Gelbėjimosi ratas

Pats faktas - antroji vieta Europos čempionate - šiaip jau nestebintų, nes D.Karalienė ir M.Valčiukaitė yra ilgametės, daug pasiekusios bendražygės. 2013 m. jos, irkluodamos porinę dvivietę, laimėjo tiek pasaulio, tiek Europos pirmenybes. 2016 m. duetas pasipuošė bronza Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse.

Nuostabu tai, kad sidabras iškovotas vos po kelių mėnesių bendro darbo. 2017 m. D.Karalienė pranešė apie pasitraukimą iš didžiojo sporto. Pagimdžiusi dvynukus, apie sugrįžimą ji paskelbė praėjusių metų spalį. Tuo metu dar nebuvo aišku, ar Donata vėl sės į dvivietę su Milda, nes pastaroji ne vienerius metus sėkmingai irklavo su Ieva Adomavičiūte.

Visgi rudenį dvivietės įgula iširo. M.Valčiukaitė prieš pusmetį atlaikė nugaros operaciją, o I.Adomavičiūtė buvo diskvalifikuota dėl dopingo vartojimo. Išėjo taip, kad D.Karalienė sugrįžo pačiu tinkamiausiu laiku. „Mums tai tapo gelbėjimosi ratu. Buvo tikrai neramių momentų - Milda iškentė operaciją, Ieva turėjo kitų problemų. Atrodė, kad turime olimpinę licenciją, bet neturime komandos. Džiugu, kad dabar turime ir licenciją, ir komandą", - sakė LIF prezidentas Dainius Pavilionis.

Potencialas matėsi

Europos čempionate Varezėje D.Karalienė ir M.Valčiukaitė finale nusileido tik rumunėms Nikoletai Ankutai Bodnar (Nicoleta-Ancuta Bodnar) ir Simonai Džaninai Radis (Simona Geanina Radis). Jos lietuves aplenkė trim su puse sekundės. Nors D.Karalienė į pirmą po ilgos pertraukos mūšį ėjo be jokios žvalgybos, Lietuvos irkluotojos teigė, kad tikėjosi iškovoti medalius.

„Tačiau buvo sunku spėlioti, kol nestartavome vėl kartu. Negalėjome įvertinti konkurenčių bei savo sportinės formos. Treniruotėse matėme, kad esame ganėtinai greitos, bet reikėjo sulaukti varžybų, kad sužinotume, kaip atrodome tarp kitų. Šis sidabro medalis - patvirtinimas, kad galime. Jis suteiks mums daugiau pasitikėjimo savimi. Į ateitį žvelgiame tikrai labai pozityviai", - teigė D.Karalienė. Pasak jos, tobulėti dar yra kur, bet pirmasis startas buvo geras.

Medalių tikėjosi ir D.Pavilionis: „Rinktinė visada atlieka kontrolinius testus, turime tam tikras programas, pagal kurias pamatome pajėgumą. Mačiau kontrolinius plaukimus ir tiek vyrų porinės keturvietės, tiek merginų dvivietės rezultatai buvo nuteikiantys pozityviai, rodantys, kad jos gali laimėti medalius."

Porinė keturvietė (Aurimas Adomavičius, Dovydas Nemeravičius, Dominykas Jančionis, Martynas Džiaugys) taip pat pasiekė A finalą, tačiau jame liko paskutinė ir užėmė šeštąją vietą. Čempionatas buvo visiškai nesėkmingas vyrų porinę dvivietę irklavusiems olimpianiams vicečempionams Mindaugui Griškoniui bei Sauliui Riteriui (Ritter), kurie iš kovos pasitraukė dėl sveikatos problemų. Taigi Donatos ir Mildos sidabras buvo vienintelis lietuvių medalis.

Nelaikas euforijai

Paklaustas, ar žino daugiau tokių įkvepiančių pavyzdžių, kai irkluotojai grįžta po ilgos pertraukos, D.Pavilionis nurodė Lietuvos sportininko atvejį: „M.Džiaugys neirklavo gal šešerius metus, turėjo sveikatos problemų, o grįžęs tapo pasaulio čempionu, nors ir neiškart po sugrįžimo. Ir dabar jis sėkmingai irkluoja."

