Jaunystė, milžinas ir dragūnų batalionas

Jei Kėdainiai, tai „Nevėžis"

„Vakaro žiniose" jau rašėme apie tai, kaip atsirado sovietiniais laikais sukurtų komandų pavadinimai. Dauguma jų gavo pavadinimus iš „Žalgirio" sporto draugijos arba stambių įmonių, rėmusių komandas. Dalis pavadinimų išliko iki šių laikų ir tai matosi Lietuvos krepšinio lygos klubų sąraše, kuriame randame Kauno „Žalgirį", Panevėžio „Lietkabelį" bei Klaipėdos „Neptūną". Šie trys klubai taip vadinosi ir sovietmečiu. Tiesa, atgavus Nepriklausomybę, Panevėžio komandos pavadinimas daug kartų keitėsi, tačiau 2012 m. grįžta prie „Lietkabelio".

Dviračio neišradinėjo Šiaulių klubas. Atsisakęs „Kelininko" pavadinimo, jis tapo tiesiog „Šiauliais", tik praėjusį sezoną prie vietovardžio dar „prilipdė" rėmėjo pavadinimą. Vietovardį naudoja ir ateinantį sezoną prie LKL šeimos prisijungsiantys „Gargždai".

Trys klubai praėjusį sezoną vadinosi taip, kaip ir jų rėmėjai - Jonavos „CBet", Prienų „Labas GAS", Pasvalio „Pieno žvaigždės". Pastarasis pavadinimas, nors nespindi originalumu, bent jau yra ilgalaikis. „Pieno žvaigždės" taip vadinosi dar 2011 m., kai prisijungė prie LKL. Tai - turbūt unikalus atvejis Lietuvos sporte, kai pagal rėmėjo pavadinimą komandai suteiktas vardas išlieka nepakitęs taip ilgai.

Kėdainių klubui pavadinimą suteikė svarbiausias miesto geografinis objektas - Nevėžio upė. „Nevėžiu" krepšinio komanda vadinasi nuo 1992 m. Kartas nuo karto prie „Nevėžio" pridedamas rėmėjo pavadinimas, taip buvo ir praėjusį sezoną. Rinkdami vardą, krepšinio komandos vadovai turbūt neilgai suko galvą, nes nuo 1962 m. „Nevėžiu" vadinasi ir Kėdainių futbolo klubas, šiuo metu žaidžiantis I lygoje (antroje pagal pajėgumą).

Alytaus klubo pavadinimas yra kiek paprastas, tiek ir logiškas - „Dzūkija". Jis atsirado 2012 m., kai buvo įkurtas naujas klubas, o anksčiau komanda vadinosi „Alita" bei „Alytus". „Dzūkijos" pavadinimas turbūt išliks neilgai, nes klubą įsigijo Gediminui Žiemeliui priklausanti bendrovė „Basketball Holding Company". Kito sezono namų rungtynes komanda dar žais Alytuje, bet kokia yra tolimesnė krepšinio ateitis Dzūkijos sostinėje - didelė mįslė.

Nieko ypatingo nėra ir Vilniaus klubo pavadinime. Nuo 1998 m. jis buvo „Lietuvos rytas", o 2018 m., nelikus ryšių su laikraščiu, tapo tiesiog „Rytu". Tuo metu klubas išgyveno ne pačius geriausius laikus, padėtis labiau priminė vakarą, taigi pavadinimas „Rytas" atrodė vienas iš nedaugelio optimistinių dalykų.

Amžinai jauni uteniškiai

LKL kontekste labiausiai išsiskiria „Juventus". Pavadinimas nereklamuoja jokių rėmėjų ir iki 1999-2000 m. sandūros, tai yra iki klubo įkūrimo, neturėjo nieko bendro su Utena. Tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje visi žinojo tik vieną „Juventus" - daugkartinį Italijos futbolo čempionatą Turino klubą.

„Nors krepšinio mėgėjai šį pavadinimą neretai painioja su garsiu Turino futbolo klubu, sąsajų su futbolu Utenos komanda turi tik tiek, jog pirmųjų rungtynių sudėtyje buvo beveik visi futbolininkai ir vienas rankininkas. Pirmąjį sezoną klube rungtyniavo jauni mėgėjai, todėl klubas pavadintas tarptautiniu lotynišku žodžiu - „juventus", kuris išvertus į lietuvių kalbą reiškią „jaunystė", - toks paaiškinimas pateiktas klubo tinklalapyje.

Įdomu tai, kad praėjusį sezoną „Juventus" buvo viena vyriausių LKL komandų. Jai atstovavo 33-ejų Vytautas Šulskis, 34-erių Martynas Gecevičius ir 35-erių Gintautas Matulis, o Tomas Delininkaitis po sezono, birželio 11 d., atšventė 40-metį.

Geriau nei „Silikatininkas"

Futbolo A lygoje dvi iš dešimties komandų turi sovietinius laikus menantį „Žalgirio" padavinimą. Tai yra čempionas Vilniaus „Žalgiris" ir „Kauno Žalgiris". Pirmasis taip vadinasi daug dešimtmečių, antrasis išsivystė iš Kauno „Spyrio", o dabartinis pavadinimas pradėtas naudoti 2016 m., kai futbolo komandą priglaudė krepšinio klubas.

