Judėjimo menas - parkūras

Vilniečių jaunuolių įkurtas parkūro klubas „Mamgrow“ skaičiuoja jau antrus metus. Dešimt vaikinų, dar vaikystėje susižavėjusių parkūro paslaptimis, kiekvieną šeštadienį tradiciškai renkasi į treniruotes ir siekia fizinio bei dvasinio tobulėjimo. Klubo narys Tomas Kizelis tvirtina, kad parkūro, kaip ekstremalaus sporto, apibrėžimas yra gana klaidingas. Šiuo sportu gali užsiimti visi, kas tik nori.

Fiziniam ir dvasiniam tobulėjimui

Tikriausiai ne vienas veiksmo filmų gerbėjas yra matęs prancūzų kino filmą „13 rajonas“. Ten pagrindinis aktorius – parkūro specialistas, kuris viso filmo metu stebina sveiku protu nesuvokiamais gebėjimais šokinėti stogais, išvengti kliūčių ir vis likti sveikam.

Parkūro filosofija grindžiama tuo, kad visur aplinkui mus yra kliūtys, kurias galime įveikti pasikliaudami vien savo jėgomis, atlikdami tam tikrus judesius. Šį sportą pasauliui vienas pirmųjų parodė prancūzas Deividas Belas (David Belle), o parkūru užsiimantys žmonės neretai vadinami treiseriais.

„Parkūrą mes apibūdiname kaip savęs tobulinimą. Turiu mintyje ne tik kūno, bet ir dvasinį, valios tubulėjimą. Treniruočių metu sujungiame kelių skirtingų šokių ir sporto šakų, tokių kaip breikas, gimnastika, kovos menai, lengvoji atletika, pratimus. Parkūre yra labai svarbu ir kūryba, ką naujo gali sugalvoti, kaip pritaikyti, įgyvendinti naujus judesius ar jų junginius. Reikia įveikti tam tikras kliūtis, atstumus, kovoti su baime. Tarkim, jei jau išmokai nušokti nuo 9 pėdų aukščio, tai galbūt nebus baisu nušokti nuo keliomis pėdomis didesnio aukščio. Kartais, norint įveikti baimę, reikia perlipti per save, turėti valios bėgti krosus, įveikti kliūčių ruožus“, - pasakojo T.Kizelis. 

Pasak Tomo, parkūru gali užsiimti visi norintys. Šiame sporte nėra nei amžiaus, nei lyties apribojimų. Norint mokytis parkūro netgi nereikia ypač didelio fizinio pasiruošimo. Žinoma, jei toks yra, bus lengviau, kai reikės ištvermės, tačiau daug ką galima išmokti per laiką ir praktiką. „Galime paneigti tą dažną stereotipą, kad parkūras yra labai ekstremalus sportas. „Ekstremalus“ reiškia „kraštutinis“, o parkūre tavęs niekas neverčia daryti to, ko negali, nemoki ar nenori, nepajėgi. Ant stogų ir kranų laipiojama dažniausiai tik filmuose ir tai daro kaskadininkai, ekstremalai, nesusiję su parkūru. Mus nuo stogų nuvaro. Galų gale visi parkūro pratimai labai lavina koordinaciją, mes išmokstame nugriūti taip, kad išvengtume didesnių traumų, arba apskritai išvengiame kritimo. Išmokstame save apsaugoti“, - parkūro pliusus vardijo Tomas.

Hobis, kuris suvienija

Pirmoji parkūro komanda Vilniuje buvo „Vilnius Tracers“, tačiau gyvenimas taip jau sudėliojo, kad jos nariai išsiskirstė. Neilgai trukus jų vietą užėmė jauni ir itin aktyvūs „Mamgrow“ vaikinai.

„Mes visi susipažinome per parkūrą. Norėdavome treniruotis, susitikdavome lauke ir pradėjome viską veikti kartu. Mus siejo bendri interesai, tad sugalvojome susivienyti į klubą, daryti kažką bendro, dalyvauti įvairiuose renginiuose ir patys juos organizuoti“, - sakė T.Kizelis.

Šiuo metu klubui „Mamgrow“ priklauso 10 vaikinų ir visi jie apgailestauja, kad merginų šiuo metu klubo gretose neturi. Tiesa, į treniruotes kartkartėmis ateina kelios merginos, tačiau kol kas jos netapo klubo narėmis. O norintieji tapti klubo nariais, pasak Tomo, turi būti tam rimtai nusiteikę.

Vaikinai parkūrą vadina savo hobiu ir laisvalaikiu. Kiekvienas jų turi savo mokslus, nes beveik visi dar studijuoja, ir užsiima kitomis veiklomis, tačiau turi tradiciją kiekvieną šeštadienį susirinkti prie Lietuvos edukologijos universiteto į parkūro aikštelę treniruotis. „Ten darome mankštą, žaidžiame kokius nors aktyvius žaidimus, treniruojamės. Ten gali prie mūsų prisijungti visi norintys, mes galime ir parodyti kai kuriuos parkūro elementus, paaiškinti, kaip daryti, supažindinti su technika“, - tvirtino T.Kizelis. Dalytis žiniomis vieniems su kitais labai svarbu, nes taip, pasak klubo narių, kur kas lengviau tobulėti. Tomas sako, kad pradžioje ne vienas, susidomėjęs parkūru, pirmųjų elementų mokosi ieškodamas informacijos internete ar žiūrėdamas „Youtube“ įkeltus filmukus, o vėliau viskas ateina per patirtį. „Per varžybas ir treniruotes taip pat nemažai išmokstame iš kitų parkūro mėgėjų. Tarpusavyje dalijamės patirtimi, tuo, ką mokame, padedame vieni kitiems.

Pradėtos rengti ir varžybos

Užsienyje parkūro varžybos yra labai populiarios, o Lietuvoje jos pirmą kartą buvo surengtos praėjusiais metais Kaune. Varžybose buvo dvi rungtys: „freestyle“ (laisvo stiliaus – red. past.) ir greičio, kai užduotis reikia atlikti pagal laiką. „Freestyle“ rungtyje yra tam tikros kliūtys ir kiekvienas dalyvis rodo tai, ką moka. Pasirodymą vertina keturi teisėjai. Balai skiriami už kūrybingumą, ištvermę, pratimų sudėtingumą ir judesių kombinacijas. Laimi daugiausia balų surinkęs dalyvis. Teisėjauja paprastai žmonės, susiję su parkūru, ekstremaliais sportais ir turintys pakankamai patirties. Vasaros viduryje planuojame tokias varžybas surengti vėl“, - planus dėstė T.Kizelis.

Parkūras - terminas kilęs iš prancūzų kalbos. Parkour - distancija, kliūčių ruožas.