respublika.lt

Ledus pralaužęs čiuožėjas ir du čempionai

2022 sausio 14 22:17:41
Arūnas Abromaitis

Mažiau nei po trijų savaičių Pekine bus atidarytos žiemos olimpinės žaidynės. Lietuvoje į žiemos sportą žiūrima atsainiai, nes jis mūsų šalyje esą neturi tradicijų, nekelia susidomėjimo. Viena vertus, toks požiūris suprantamas, nes po Nepriklausomybės atgavimo mūsų sportininkai negali pasigirti dideliais pasiekimais, o iki tol žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvavo vos trys lietuviai. Kita vertus, du iš tų trijų - Algimantas Šalna ir Vida Vencienė - tapo čempionais. Pirmasis lietuvis žiemos žaidynėse - Kęstutis Bulota - prie medalių nepriartėjo, bet irgi daug nuveikė savo šalies labui.

×
nuotr. 3 nuotr.
Algimantas Šalna 1984 m. triumfavo biatlono estafetės varžybose. Stasio Žumbio, Eltos ir Visuotinės lietuvių enciklopedijos nuotr.

 

Inžinierius ant pačiūžų

Pirmosios žiemos olimpinės žaidynės įvyko Šamoni mieste, Prancūzijoje, 1924 m. Lietuviai jose nedalyvavo, bet laukti mūsiškių pasirodymo reikėjo neilgai - iki antrųjų žaidynių, 1928 m. surengtų Sankt Morice, Šveicarijoje. Tiksliau, vieno mūsiškio, mat į Sankt Moricą nuvyko tik greitojo čiuožimo entuziastas K.Bulota.

Kaip ir daugelis prieškario sportininkų mėgėjų, K.Bulota išbandė jėgas ne vienoje sporto šakoje. Daug kur jis buvo tarp pirmųjų. K.Bulota dalyvavo pirmosiose oficialiose Lietuvos krepšinio ir ledo ritulio rungtynėse, pirmosiose Lietuvos futbolo pirmenybėse. Futbole universalus sportininkas dukart tapo šalies čempionu. Lengvojoje atletikoje K.Bulota gerino sportinio ėjimo ir trišuolio rekordus.

Visgi pagrindinė sporto šaka buvo greitasis čiuožimas, čia Lietuvos čempionu pavyko tapti penkis kartus. Kai vyko Sankt Morico žaidynės, K.Bulota studijavo Berlyne, ruošėsi tapti inžinieriumi. Olimpinėse žaidynėse užimtos pozicijos buvo kuklios, bet, kita vertus, lietuvis nė vienoje rungtyje neliko paskutinis. 500 m nuotolyje jis užėmė 28-ąją vietą (tarp 33 dalyvių), 1500 m - 25-ąją (30), o 5000 m - vėl 25-ąją (33). K.Bulota dalyvavo ir 10 000 m čiuožime, tačiau varžybos nebuvo užbaigtos dėl atlydžio ir teisėjai rezultatus anuliavo.

1932 m. žiemos olimpinės žaidynės vyko Leik Pleside (JAV). K.Bulota gavo kvietimą į sporto šventę, tačiau Lietuva nutarė nedalyvauti žaidynėse dėl sunkios ekonominės padėties ir didelių kelionės kaštų.

Sportininko tėvas Jonas Jurgis Bulota buvo generolas ir vienas iš prieškario Lietuvos sporto vadovų. Sūnus po studijų dirbo Susisiekimo ministerijoje, vėliau buvo Kelių ir statybos direkcijos direktorius. Olimpietis kartu su kitu sporto entuziastu, garsiuoju lakūnu Steponu Dariumi, Kaune, Ąžuolyno parke, išsinuomojo žemę ir joje suprojektavo futbolo stadioną su bėgimo takeliais.

Prasidėjus sovietinei okupacijai, K.Bulotą ištiko žiauri lemtis, 1941 m. jis buvo išvežtas į Sibirą. Olimpietis bandė pabėgti iš lagerio, bet sargybiniai jį nušovė.

Sarajevo čempionas

Kito Lietuvos sportininko pasirodymo žiemos olimpinėse žaidynėse teko laukti 56 metus. Juo tapo biatlonininkas A.Šalna. Iš Vidiškių (Ignalinos r.) kilęs sportininkas nebuvo labai taiklus šaulys, bet trasose pasižymėjo greičiu ir tai jam padėjo patekti į SSRS rinktinę. 1983 m. A.Šalna tapo SSRS čempionu 20 km nuotolyje ir pasaulio čempionu estafetės varžybose.

Nenuostabu, kad prieš 1984 m. Sarajevo olimpines žaidynes lūkesčiai buvo dideli. „Patekti į SSRS rinktinę tais laikais tikriausiai buvo sunkiau, nei laimėti medalį. Kai žiūrėdavau į rinktinės sportininkus, galvodavau: būsiu laimingiausias žmogus pasaulyje, jei kada nors pateksiu į komandą. Vien prasibrauti į ją buvo aukščiausio lygio laimėjimas. Žinojau, kad jei pateksiu į komandą, turėsiu šansų laimėti medalį tarptautinėje arenoje", - 2014-aisiais, minint pergalės Sarajeve 30-metį, sakė A.Šalna.

Pirmoji lietuvio rungtis olimpinėse žaidynėse buvo sprintas, joje užimta penktoji vieta. A.Šalna pasirodė geriau už komandos draugus, bet jį aplenkė du norvegai ir du vokiečiai. „Man tai buvo labai didelis nusivylimas. Labai verkiau, grįžęs į viešbutį. Galvojau, kad visos svajonės sužlugo. Buvau įsitikinęs, kad sprinte galiu laimėti medalį. Gal ir perdegiau. Du baudos ratai sprinte man nebuvo blogas rezultatas. Galėjau laimėti jei ne aukso, tai kitokį medalį. Kai pamačiau, kad tik 23 sek. pralaimėjau pirmajai vietai... Tikrai nešliuožiau taip greitai, kaip galėjau", - prisiminė A.Šalna.

Estafetė buvo paskutinė viltis, spaudimas buvo labai didelis. „Antra ar trečia vietos nebuvo labai svarbios, o ketvirta ar penkta pozicijos buvo tragedija. Sarajeve iki estafetės neturėjome medalių, geriausias pasirodymas buvo mano penktoji vieta sprinte. Valdžia pasakė tiesiai šviesiai: arba rytoj laimėsite, arba bus blogai, - pasakojo A.Šalna. - Du iš mūsų labai gerai atsimena, kad buvo pagrasinta išsiųsti į Afganistaną, jei nelaimėsime estafetės. Kiti du gana sunkiai prisimena tą pokalbį. Aš prisimenu, nors nežinau, kaip rimtai tas buvo pasakyta. Tikiu, kad mūsų niekas į Afganistaną nebūtų išsiuntęs, tačiau pagrasinta buvo."

Estafetėje A.Šalna dalyvavo kartu su Dmitrijumi Vasiljevu, Jurijumi Kaškarovu ir Sergejumi Bulyginu. Lietuvis startavo trečiame etape ir pasirodė nelabai sėkmingai. Jam neužteko papildomų šūvių, teko šliuožti du baudos ratus, o SSRS rinktinė iš pirmos pozicijos nukrito į antrą.

„Buvo gerai, kad tik keliolika sekundžių atsilikome nuo pirmos vietos. Kai išėjau į trasą po antros ugnies linijos, skirtumas buvo daug didesnis, gal 40 sek. Padariau viską, kad atstumas sumažėtų", - sakė A.Šalna. Laimei, S.Bulyginas šaudė be klaidų ir sugrąžino komandą į pirmą vietą. Patikrinti kalbų apie Afganistaną pagrįstumo neprisiėjo, o A.Šalna grįžo į Lietuvą kaip olimpinis čempionas.

Estafetės varžybas A.Šalna su komandos draugais laimėjo ir 1985 m. pasaulio čempionate. Tuo metu jam buvo tik 25-eri, tačiau konkurencija komandoje buvo milžiniška ir dar po kelerių metų lietuvis baigė biatlonininko karjerą. 1991 m. jis išvyko į JAV, kur treniravo vietos biatlono rinktinę. Užimdamas šias pareigas, A.Šalna dar ne kartą dalyvavo olimpinėse žaidynėse.

Du startai - du medaliai

Praėjus ketveriems metams po A.Šalnos triumfo Sarajeve, į Kalgario olimpines žaidynes išvyko slidininkė Vida Vencienė. Ji, kaip ir A.Šalna, jau buvo pasižymėjusi tarptautinėse varžybose - pelniusi sidabrą viename iš pasaulio taurės etapų. Slidinėjime, kaip ir biatlone, SSRS komandoje teko atlaikyti labai didelę konkurenciją. Komandos lydere tikrai nesijautė. „Aš buvau truputį prie tinginio. Niekada nesiveržiau į lyderes. Tokių vencienių komandoje buvo kokios šešios, visos vienodo pajėgumo", - yra sakiusi V.Vencienė.

Kad buvo „prie tinginio", labai abejotina, nes slidininkė yra sakiusi ir kitką: krūviai buvo milžiniški, per metus ant slidžių tekdavo įveikti maždaug 10 tūkst. km. O tai, kad komandoje buvo daug pajėgių slidininkių - faktas. Kalgario žaidynėse SSRS slidininkės trijose asmeninėse rungtyse iškovojo 7 iš 9 medalių.

Lietuvės triumfo diena buvo 1988 m. vasario 14-oji. Ji iškovojo aukso medalį 10 km nuotolyje, 8,7 sek. aplenkusi komandos draugę Raisą Smetaniną ir 12,2 sek. - Suomijos slidinėjimo žvaigždę Marją Matikainen (Marjo Matikainen). Po trijų dienų V.Vencienė startavo 5 km nuotolyje ir prie aukso pridėjo olimpinę bronzą. Šįkart ją aplenkė M.Matikainen ir rusė Tamara Tichonova.

Olimpinėje moterų slidinėjimo programoje buvo dar dvi rungtys, tačiau V.Vencienė negavo progos papildyti kolekciją. Galbūt ir dėl to, kad buvo iš Lietuvos. „Pamenu, kaip Kalgaryje iškovojus auksą, sovietų rinktinės vadovai neskubėjo manęs sveikinti. Komandos vadovybė ir treneriai man ranką paspaudė tik vėlai vakare, atsitiktinai susitikus, kai nebebuvo kitos išeities. Galbūt tas medalis buvo planuotas ne man", - svarstė V.Vencienė. Lietuvė nebuvo įtraukta į estafetės 4x5 km sudėtį, o SSRS komanda estafetę užtikrintai laimėjo. V.Vencienė nedalyvavo ir 20 km nuotolio varžybose, kuriose SSRS sportininkės išsidalijo visus medalius.

Praėjus porai metų, slidininkė susilaukė dukros ir atrodė, kad karjera baigta. Galimybė ir stimulas ją atnaujinti atsirado Lietuvai atgavus Nepriklausomybę. V.Vencienė startavo 1992 m. Albervilio ir 1994 m. Lilehamerio olimpinėse žaidynėse, o vėlesnėse žaidynėse lankėsi kaip Lietuvos olimpinės misijos vadovė. Šiuo metu čempionė yra Lietuvos tautinio olimpinio komiteto olimpinio sporto direkcijos vyriausioji referentė.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
  • KRITIKA: Kinijos leidinys „Global Times“ pirmadienį išleistame straipsnyje sukritikavo Lietuvos išsakytą paramą JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizitui Taivane ir pasiūlė taikyti šaliai sankcijas.
  • VIRUSAS: Lietuvoje vėl didėjant sergamumui COVID-19, Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija rugsėjį planuoja atnaujinti sekoskaitos tyrimus.
  • STALINAS: Šri Lankos teismas pirmadienį paleido už užstatą įtakingą kairuolį profsąjungos lyderį Josephą Staliną, kurio areštą, išprovokavusį plataus masto protestus, pasmerkė tarptautinė bendruomenė.
  • KLIENTAI: Nepriklausomai elektros tiekėjai „Perlas energija“ praėjusį penktadienį paskelbus apie didžiosios dalies sutarčių su klientais nutraukimą, per savaitgalį sutartis su bendrove nutraukė bent 700 gyventojų, sako įmonės vadovas Vilius Juraitis.
  • KAINOS: Grūdų supirkimo kainos Lietuvoje liepos pabaigoje sumažėjo, skelbia žemės ūkio leidinys „Agrorinka“: Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse liepos 25–31 dienomis kviečiai buvo superkami vidutiniškai po 316,8 euro už toną – 16,2% pigiau nei prieš savaitę, bet 77% brangiau nei pernai tuo pačiu metu.
  • ADVOKATAI: Nėra nustatyta faktų, jog Lietuvos advokatai prisidėtų apeinant Rusijai taikomas sankcijas, sako juos vienijanti organizacija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai teigiant, kad tam pasitelkiamos kai kurios teisines paslaugas teikiančios bendrovės Lietuvoje.
  • TAIVANAS: Susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė su Lietuvos verslo delegacija šią savaitę lankosi Taivane, kur aptars bendradarbiavimo susisiekimo srityje galimybes, pranešė Susisiekimo ministerija.
  • VEIKLA: Po beveik keturių mėnesių Kėdainių fosforo trąšų gamyklai „Lifosa“ atnaujinant veiklą laikinoji jos direktorė Regvita Ivanovienė teigia, jog įmonė susiduria su įvairiais iššūkiais, tačiau tikisi, kad juos pavyks įveikti.
  • REIDAS: Lietuvos kelių policijos tarnyba informuoja, kad rugpjūčio 8-14 dienomis bus vykdoma transporto priemonių leistino važiavimo greičio kontrolė.
  • BYLA: Teisėsaugos pareigūnai baigė tirti prieš trejus metus pradėtą dokumentų klastojimu kaltinamos Alytaus miesto savivaldybės tarybos narės Lauros Radzevičiūtės baudžiamąją bylą.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar esate patenkinti elektros rinkos liberalizavimu?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar gerai atidirbo Seimas šią pavasario sesiją?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+12 +19 C

+13 +20 C

 

+11 +20 C

+20 +25 C

+22 +25 C

 

+24 +27 C

0-4 m/s

0-5 m/s

 

0-4 m/s