Ledą tirpdanti meilė šeimai

Nors Nerijus Ališauskas dar ir norėjo likti Latvijoje, tačiau likimas jį nuvedė į Slovakiją. Dabar 29-erių ledo ritulininkas džiaugiasi, jog kortos vis dėlto būtent taip sukrito. Mat svarbiausia, kad šeima būtų kartu su juo, jog sportininkas su žmona ir sūnumi galėtų praleisti kuo daugiau laiko ir kad jiems „naujoje karjeros stotelėje“ būtų suteiktos geros sąlygos. „Kiekvieną dieną noriu matyti, kaip auga sūnus“, - „Vakaro žinioms“ sakė birželio pradžioje tėvu tapęs N.Ališauskas.



Pastaruosius tris sezonus N.Ališauskas atstovavo Rygos „Dinamo“ klubui, kuris rungtyniauja Kontinentinėje ledo ritulio lygoje (KHL). Per tuos metus, kaip jau rašėme, gynėjas iš viso KHL sužaidė 152 mačus ir surinko 18 rezultatyvumo balų (7 įvarčiai ir 11 rezultatyvių perdavimų).

„Norėjau likti Rygoje, laukiau kontrakto, bet atėjo naujas treneris ir jis manęs komandoje daugiau nematė. Tiesiog kitas žmogus komplektavo komandą, turėjo žodinius susitarimus su žaidėjais, tačiau atėjo naujas treneris ir perėmė visą sudėties komplektaciją. Nors ne man vienam taip nutiko“, - pasakojo N.Ališauskas.

Ledo ritulininkas pripažino, jog situacija buvo apmaudi, tačiau galiausiai jis džiaugiasi, kad viskas nutiko būtent taip. „Rusijoje situacija su virusu ir sienomis yra neaiški. O KHL veikiausiai čempionatą pradės Rusijoje, galbūt netgi ten bazuosis, žais namų rungtynes. Taigi, nežinia, kuriam laikui reikėtų išvykti į Rusiją. Galbūt ten reikėtų praleisti pusę, o galbūt netgi visą sezoną. Niekas to dar nežino. Iš tikrųjų nenorėjau tiek laiko nematyti šeimos“, - pridūrė Lietuvos ledo ritulio rinktinės kapitonas.

Paklaustas apie metus, praleistus kaimyninėje valstybėje, ledo ritulininkas pirmiausia išskyrė pačią KHL lygą, žaidėjus, prieš kuriuos teko kovoti.

„Tikrai buvo labai daug ledo ritulio žvaigždžių iš Rusijos ir kitų šalių. Antras sezonas buvo geriausias, mums pritrūko tik vieno taško iki atkrintamųjų varžybų. Tas sezonas buvo sėkmingas ir man, ir komandai. O pirmas ir trečias sezonai nebuvo tokie geri, todėl nedidelė nuoskauda yra likusi, norėjosi geriau pasirodyti“, - atviravo N.Ališauskas.

Žinoma, pliusas buvo ir tai, jog Latvija yra arti Lietuvos. Kadangi žmona buvo kartu su juo, gimtinėje ne taip dažnai ir lankydavosi, laisvalaikį leisdavo Rygoje: „Moku latvių kalbą, taigi ten jaučiausi kaip namie, kaip Lietuvoje. Buvo tikrai labai smagu.“

Tačiau galiausiai su Latvija teko atsisveikinti. N.Ališausko teigimu, tai tikrai nebuvo geriausias metas tapti laisvuoju agentu ir ieškotis naujo klubo. Ledo ritulyje, kaip ir kitose sporto šakose, situacija šiuo metu yra sudėtinga. Daugumai komandų tenka mažinti biudžetus, gyventi nežinioje, kada galės startuoti čempionatai ir pan.

