Kovojant kartu - sekasi geriau

Malonus įvertinimas

Į geriausios moterų komandos apdovanojimą taip pat pretendavo Europos žaidynių bronzą pelniusios paplūdimio tinklininkės Ieva Dumbauskaitė ir Monika Povilaitytė bei Senojo žemyno pirmenybėse aštuntąją vietą užėmusi Lietuvos moterų krepšinio rinktinė.

„Labai norėjome ir giliai širdyje tikėjomės, kad laimėsime. Labai džiaugiamės, kad mus išrinko geriausiomis. Tai, aišku, ne medalis, bet tai tarsi mūsų pripažinimas, tai reiškia, kad mūsų sunkus darbas iš tikrųjų yra pastebimas ir įvertinamas. Vis dėlto esame tarp geriausiųjų. Iš tikrųjų tai tiesiog malonus įvertinimas. Vertiname šį apdovanojimą, nes visos kitos nominuotos sportininkės yra labai stiprios ir kvėpuoja mums į nugarą“, - kalbėjo D.Vištartaitė.

Praėjusiais metais D.Vištartaitė ir M.Valčiukaitė universiadoje iškovojo aukso medalius, Senojo žemyno irklavimo čempionate pasipuošė sidabro apdovanojimais, o planetos pirmenybėse liko penktos. Tačiau Lietuvos irkluotojos ten pelnė kelialapį į Rio de Žaneirą.

„Iš tiesų 2015 m. džiugino gana geri mūsų rezultatai. O nuvylė, kad pernai iš pasaulio čempionato negrįžome su tuo jausmu, kad padarėme viską taip gerai, kaip galėjome. Iš planetos pirmenybių išvykome su kartėliu. Nepavyko įgyvendinti to, kam ruošėmės visą sezoną. Tačiau iš esmės vertinu praėjusį sezoną teigiamai. Didžiausias mūsų tikslas įvykdytas - įveikta atranka į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes“, - pasakojo D.Vištartaitė, kuri su M.Valčiukaite 2013 m. tapo pasaulio ir Europos čempionėmis, o 2014 m. planetos pirmenybėse buvo ketvirtos.

Pasak D.Vištartaitės, sezono pradžioje visada tikiesi ir nori tik geriausio. Juk visada ir dirbama, treniruojamasi, kad rezultatai būtų kuo geresni. Tačiau, prisipažįsta sportininkė, ne visada pavyksta tai įgyvendinti, realizuoti.

„Taigi galbūt 2015 m. mums to ir nepavyko padaryti. Turbūt taip reikėtų įvertinti pasibaigusius metus. Iš tiesų manau, kad pasaulio čempionate koją mums pakišo tikrai ne fizinis pasiruošimas. Galbūt daugiau taktinis, psichologinis, techninis pasiruošimas. Žodžiu, ta kita medalio pusė. Buvome geros fizinės formos, bet kažkas buvo ne taip. Šiemet reikės psichologiškai būti stipresnėms, bet iš tikrųjų darbas laukia kaip visada. Jis bus toks pat sunkus“, - kalbėjo D.Vištartaitė.

Pasak irkluotojos, nesvarbu, ar sportuoji metus, ar dešimt, jaudulys prieš startą visada išlieka.

„Kitados galvojau, kad su laimėjimais tas jaudulys turėtų kažkaip persiformuoti, tačiau nė velnio. Net priešingai. Kiekvienas laimėjimas labai įpareigoja, užkrauna dar didesnę atsakomybę. Tada ir mes pačios iš savęs pradedame reikalauti labai daug, galbūt kartais netgi per daug. Tada turbūt tiesiog taip save suvaržome. Matyt, tai dažniausiai ir sutrukdo pasiekti geresnių rezultatų. Kaip su tuo jauduliu kovoti? Turbūt reikia kiek įmanoma stengtis išlaikyti vadinamąją olimpinę ramybę. Tai tikriausiai vienintelis mano žinomas vaistas. Tačiau, kaip matome, ne visada pavyksta taip padaryti, kaip norisi“, - apgailestavo D.Vištartaitė.

