontuotą maniežą. Be abejo, jis neatitiks visų poreikių. Teks tenkintis kažkiek sutvarkytu, galbūt šiltesniu maniežu su pakeista danga. Ačiū nors už tiek. O šiaip labai laukiame naujo, visus standartus atitinkančio, maniežo“, - teigė N.Medvedeva.

Pasidalink: