Kalnus verčia tik darbštieji

Trys kuršėniškiai rinktinėje atsidūrė neatsitiktinai. Jėgos trikovės tradicijos šiame mieste yra tvirtos. Pasak A.Griciaus, ši sporto šaka Kuršėnuose pradėta kultivuoti dar tarybiniais laikais, 1984 m. Jaunimas prie tradicijų puoselėjimo prisideda pergalėmis. Malagoje čempionais jaunių varžybose tapo E.Valčiukas (svorio kategorija iki 53 kg) ir T.Sutkus (iki 83 kg). D.Dargevičius (iki 53 kg) liko antras, o bronzą parsivežė rokiškėnas N.Čypas (iki 59 kg).

E.Valčiuko ūgis yra 133 cm, tačiau tai jam netrukdo vieną po kito gerinti jaunių pasaulio rekordus. Pritūpimų su štanga rungtyje Egidijaus rezultatas buvo 250 kg, štangos spaudimo rungtyje - 150 kg. Trikovėje pavyko surinkti 545 kg. Visi šie skaičiai yra planetos rekordai. Malagoje Egidijui nepavyko laimėti tik vienos rungties - štangos atkėlimo. Joje lietuvis liko antras su 145 kg rezultatu. „Žiūrėti reikia ne tik į galutinį rezultatą. Rekordas gali egzistuoti iki kito žmogaus išėjimo. Pavyzdžiui, 230 kg iškėlęs sportininkas jau gerina savo rekordą, tarkime, 220 kg, kuris buvo pasiektas pirmuoju bandymu“, - akcentavo A.Gricius. Jis suskaičiavo, kad E.Valčiukas Malagoje rekordus gerino 11 kartų.

Šeimos pagalba

A.Gricius yra ne tik treneris, bet ir pedagogas. Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijoje jis veda kūno kultūros pamokas, o Šaukėnų (Kelmės r.) Vlado Pūtvio-Putvinskio gimnazijoje užsiima neformaliu ugdymu. Rekordų kolekcininką E.Valčiuką jis rado Šaukėnuose. „Iš pradžių jis atėjo pas mane užsiimti svarsčių kilnojimu. Jo brolis buvo tvirtas svarstininkas, Lietuvos rinktinės narys. Ir dabar jis stiprus, bet jau dvyliktokas, tai nežinia, kur toliau pasuks jo kelias. Ir Egidijus buvo svarstininkas, buvo trečias Europoje tarp jaunių. Paskui jį nusivežiau į Kuršėnų moksleivių štangos spaudimo varžybas. Egidijus labai rodė entuziazmą, sakė, kad nori į trikovę. Pabandėme. Kaip pradėjome, taip nuo pirmų varžybų ir pasipylė Lietuvos rekordai. Paskui - ir pasaulio rekordai“, - pasakojo treneris.

Pats E.Valčiukas pradžią prisimena kiek kitaip: „Treneris pradėjo važinėti į Šaukėnus, prieš šešerius metus pradėjau kilnoti svarsčius, bet man nelabai sekėsi. Po trejų metų treneris sako: gal pabandom trikovę. Pabandėme, ir pradėjo gerai sektis. Trikovė man smagesnė, svarsčiai nelabai patiko“. Sportininkas pripažįsta, kad brolio pavyzdys buvo svarbus: „Nenorėjau atsilikti, tai pradėjau ir aš kilnoti“. Egidijus turi vieną brolį ir vieną sesę. Jaunąjį čempioną palaiko visa šeima. „Mane nuveža į treniruotes, stebi varžybas, visuomet teiraujasi, kaip sekasi. Tiesa, jei varžybos vyksta ne Lietuvoje, jas tenka stebėti internete“, - sakė E.Valčiukas.

Be šeimos palaikymo būtų labai sunku, nes atstumas tarp Šaukėnų ir Kuršėnų yra problema. „Galbūt dėl to ir kai kurie veiksmai šlubuoja, ir rezultatai galėtų būti geresni. Vis dėlto aš irgi turiu savo gyvenimą. Į Šaukėnus nuvažiuoju dukart per savaitę. Tačiau ten blogesnės sąlygos, nėra net galimybės rimtai užsidėti svorį. Taigi aptariame, ką jis galėtų padaryti namie. Dabar jis išsilaikė teises, nusipirks mašiną, bus geriau. O šiaip jis priklausomas nuo tėvo, brolio, mamos. Kažkas turi jį atvežti į Kuršėnus, kaip ir kitus sportininkus. Šaukėnuose turiu ir svarstininkus, ir virvininkus, jiems juk neužtenka poros treniruočių per savaitę. Jiems reikia treniruotis daug, mažiausiai penkis kartus per savaitę“, - teigė A.Gricius.

Treneris dėkojo sportininko šeimai už supratingumą: „Gerai, kad tėveliai labai tvarkingi, padeda. Pasišnekame ir su mama, ir su tėčiu, jie visada jį palaiko. Ir mane palaiko. Smagu. Kai kurių kitų sportininkų tėvai yra nusistatę prieš. O Egidijaus tėvai nori, kad jis išreikštų save, palaikymas tikrai didelis.“

Nuo Šaukėnų iki Kuršėnų yra daugiau nei 20 km. Dviračiu neprivažinėsi, bet yra pasitaikęs ir toks atvejis. „Kartą Egidijus atmynė į treniruotę dviračiu, kai reikėjo rengtis pasaulio čempionatui. Paskui jau aš mečiau tą dviratį į mašiną ir parvežiau jį namo“, - juokėsi A.Gricius. Prisiminęs šį atvejį, E.Valčiukas patikino, kad praleisti treniruočių jis labai nemėgsta.

Laimi ne ūgis

Pernai Egidijus laimėjo tiek pasaulio, tiek Europos jaunių čempionatus. „Varžybose visko gali nutikti. Gali būti neįskaitiniai bandymai ir tada apskritai grįši be įvertinimo, bet šiaip prieš jaunių varžybas didelių abejonių dėl to, kad būsiu pirmas, nekyla“, - pripažino 17-metis sportininkas. Pergalės pasipylė iškart, vos tik E.Valčiukas pradėjo užsiiminėti jėgos trikove. „Pirmosioms varžyboms už Lietuvos rinktinę, Baltarusijos čempionatui, jį užregistravau bene prieš trejus metus. Federacijoje jo niekas nežinojo. Sakiau, kokius jis turi rezultatus, o jie nelabai tikėjo. Tačiau jie daug metų mane pažįsta, taigi pasitikėjo manimi ir įtraukė Egidijų į rinktinę. Kai nuvažiavome, buvo didelis džiaugsmas. Jis ten pagerino 11 ar 12 įvairių amžiaus grupių Lietuvos rekordų“, - sakė A.Gricius.

Treneriui niekada nekilo nuogąstavimų, kad auklėtiniui gali sutrukdyti nedidelis ūgis. „Man svarbu, kad žmogus rodo entuziazmą. Nededu didelių vilčių į tuos, kurie jau ateina stiprūs, kaip žvaigždės. Ilga trenerio darbo praktika parodė, kad gali pradžioje būti stiprus, bet jei trūks darbštumo, noro, nieko gero nebus. Čia reikia labai daug ką aukoti. Turėjau daug sportininkų, kuriuos atvedžiau iki Europos pakylos, bet paskui jie paliko sportą. Atsiranda draugai, draugės, pomėgiai. Ypač kai jie paauga, kai reikia apsispręsti dėl profesijos. Taip sportininkai ir išsibarsto“, - atsiduso jėgos sporto specialistas.

Jei ryžtas yra, bus ir rezultatas. „Svarbiausia, kad turėtų norą, o paskui dirbdami jau kažką išspausime. Aišku, ne kiekvienas taps pasaulio čempionu, bet tikrai padarysime stiprų žmogų“, - patikino A.Gricius. E.Valčiukas jėgą panaudoja ir padėdamas tėvams, kurie savo ūkyje užsiima augalininkyste. Entuziazmo jam tikrai netrūksta. „Egidijus beveik nepraleidžia varžybų, nors man nelabai patinka, kad jis dalyvauja jose tiek daug. Kol kas tai toleruoju, tačiau vis stebiu sveikatos būklę. Gal prie noro sportuoti prisideda ir tai, kad mūsų kolektyvas labai draugiškas. Ir rinktinėje visi buvome kartu, visi vienas kitą palaikė. Gal ir rezultatai dėl to tokie geri“, - svarstė treneris.

Ateities iššūkiai

Vaikinai iš Lietuvos kaimų ir miestelių ne kartą yra įrodę, kad gali nustebinti pasaulį savo jėga. Juk ir galiūnas Žydrūnas Savickas ar disko metikas Virgilijus Alekna gimė ne didmiesčiuose. „Didmiestyje yra didesnis pasirinkimas - daug būrelių, įvairios veiklos. O kaime, jei yra stiprus sporto ar meno kolektyvas, vaikai į jį ir eina, nes didelio pasirinkimo nėra. Dėl to gal ir lengviau juos suburti. Juk jie nori veiklos, o plačių veiklos galimybių čia nėra“, - samprotavo A.Gricius.

Beje, Ž.Savickas jaunystėje taip pat užsiėmė jėgos trikove. Paprašytas įvardyti sportininkus, kurie jam yra pavyzdžiai, E.Valčiukas nurodė ne garsųjį galiūną. „Autoritetas, į kurį lygiuojuosi, yra rusas Sergejus Fedosenko. Jis pritupia su 300 kg svoriu, noriu šį jo rekordą pagerinti. Yra ir gerų lietuvių sportininkų, pavyzdžiui, Paulius Pupinis, o iš merginų - Milda Bruverė“, - vardijo E.Valčiukas.

Sportininkas pripažįsta, kad dėl treniruočių ir varžybų mokymasis šiek tiek nukenčia. „Ką darysi, reikia rinktis. Šiuo metu daugiau laiko skiriu sportui“, - neslėpė Egidijus. Jis mokosi 11-oje klasėje, todėl greitai teks rinktis, ką veikti toliau. „Manau, kad studijuosiu, tik nežinau kur - ar Šiauliuose, ar Kaune, ar Vilniuje. Dar neapsisprendžiau, kokios profesijos sieksiu“, - sakė pasaulio rekordininkas.

Sporte jo laukia perėjimas į jaunimo grupę, o vėliau - ir į suaugusiųjų varžybas. „Viskas atsirems į pinigus, bet noriu šiemet jį išbandyti tarp vyrų Islandijoje štangos spaudimo Europos čempionate. Renkuosi Europos čempionatą, ne pasaulio, nes jame geografija mažesnė, varžybų lygis kiek žemesnis. Manau, kad suaugusiųjų varžybose Egidijus gali būti netoli prizinių vietų, o jaunimo grupėje perspektyvos tikrai geros. Galvoju, kad šiuo metu jis būtų prizininkų trejetuke, pralaimėtų tik vienam amerikiečiui“, - svarstė A.Gricius. Pats Egidijus yra pasirengęs pakentėti, jei pergalių suaugusiųjų sporte teks palaukti. „Neįmanoma visada visko laimėti. Kažkada ateis laikas, kai susidursiu su didesne konkurencija. Būsiu pasirengęs tam, kad čempionu tapsiu galbūt ne iš karto“, - teigė E.Valčiukas.

Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Sporto gyvenimas“