Gana ilgai sportinės avalynės pramonėje vyravo ramybė: vienas kitas fabrikas gamino specializuotus batus, kurie nedaug skyrėsi nuo kasdieninių. Pavyzdžiui, 1860 m. pagamintų bėgimo batelių, saugomų Avalynės muziejuje Toronte, paskirtį išduoda tik spygliai ant pado. Bet viskas pasikeitė, kai pramonėje buvo pradėta naudoti kaučiuką. Atsirado pirmieji krepšinio batai su guminiu padu, aukštu audinio viršumi ir plačiu liežuviu. Tai tapo postūmiu plėtoti šią gamybos kryptį, atsirasti naujiems sportinės avalynės gamintojams.

1916 m. sportbačius pradėjo gaminti kompanija „Keds" (iš čia ir kilo pavadinimas „kedai"), tačiau sportukus išpopuliarino jau kita kompanija - „Converse", 1917 m. pagaminusi pirmuosius krepšinio batelius, būtent modelį „Converse All Star", vėliau pervardintą į „Chuck Taylor All Star". Markusas Milsas Konversas (Marcus Mills Converse) sugalvojo rinkodaros gudrybę, kuria sporto prekių gamintojai naudojasi iki šiol: firma pradėjo bendradarbiauti su autoritetingu krepšinio specialistu, žaidėju ir treneriu Čaku Teiloru. Jis ne tik reklamavo ir populiarino prekės ženklą, bet ir prisidėjo prie grupės, tobulinančios technologijas. Šis bendradarbiavimas buvo labai sėkmingas visiems dalyviams ir netrukus reklamuoti sportinius batus, pasitelkdami garsius sportininkus, pradėjo ir kiti gamintojai.

Po sportbačių su drobiniu viršumi, šiandien žinomų visame pasaulyje, į areną išėjo brolių Daslerių produkcija. Iš pradžių Rudolfas ir Adolfas įkūrė šeimos įmonę, gaminančią bėgimo batelius, o paskui broliai susivaidijo ir kiekvienas įkūrė savo kompanijas („Adidas" ir „Puma"). Tada ir prigijo pavadinimas „sneakers" (iš angliško žodžio
sneak - sėlinti; žmogaus, avinčio batus su guminiu padu, žingsnių praktiškai negirdėti). Pirmasis NBA žaidėjas, avėjęs firminius sportinius batus, buvo Voltas Freizeris (Walt Frazier, PUMA Clyde). V.Freizeris garsėjo stilingumu ne tik krepšinio aikštelėje, bet ir už jos ribų. Jis daug prisidėjo prie sportbačių išvaizdos ir dizaino, batai buvo papuošti jo parašu, kaip ir Čako Teiloro modelis. Maiklo Džordano (Michael Jordan) sportbačiai „Nike Air Force" debiutavo 1985 m. ir tapo popkultūros legendos dalimi. Dėl M.Džordano patrauklumo sportbačiai tapo sportininko gerbėjų trokštama preke - jie norėjo avėti tą pačią avalynę, kaip ir jų dievaitis. „Nike Air Force" iki šiol yra labai mėgstami sportinės avalynės mėgėjų.

Aštuonkojo čiuptuvai

Iki XX a. 6-ojo dešimtmečio sportbačius daugiausia avėdavo tik sportininkai, bet vėliau jų po truputį daugėjo gatvėse. Odinius batelius galėjo sau leisti ne visi, reikėjo patogios ir prieinamos alternatyvos. Maždaug tuo pačiu metu japonas verslininkas Kichačiras Onicuka (Kihachiro Onitsuka) nutarė padėti savo šaliai. Kad mieste sukurtų darbo vietų ir gyventojus aprūpintų prieinama avalyne, jis atidarė gamyklą, kurioje pradėjo gaminti sportinius bėgimo batelius iš naujoviškų medžiagų, su padais, pagamintais taikant naujausias technologijas, puikiai, kaip „aštuonkojo čiuptuvai", sukimbančiais su paviršiumi. Kadangi darbo jėga buvo pigi, vienos sportbačių poros savikaina stebino pigumu.Tai sudomino amerikiečius investuotojus, studentą bėgiką Filą Naitą (Phil Night) ir jo trenerį Bilą Bauermaną (Bill Bauermann). JAV tais laikais viena firminių sportinių batelių kaina galėjo siekti 30 dolerių. Kai 1964 m. Filas ir Bilas parsivežė 300 porų japoniškų bėgimo batelių, už kuriuos sumokėjo vos 500 dolerių, prasidėjo pigių sportbačių era.

Sporto bumas ir kinas

Prieinama kaina ir patogumas pakurstė eilinių žmonių susidomėjimą sportine avalyne. Ant šios „bangos" XX a. 8-ajame dešimtmetyje iškilo iškart keletas labai populiarių sportbačių modelių. Užsegami lipdukais, odiniai, naujoviško dizaino sportbačiai (pavyzdžiui, Bilas Bauermanas, įkvėptas žmonos vaflinės, sugalvojo rievėtus padus,) - visa tai apibūdina 8-ojo dešimtmečio erą sportbačių pasaulyje.

Po kelerių metų gamintojams iškilo kitoks uždavinys - įtikinti pirkėjus, kad sportbačius galima avėti ne tik sportuojant. Geriausias būdas išpopuliarinti šią idėją tapo kinas. Įvairiausių žanrų herojai - nuo kovinių filmų iki komedijų - ekranuose pasirodydavo su sportine avalyne. Martis Makflajus filme „Atgal į ateitį" matuojasi futuristinį modelį, kurio raišteliai susivarsto patys, Forestas Gampas bėga per visą šalį su odiniais „Nike Cortez", o Bilas Murėjus (Bill Muray) „Vandens gyvenime" avi pagal užsakymą siūtus ypatingų spalvų sportbačius. Balti sportukai „Baby" iš „Purvinų šokių" (1987 m.) padarė tokį neišdildomą įspūdį, kad tais pačiais metais prekės ženklo pardavimai išaugo dešimtis kartų. Ir visai nekeista, kad balti sportbačiai ir šiandien yra itin populiarūs, ir užima vieną pirmaujančių vietų rinkoje.

Kitas pavyzdys - klasikinis 1996 m. „Kosminis krepšinis", kai filmo įkvėpta avalynės kolekcija buvo išleista 2016 m., švenčiant filmo dvidešimtmetį.

Muzikantai - mados diktatoriai

Panašiai kaip sportas, sportbačių istorijoje svarbų vaidmenį suvaidino ir muzikos industrija. Muzikos klausytojai galėjo mėgdžioti mylimus artistus ir avėti tą pačią avalynę kaip ir jų dievaičiai. Repas ir hiphopas tapo sportbačių virtimo šiuolaikinės mados pagrindu katalizatoriais.

Muzika ir sportbačių kultūra dar labiau persipynė, kai populiarūs artistai pradėjo kurti savas firminių sportbačių versijas. Bendradarbiaudama su Jay-Z, „Reebok" sukūrė sportbačius, kuriuos įkvėpė 1984 m. „Gucci" gaminys, ir panašų stilių padarė prieinamesnį masėms. Kanjė Vestas (Kanye West) dalyvavo kuriant daugybę sportbačių modelių, įskaitant populiariausią ir pastebimiausią „Nike Air Yeezy". Jis taip pat dirbo su „Louis Vuitton" ir „Adidas".

Rijanos (Rihanna) bendradarbiavimas su „Puma" tapo ryškiu sportbačių istorijos ir mados industrijos momentu. Šou verslo žvaigždė 2016 m. buvo paskirta šio prekės ženklo kūrybos direktore. Jos įtaka jaunoms moterims pakeitė vartotojų požiūrį į kadaise muzikos industrijoje populiarų prekės ženklą. Tai yra pavyzdys, kaip vieno žmogaus įtaka gali prisidėti prie šiuolaikinių madingų prekės ženklų, praradusių publikos palankumą, atnaujinimo.

9-ojo deš. seksualinė evoliucija atlaisvino moralinius varžtus ir paskatino domėtis kūno grožiu. Aerobika ir dailymankštė - sporto šakos, kuriomis tuo metu žavėjosi daugybė merginų, įkvėpė gamintojus kurti moterims skirtas avalynės kolekcijas. Laikui bėgant sportbačiai tapo moterų gyvenimo stiliaus dalimi, skirta ne vien sportui.

Drabužių standartai visuomenėje smarkiai pasikeitė. Moterys įgijo daugiau laisvės rinkdamosis drabužius ir avalynę, taip pat jos ėmė daugiau bendradarbiauti su didžiaisiais sportbačių gamintojais, tapdamos reklamos akcijų ir kampanijų veidais.

Nuo gatvės prie aukštosios mados

Augantis sportbačių populiarumas privertė į žaidimą įsijungti aukštąją madą. Pirmieji sportinę avalynę ant pakylos išleido dizaineriai, 1984 m. sukūrę savą teniso batelių variantą. 1996 m. pasirodė sportbačiai, skirti buriuotojams.

Šiandien sportinio tipo batai dizainerių kolekcijose jau nieko nestebina. Kiekvienas save gerbiantis prekės ženklas kuria savąjį tinkamiausios miesto gyvenimui avalynės poros variantą. Kai kas eksperimentuoja su medžiagomis, kiti įgyvendina savo fantazijas kosminių laivų arba lenktyninių automobilių temomis - sportbačiai išties gali nustebinti. Pagal prieinamumą kai kurie prekės ženklai, įskaitant „Nike", „Adidas" arba „Fila", pradėjo konkuruoti su prabangiais prekių ženklais - „Louis Vuitton", „Balenciaga" arba „Prada".