Irklavimas yra sporto šaka, reikalaujanti didelės fizinės jėgos ir alinančių treniruočių, todėl tokie sugrįžimo atvejai stebina. Kita vertus, D.Karalienei nereikėjo pradėti nuo nulio. „Donata yra labai motyvuota. Mačiau jos pirmas treniruotes ir buvo aišku - nebuvo taip, kad iki sugrįžimo ji nieko neveiktų. Kitas dalykas, Europos čempionatas, kaip ir olimpinės žaidynės, yra gan trumpos varžybos. Europos čempionate Donata turėjo du startus, po pirmojo buvo poilsio diena. Pasaulio čempionate būna kitaip, ten kartais tenka startuoti ir penkias dienas iš eilės. Tada organizmui sunkiau atsistatyti, o čia aplinkybės buvo palankios geram rezultatui", - svarstė D.Pavilionis.

Pulti į eurforiją kol kas tikrai anksti. 2021-ieji yra olimpiniai metai, todėl Europos čempionatas nebuvo pats svarbiausias startas. Stiprių įgulų yra ir kituose žemynuose, proga pasitikrinti jėgas kovoje su tomis įgulomis bus pasaulio taurės etapai. „Yra Naujoji Zelandija, Australija. Olimpinėms žaidynėms žmonės ruošiasi ketverius metus, bet dabar tikrąjį vaizdą dar sunku matyti. Daug gerų komandų susirinks taurės antrajame etape Liucernoje (Šveicarija), tada bus galima daryti rimtesnes išvadas", - sakė D.Pavilionis.

Jei kitos įgulos žaidynėms ruošiasi kelerius metus, tai D.Karalienei ir M.Valčiukaitei jas teks pasivyti per kelis mėnesius. Nepaisant to, D.Pavilionis nusiteikęs optimistiškai: „Tam ir dirba treneriai, daktarai, masažuotojai. Mes visada pasitikime savo sportininkais ir laukiame aukščiausių rezultatų. O sportas yra sportas - visos šešios į finalą patenkančios komandos pretenduoja tapti čempionėmis."

Priešolimpiniai klaustukai

Pirmasis pasaulio taurės etapas Kroatijoje prasidės balandžio 30 d. Lietuva į jį deleguos olimpinius kelialapius jau turinčias įgulas - vyrų vienvietę bei abi porines dvivietes. Moterų vienvietė ir vyrų neporinė bei porinė keturvietės ruošis olimpinės atrankos regatai, kuri vyks Šveicarijoje gegužės viduryje.

D.Pavilionis tikisi, kad lietuviai padidins olimpinių kelialapių skaičių, dėl porinės keturvietės įgulos jis beveik neabejoja: „Europos čempionate buvo tam tikrų niuansų, jai nelabai sekėsi, bet čempionatas yra tik kontrolinis startas prieš atranką. Porinė keturvietė turi visus šansus patekti į olimpines žaidynes ir jose kovoti dėl apdovanojimų. Turime ir pavienę keturvietę, sėkmės atveju ji taip pat gali patekti į žaidynes. Įguloje yra jauni, perspektyvūs vaikinai, kovotojai. Tai yra ateities komanda, ruošiama labiau 2024 m. Paryžiaus olimpiadai, bet ji pakankamai greita, progresuojanti. Reikia duoti žmonėms šansą."

Dar neaišku, ar olimpinėse žaidynėse sportininkai irkluos tokias pačias valtis, kokiose sėdėjo Europos čempionato metu. Įgulos gali keistis, juo labiau kad niekas neapsaugotas nuo traumų ir kitokių nelaimių. Federacija kol kas nekonkretizuoja, kokių sveikatos problemų turėjo
M.Griškonio ir S.Riterio duetas. D.Pavilionis sako, kad reikia pasikonsultuoti su medikais. Kai tiek daug nežinomųjų, sėkmingas D.Karalienės sugrįžimas atrodo dar svarbesnis.