„Kitą dieną, kai sužinojau, kad naujasis treneris nebenori manęs matyti komandoje, gavau pasiūlymą iš Slovakijos, nors norėjau patekti į kitą lygą, pavyzdžiui, Vokietijos. Tačiau sužinojau, kokia ten situacija, jog neaišku, kada prasidės čempionatas. Komandos ten dabar nepasirašinėja sutarčių, nes yra nežinioje. Daugelis komandų mažina biudžetus. Neaišku, kada galės žaisti prie žiūrovų. Pavyzdžiui, Čekijoje, kas spėjo pasirašyti sutartis, tas pasirašė, o dabar ten nelabai kas vyksta. Daugelis komandų nusprendė žaisti su turimais žaidėjais, pagrindą sudarys jaunimas. Jie ketina „aukoti“ šį sezoną, nes didžioji dalis pajamų gaunama iš žiūrovų. Ten irgi daug neaiškumų. Tad viską apsvarsčiau ir Slovakijoje mačiau tik pliusus. Tai maža šalis, situacija su virusu panaši kaip Lietuvoje. Žinoma, jeigu būčiau laukęs, galbūt būčiau sulaukęs ir kitų pasiūlymų, bet nenorėjau laukti“, - paaiškino N.Ališauskas.

Primename, jog lietuvis sutartį vienam sezonui pasirašė su Bratislavos „Slovan“ klubu. Tai garsiausia Slovakijos ledo ritulio komanda, kuri per savo istoriją aštuonis kartus triumfavo savo šalies čempionate, o 2012-2019 m. septynis sezonus praleido KHL lygoje, kurioje kartą pateko į atkrintamąsias varžybas. Praėjusį sezoną prieš nutraukiant Slovakijos čempionatą į jį po pertraukos sugrįžusi Bratislavos ekipa žengė antroje turnyrinės lentelės pozicijoje.

„KHL yra tekę žaisti Bratislavos klubo arenoje, galima sakyti, ji man pažįstama. Žaidėjų nepažįstu, bet atvažiuos iš „Dinamo“ vartininkas, taigi vienas draugelis bus“, - šypsodamasis pridūrė ledo ritulininkas.

N.Ališauskas jau Bratislavoje. Į naujus namus jis atvyko rugpjūčio 2 d. Kitą dieną jam buvo atliktas COVID-19 testas, atsakymas buvo neigiamas. Taigi mūsiškis iškart prisijungė prie komandos treniruotėse. Naujo sezono Slovakijoje pradžia planuojama spalio 3 d. Tiesa, prieš tai rugsėjį turėtų vykti pora turnyrų.

Tačiau, bet kuriuo atveju, ledo ritulininkas neslepia, jog tiek renkantis klubą, tiek apskritai, svarbiausias dalykas jam yra šeima ir jai suteikiamos sąlygos. 2018 m. gegužę N.Ališauskas vedė savo mylimąją Aistę, o šį birželį porai gimė sūnus Nojus.

„Žinoma, gyvenimas, gimus sūnui, labai pasikeitė. Taip pat tai buvo vienas iš faktorių, kodėl nenorėjau važiuoti į Rusiją. Norėjau daugiau laiko praleisti su šeima, kad kiekvieną dieną galėčiau matyti sūnų, kaip jis auga. Galbūt kažkiek mažiau laiko turėjau treniruotėms, pasiruošimui sezonui, nes daugiausiai laiko skyriau žmonai ir vaikui, tačiau gyvenimas pasikeitė į gerąją pusę“, - atviravo ledo ritulininkas, kuris šiuo metu Bratislavoje dar yra vienas. Šeima atvyks jam įsikūrus, suradus butą.

Nors dar anksti apie tai galvoti, tačiau N.Ališausko teigimu, jis džiaugtųsi, jeigu paūgėjęs sūnus rinktųsi ledo ritulininko kelią.

„Man šis kelias patinka. Tačiau sūnus turi to norėti. Tokiu atveju supažindinčiau jį su ledo rituliu, palaikyčiau. Tačiau, jei jis to nenorės, tikrai neversiu. Galbūt sūnus pasirinks kitą sporto šaką, o galbūt išvis tai su sportu nebus susiję“, - sakė N.Ališauskas.