respublika.lt

Kaip atsirado sporto specialistų kalvė (1)

2021 sausio mėn. 11 d. 22:40:10
Algirdas KLIMKEVIČIUS

Šalis, norinti džiaugtis sportininkų medaliais, turi sukurti tam pagrindą - sporto specialistus ruošiančią mokslo įstaigą. Lietuvoje pirmasis bandymas tai padaryti buvo prieškariu atsiradę Aukštieji kūno kultūros kursai. Sovietiniais laikais estafetę perėmė Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas (LVKKI), kurio įpėdinis Lietuvos sporto universitetas neseniai minėjo įkūrimo 75-ąsias metines. Institutą kūrė ir brandino ne viena kūno kultūrą ir sportą pamilusių žmonių karta. Nors ilgą laiką teko šokti pagal Maskvos dūdelę, įstaiga tapo kalve, parengusia daugybę nusipelniusių trenerių bei sportininkų.

×
nuotr. 1 nuotr.
Krepšininkas Modestas Paulauskas - garsiausias LVKKI auklėtinis, bet ne vienintelis, tapęs olimpiniu čempionu. Redakcijos archyvo nuotr.


Skirtingi požiūriai

1918 m. Baltijos šalims tapus nepriklausomomis valstybėmis, Lietuva sporto srityje gerokai atsiliko nuo kaimynų, carinės Rusijos rinktinės sudėtyje dalyvavusių olimpinėse žaidynėse. Kaimynai gerokai anksčiau įsteigė ir sporto specialistus ruošusias įstaigas. Latviai, sekdami vakariečių (danų, vokiečių) pavyzdžiu, 1921 m. Rygoje įkūrė Kūno kultūros institutą. Jais pasekė estai, įkūrę kūno kultūros ir sporto padalinį Tartu universitete. Nesnaudė ir lenkai - jie Varšuvoje įsteigė Kūno kultūros ir sporto akademiją. Tuo metu Lietuva dar ne vienerius metus gyveno po senovei.

Neturėdama ir neruošdama kvalifikuotų kūno kultūros ir sporto specialistų, valstybė buvo priversta tenkintis savamokslių entuziastų paslaugomis. Mokymo įstaigose kūno kultūrą dėstė demobilizuoti karininkai ir puskarininkiai. Panaši padėtis buvo sporto organizacijose - sporto klubuose, draugijose.

Sportinį judėjimą skaldė dvi priešingų pažiūrų stovyklos. Pirmoji - sporto ir tarptautinio judėjimo šalininkai (Steponas Garbačiauskas, Jonas Jurgis Bulota, Steponas Darius ir kt.). Antroji - „sakalų gimnastikos" - stovykla akcentavo masinę elementarią gimnastiką, primenančią rytmetinę mankštą, be sporto elementų - varžybų, rekordų, pergalių ir pralaimėjimų. Šios krypties lyderiu buvo Karolis Dineika ir 1922 m. jo įkurta Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija. K.Dineikos pažiūros atsispindėjo sporto politikoje. Netenka stebėtis, kad, gyvendami be kūno kultūros ir sporto specialistų, beveik visose sporto šakose atsilikome nuo principinių varžovų latvių.

Nepopuliarūs kursai

Lietuvos sportinio gyvenimo nauja era prasidėjo 1932 m., kai buvo paskelbtas kūno kultūros ir sporto įstatymas. Procesui valdyti ir koordinuoti įsteigti Kūno kultūros rūmai. 1933 m. pradėtas statyti, o 1934 m. užbaigtas Kūno kultūros rūmų pastatas.

Valstybei sustiprėjus ekonomiškai ir sukūrus kūno kultūros ir sporto materialinę bazę, 1934 m. spalio 1 d. pagaliau atidaryti Aukštieji kūno kultūros kursai (AKKK). Tai buvo penktoji aukštoji mokykla Lietuvoje, nes kursai turėjo aukštosios mokyklos statusą. AKKK paskirtis buvo specifinė - ruošti kūno kultūros mokytojus aukštesniosioms ir vidurinėms mokykloms. Kursų atidarymo iškilmėse Lietuvos prezidentas Antanas Smetona kalbėjo: „Kūno kultūra ir dvasios kultūra turi eiti harmonijoje, dermėje, santarvėje. Būdami sveiko kūno, geriau mokame tarnauti sveikai dvasiai. Abeji turi eiti drauge."