Dueto debiutas

2016 m. visiems sportininkams labai svarbūs. Juk jau šiemet vyks Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės. Kaip prisipažino irkluotoja, ji dabar svajoja apie olimpiados pradžią ir pabaigą, dėl rezultatų sukti galvą dar anksti.

„Brazilijoje vyksianti olimpiada man bus jau nebe pirma. O juk visada norisi kažkur tobulėti, eiti tik pirmyn. Tad labai tikiuosi bent truputį aukštesnės vietos, nei buvo 2012 m. Londone. Labai tikiuosi, kad mums su Milda pavyks patekti į finalą olimpinėse žaidynėse. O jau ten kaip Dievas duos, kaip pavyks, - teigė D.Vištartaitė, kuri 2012 m. Londono olimpiadoje irkluodama vienvietę valtį užėmė 8-ąją vietą. - Rio de Žaneire mums bus debiutas su dviviete. Juk su Milda kartu irkluoti pradėjome 2013 m.“

Irkluotoja pridūrė, kad komandinis darbas labai skiriasi nuo individualaus. Ir viename, ir kitame yra labai daug pliusų ir minusų.

„Juk vienvietėje valtyje esi vienas. Jei kas blogo nutinka - esi vienas, jei kas nepavyksta - esi vienas, ir atsakomybė gula tik ant tavo pečių. O komandinėje valtyje esi nebe viena ir reikia taikytis prie partnerės. Tai galbūt ir šioks toks suvaržymas, bet iš tikrųjų tai būna tik pradžioje. Pliusų dvivietėje turbūt net daugiau. Net jaudulys prieš varžybas ne toks baisus atrodo. Nes ir mintimis, ir atsakomybe gali pasidalinti su kitu žmogumi. O dėl mūsų su Milda, manau, kad mes labai tinkame viena kitai į komandą. Manau, mums būtų daug sunkiau pasiekti kažką kovojant atskirai, nei ką mes galime pasiekti kartu“, - atviravo D.Vištartaitė.

Primename, kad anksčiau M.Valčiukaitė petys į petį kovojo kartu su Ieva Adomavičiūte. Merginos dukart - 2011 ir 2012 m. - yra tapusios pasaulio irklavimo porinės dvivietės jaunių čempionėmis. Tačiau, porininkei išvykus į Ameriką, teko ieškoti naujos partnerės. Ir taip buvo suformuota nauja dvivietė, kai Senojo žemyno čempionė D.Vištartaitė nusprendė save išmėginti dviviečių valčių klasėje. O D.Vištartaitė dalyvauti tarptautinėse varžybose su vienviete valtimi pradėjo nuo 2006 m. Ir tik 2008 m. vieną sezoną startavo ir dvivietėje valtyje. O visus kitus metus iki 2013 m. irklavo tik vienvietę.

Prieš šių metų rugpjūčio 5-21 d. Brazilijoje vyksiančias olimpines žaidynes geriausia 2015 m. Lietuvos merginų komanda savo jėgas pasitikrins dviejuose tarptautiniuose startuose. Gegužės 6-8 d. irkluotojos kovos Vokietijoje vyksiančiame Europos čempionate, o gegužės 27-29 d. startuos antrajame pasaulio taurės etape Šveicarijoje. Daugiau svarbių startų, prieš patį svarbiausiąjį, neturėtų būti.

„Pasirengimas naujajam sezonui jau vyksta labai intensyviai. Dabar kaip tik keliaujame į slidinėjimo stovyklą Italijoje. Čia pabūsime tris savaites. O vasarį jau skrisime į Graikiją, kur pradėsime irkluoti. Dabar truputį sniego, o paskui saulės“, - šypsodamasi sakė D.Vištartaitė.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“