Pirmosios žiemos olimpinės žaidynės, kurios vyko 1924 m. Šamoni (Prancūzija), iš pradžių vadinosi „Tarptautinė žiemos sporto savaitė“. Bet vėliau ji buvo pripažinta pirmąja olimpiada. Žiemos olimpiados atsirado ne iškart, ir kalbant apie jų istoriją reikia prisiminti jų pirmtakes Šiaurės žaidynes, nuo 1901 iki 1926 m. vykdavusias Stokholme. Tai buvo specialios tarptautinės varžybos, rengiamos žiemos sporto šakų atstovams.
Dar 1894 m., steigiant Tarptautinį olimpinį komitetą (TOK), buvo ruošiamasi į olimpinę programą įtraukti čiuožimą. Iš dalies tai buvo įgyvendinta 1908 ir 1920 m., kai kai kurios žiemos sporto šakos kaip papildomos buvo įtrauktos į vasaros žaidynių programą. Pavyzdžiui, 1908 m. žaidynėse buvo išdalyti keturi apdovanojimų komplektai dailiojo čiuožimo atstovams. Čempionu pagal privalomąją programą tapo švedas Ulrichas Salchovas (Ulrich Salchow), o laisvojoje programoje nugalėjo rusas Nikolajus Paninas-Kolomenkinas, tarp moterų - anglė Medž Sajers (Madge Syers), porinio čiuožimo rungtyje - pora iš Vokietijos: Ana Hiubler (Anna Huebler) ir Henrikas Burgeris (Heinrich Burger). TOK 1911 m. sesijoje pasiūlyta per kitas žaidynes surengti Žiemos sporto šakų savaitę, bet Švedija tos idėjos nepalaikė, nes bijojo konkurencijos Šiaurės žaidynėms. Įgyvendinti šiuos planus sutrukdė Pirmasis pasaulinis karas. Bet jau į 1920 m. Antverpeno olimpinių žaidynių programą buvo įtrauktos dailiojo čiuožimo ir ledo ritulio varžybos. O kitas žingsnis buvo savarankiškos olimpiados organizavimas, ir galop tai tapo tradicija.
Į pirmąsias žiemos olimpines žaidynes atvyko 293 sportininkai iš 16 šalių, tarp jų 13 moterų. Olimpiadoje dalyvavo geriausi šiaurės šalių - Norvegijos, Suomijos, Švedijos - sportininkai. Vyko tokių sporto šakų varžybos:
Bobslėjus
Čiuožimas
Šiaurės dvikovė
Slidinėjimo lenktynės
Šuoliai nuo tramplino
Dailusis čiuožimas
Ledo ritulys
Pirmasis aukso medalis atiteko Čarlzui Džutrou (Charles Guthrow) iš JAV, kuris aplenkė norvegą Oskarą Olseną (Oscar Olsen) greitojo čiuožimo 500 metrų rungtyje. Visi likusieji 14 šios sporto šakos medalių atiteko sportininkams iš Suomijos ir Norvegijos. Suomis čiuožėjas Klasas Tunbergas (Clas Thunberg) pasiekė įspūdingų rekordų 1500 ir 5000 m distancijose, taip pat daugiakovėje. Slidinėjime nebuvo lygių norvegams, pelniusiems 11 aukso medalių iš 12. Stipriausias to meto slidininkas pasaulyje norvegas Torleifas Haugas (Thorleif Haug) pelnė tris aukso medalius ir vieną bronzos. Vienintelė sporto šaka, kurioje vyko įnirtinga įvairių šalių: Austrijos, Didžiosios Britanijos, JAV, Suomijos, Prancūzijos, Šveicarijos, Švedijos - sportininkų kova, buvo dailusis čiuožimas. Šioje sporto šakoje geriau už visus kitus pasirodė sportininkai iš Austrijos. Moterų vienetų varžybas, kuriose dalyvavo 8 sportininkės, su aiškiu pranašumu laimėjo dukart pasaulio čempionė Herma Plank Sabo (Herma Planck Szabo), poriniame čiuožime nugalėjo Helen Engelman (Helene Engelmann) ir Alfredas Bergeris (Alfred Berger). Jauniausia olimpiados dalyvė buvo Sonia Heni (Sonja Henie), kuriai sukako vos 11 metų. Nors užėmė paskutinę vietą, ji pelnė didžiulę žiūrovų simpatiją. Per kitas tris olimpiadas Sonia laimėjo vien auksą, o baigusi sportinę karjerą tapo Holivudo kino žvaigžde.
1924 m. Kanados ledo ritulio rinktinė sutriuškino JAV komandą rezultatu 6:1. Kanadiečiai, žaidę su Šveicarijos, Čekoslovakijos, Švedijos ir Didžiosios Britanijos komandomis, iš viso įmušė 110 įvarčių, o praleido vos 3. Didžiausiu rezultatu Kanados rinktinė sutriuškino Šveicarijos komandą - 30:0.
Per olimpinių žaidynių uždarymo ceremoniją buvo įteiktas prizas sporto šakos, taip niekada ir netapusios olimpinės, atstovams: specialus prizas už laimėjimus alpinizme buvo įteiktas ekspedicijai, 1922 m. bandžiusiai įkopti į Everestą.
Pirmoji olimpiada buvo pripažinta olimpinėmis žaidynėmis „atgaline data“, 1925 metais, kai Tarptautinis olimpinis komitetas nustatė, kad jos vyks kas ketveri metai. Nuo 1924 m iki 1992 m. žiemos olimpinės žaidynės vykdavo tais pačiais metais kaip ir vasaros. Nuo 1994 m. žiemos olimpiados vyksta praėjus 2 metams po vasaros žaidynių. Nuo Šamoni olimpiados laikų surengtos jau dvi dešimtys žiemos olimpinių žaidynių, jose dalyvavo daugiau kaip 20 tūkst. sportininkų iš kelių dešimčių pasaulio šalių, buvo išdalyta apie tūkstantį medalių komplektų. XXI žiemos olimpinių žaidynių sostinė buvo Vankuveris (Kanada), o dabar, kaip visi žino, žiemos olimpiečius priima Rusijos Sočio miestas.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