Iš pradžių į AKKK buvo priimami vyrai, baigę aspirantų kursus prie Karo mokyklos, tai yra visi jie buvo atsargos karininkai. Mokslas truko beveik metus - nuo rugsėjo 15 iki kitų metų liepos 31 d. Vėlesniais metais priimami buvo ne tik vyrai. 1936-1938 m. AKKK baigė trys laidos - 49 vyrai ir 63 moterys. Dalis absolventų pasižymėjo sporto batalijose - lektorius Stasys Šačkus 1937 ir 1939 m. tapo Europos krepšinio čempionu, futbolininkas, krepšininkas ir stalo tenisininkas Vilius Variakojis Panevėžyje nusipelnė sporto tėvo vardo.

1938 m. rugsėjo 15 d. AKKK buvo uždaryti, o jų veiklą - rengti kūno kultūros mokytojus bei specialistus - tęsė Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetas. Žvelgiant iš laiko perspektyvos, susidaro įspūdis, kad AKKK nepateisino į juos dėtų vilčių, neįgijo populiarumo tarp sportuojančio jaunimo. Kursų lankytojų skaičius nuo jų atidarymo iki uždarymo metų sumažėjo. Daug pasako ir faktas, kad, pavyzdžiui, futbolo federacija mokytis trenerio darbo siuntė ne į AKKK, o į užsienį - Čekoslovakiją, Škotiją.

Sovietinė realybė

Sporto specialistus ruošianti įstaiga iš naujo įkurta okupuotoje Lietuvoje po Antrojo pasaulinio karo. Juridiškai institutas įformintas 1945 m. lapkričio 3 d., kai nutarta „Pavesti Kūno kultūros ir sporto komitetui prie Lietuvos TSR Liaudies komisarų tarybos įsteigti Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą, patalpinti jį Kūno kultūros rūmų patalpose Kaune, Sporto Nr.10". LVKKI atidarymo šventė įvyko 1945 m. gruodžio 15 d.

Procesui dirigavo Maskva, ji nurodė, kokias katedras kurti. Iškilo dėstytojų problema. Iš pradžių pakviesti asmenys, baigę AKKK, bet netrukus S.Šačkų suėmė, o kitus, prasidėjus „kadrų valymui", atleido. Dėstytojų trūkumą užpildė iš Maskvos atsiųsti kitų institutų darbuotojai. Pagal tautinę sudėtį visgi vyravo lietuviai (33), antroje vietoje buvo rusai (18), buvo ir keli ukrainiečiai, gruzinai, žydai. Instituto gyvenime vyravo rusų kalba, bet maždaug per dešimtmetį jis sulietuvėjo.

1945 m. gruodžio 15 d. TSRS aukštųjų mokyklų komitetas patvirtino instituto statutą. Jame pagal tipinį Maskvos modelį iškelti tikslai ir uždaviniai - organizuoti mokslinį-metodinį darbą, rengti fizinio auklėjimo ir sporto specialistus. Iš pirmo žvilgsnio darbas kunkuliavo, bet tik 1946 m. sausį „Raudonasis švyturys" paskelbė, kad Kaune yra Valstybinis kūno kultūros institutas: „Mokslas institute trunka 4 metus. Į jį priimami pagal konkursą vyrai ir moterys nuo 17 iki 35 metų amžiaus, baigę gimnaziją ir išlaikę fizinio pajėgumo bandymus ir stojamuosius egzaminus. Pažangiems studentams duodamos stipendijos." 1946-1947 m. institute mokėsi 193 studentai.

Apie įstojimą į LVKKI, studijų ypatumus ir sąlygas tuometinė spauda neskelbė, išlikę tik prisiminimų nuotrupos. Stojančiųjų laukė komunistinė „demokratija" - vieni buvo privilegijuoti, kiti turėdavo skintis kelią sąžiningai, savo jėgomis. Papildomus balus gaudavo tarnavę sovietų armijoje, komjaunuoliai, turintys teigiamas mokyklų ar darbo įstaigų, karinių dalinių, sporto organizacijų charakteristikas.

Dėstytojo darbas buvo vertinamas pagal jo kuruojamos sporto šakos komandos pasirodymus, rezultatus respublikos ar TSRS varžybose. Dažnai pasitaikydavo, kad vietas institute gaudavo sportininkai, reikalingi sustiprinti kažkurios komandos pozicijas. Rusinimo tikslu buvo sukurta vadinamoji internacionalinė grupė (25 studentai), kurią sudarė atvykėliai iš „plačiosios tėvynės". Jie dažniausiai užsiėmė Lietuvoje tuo metu nelabai populiariomis sporto šakomis - gimnastika, imtynėmis, slidinėjimu ir kt.

Nemažas vaidmuo teko respublikiniam Sporto komitetui. Planinio ūkio sistema buvo pasiekusi ir sportą. Sporto komitetas, ištyręs miestų ir rajonų sporto specialistų poreikius, pateikdavo juos LVKKI, kuris žinodavo, kiek ir kokių sporto šakų studentų priimti. Buvo įsišaknijęs protekcionizmas, kartais pakakdavo „dėdės" skambučio ir tu - studentas.

Karyba ir slidės

Pirmakursiai gaudavo bendrabutį, dvi sportines aprangas - išeiginę ir darbinę. Pažangiems studentams mokėta stipendija. Pirmus dvejus metus vykdavo bendro pedagoginio profilio rengimas. Trečiajame kurse reikėjo rinktis specializaciją, tai yra pirmaeilę ir antraeilę sporto šakas, pavyzdžiui, krepšinį ir futbolą. Sporto šakos specializantui tekdavo lankyti fakultatyvą, po 4 val. per savaitę. Faktiškai vykdavo įprastos treniruotės sportiniam meistriškumui tobulinti. Baigiant LVKKI, reikėjo turėti kelis sportinius atskyrius.

Mokymas buvo politizuotas, jame netrūko praktiniame sporto specialisto darbe niekaip nepanaudojamų dalykų - mokslinio komunizmo, TSKP istorijos. Ypatingą vietą užėmė karinis rengimas - visus ketverius mokymosi metus studentai privalėjo lankyti karinio rengimo paskaitas. Jos vyko vieną kartą per savaitę visą dieną. Po trečiojo ir ketvirtojo kursų studentams rengtos karinės pratybos, dažniausiai - Kaliningrado srityje. Karinio rengimo katedroje, be kelių lietuvių, kiti buvo rusakalbiai.

Išskirtinis dėmesys skirtas slidinėjimui, pirmame ir antrame kursuose rengtos dvisavaitinės jo stovyklos. Jos vykdavo po žiemos sesijų, dažniausiai - Kaune ir Trakuose. LVKKI veteranas Alfonsas Vietrinas taip apibūdino slidinėjimo stovyklas: „Studentai, sočiai nepavalgę ir apsirengę menka apranga, su entuziazmu dalyvavo pratybose ir slidinėjimo renginiuose."

Lietuvos garsintojai

Instituto pradininkai vadovavosi teze: geras mokytojas - geras mokinys. Dėstytojų, mokslininkų kolektyvas formavosi ne vienerius metus. Atvykėlius ir žemesnės kvalifikacijos asmenis keitė buvę studentai, turėję polinkį pedagoginiam darbui. Laisvoje Lietuvoje kūno kultūros srityje mokslinį daktaro laipsnį turėjo tik pulkininkas Antanas Jurgelionis. Sovietmečiu pirmuoju mokslo žmogumi tapo LVKKI dėstytojas Kostas Labanauskas, 1953 m. apgynęs medicinos mokslų kandidato disertaciją. Pirmuoju profesoriumi - Lietuvos sporto psichologijos tėvas Jurgis Palaima.

Instituto mokslininkai ėjo koja į koją su gyvenimu, aktyviai talkino švietimo, sporto organizacijoms, daug prisidėjo ugdant būsimus Europos, pasaulio, olimpinius čempionus bei prizininkus. O čempionų netrūko. Nors LVKKI statute nė žodžiu neužsiminta, kad jis privalo ugdyti sportininkus, jis tapo neoficialia aukšto lygio sportininkų kalve. Tai - didelis praktinių katedrų dėstytojų nuopelnas.

Instituto žiedas, atstovaudamas TSRS rinktinėms, vien tik olimpinėse žaidynėse pelnė 8 aukso medalius. 1972 m. tai padarė kanojos irkluotojas Vladas Česiūnas ir krepšininkas Modestas Paulauskas, 1976 m. - rankininkė Aldona Nenėnienė, 1984 m. - biatlonininkas Algimantas Šalna, 1988 m. - dviratininkas Gintautas Umaras (dukart) ir krepšininkai Rimas Kurtinaitis bei Valdemaras Chomičius. O kur dar Europos, pasaulio čempionai. Visur rasime LVKKI studentus ir absolventus, jų vardai skamba ir atkūrus nepriklausomą Lietuvą.

 

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (1)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar iškritęs sniegas sudarė nepatogumų?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar šiuo metu gyvenate fiziškai aktyvų gyvenimą?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-1  0 C

 -7 -3 C

 

 -5 -7 C

+ 1 C

 -1  0 C

 

   -4  -2 C  

0-5 m/s

  0-3 m/s

 

0-2 m/s

       

Nuorodos