„Panevėžys", „Šiauliai" ir „Jonava" pavadinti pagal miestus, o Kauno rajono „Hegelmann" - pagal klubą į A lygą iškėlusios įmonės pavadinimą. Krepšinio „Dzūkijos" atitikmuo futbole yra Marijampolės komanda, taip pat „pakrikštyta" regiono vardu - „Sūduva". Čia originalumo nedaug, tačiau, žiūrint į visumą, galima tvirtinti, kad A lygos pavadinimai įdomesni nei LKL.

Pavyzdžiui, A lygoje yra Vilniaus „Riteriai". Riteris pavaizduotas ir logotipe, o taip yra todėl, kad klubas 2005 m. įsikūrė senojoje Lietuvos sostinėje Trakuose. 2019 m. jis oficialiai persikėlė į Vilnių ir iš „Trakų" tapo „Riteriais".

Savo pavadinimą klubo tinklalapyje išsamiai paaiškina Telšių „Džiugas": „Džiugas (arba Telšys) - žemaičių padavimų personažas, siejamas su Džiugo kalnu šalia Telšių. Padavimuose minimas kaip milžinas, supylęs kalną. Kitur pasakojama, kad Džiugas buvęs didvyris, įkūręs Telšius, iškasęs Masčio ežerą, kovojęs su kryžiuočiais. Sakoma, kad jis buvęs toks galingas dėl velnių pagalbos. Jis galėdavęs su kuoka išmušti didžiausius priešų būrius, su šaknimi išrauti didelius medžius."

Milžino vardu pavadinta sporto asociacija „Džiugas" buvo įkurta dar 1923 m. Ji vienijo Telšių futbolo ir krepšinio mėgėjus. Po to „Džiugas" porą kartų išnyko iš Lietuvos sporto žemėlapio, tačiau 2014 m. atkurta taip pavadinta futbolo komanda.

Jei ne titulais, tai tradicijomis ir dideliu sirgalių palaikymu garsėja Gargždų „Banga". Šis pavadinimas atsirado 1966 m., o anksčiau Gargždų futbolo ekipa vadinosi „Silikatininku". Belieka džiaugtis, kad senasis pavadinimas buvo pakeistas. Skambėtų prastai, jei legendinėje skanduotėje po klausimo „kas laimės, kas laimės?" nuskambėtų atsakymas: „Silikatininkas". Kai skanduojama, kad laimės Gargždų „Banga", skamba daug geriau, nors toks optimizmas žaidžiant A lygoje retai turi pagrindą.

Kariuomenės įtaka

Lietuvos vyrų rankinio lygoje praėjusį sezoną žaidė aštuonios komandos, tačiau aukščiausiu divizionu reikia vadinti penkis Baltijos lygoje dalyvavusius klubus, kurių rezultatai buvo įskaičiuoti ir šalies pirmenybėse.

Vienas iš tų penkių - Kauno „Granitas" - pavadinimą gavo dar sovietiniais laikais. Kitas - HC „Vilnius" - pavadintas pagal miestą. Lietuvos čempionė yra Vilniaus „Šviesa". Šis pavadinimas dar sovietiniais laikais buvo siejamas su Pedagoginio universiteto sporto komandomis. „Šviesos" rankininkų bazė yra Vilniaus kolegijos salė, kuri anksčiau priklausė Pedagoginiam universitetui, o pakeitus jo pavadinimą - Lietuvos edukologijos universitetui. Taigi šiuo atveju komandos pavadinimas turi akademines šaknis.

„Šviesa" lygos čempionės statusą perėmė iš daug metų dominavusio „Dragūno". Nesunku atspėti, kad Klaipėdos klubo pavadinimas siejasi su kaiuomene. „1996-1997 metais, kai Klaipėdos įmonė „Maistas" nusprendė neberemti uostamiesčio vyrų rankinio komandos, kilo konfliktas tarp žaidėjų ir klubo vadovybės. 1999 m., buvo įkurtas visiškai naujas Klaipėdos rankinio klubas. Pasak klubo įkūrėjo ir vyr. trenerio Artūro Juškėno, buvo kilusi mintis veiklą sieti su Klaipėdoje veikiančiu Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionu ir tapti rankinio klubu, kuriame žaistų kariškiai", - paaiškinta klubo tinklalapyje.

Savo pavadinimo kilmę tinklalapyje paaiškina ir Alytaus rankinio klubas: „Varsa-Stronglasas" komanda, kuri anksčiau vadinosi „Almeida", „Geležinis vilkas", yra nuo pat profesionaliojo rankinio Dzūkijos sostinėje užgimimo veikiančios organizacijos tradicijų tęsėja. Legendinį vardą „Varsa" komandai sugrąžinome 2016 metais, o jį deriname su Alytaus miesto ir titulinės rėmėjos bei kai kurių mūsų sportininkų darbdavės, bendrovės „Stronglasas" pavadinimais: Alytaus „Varsa-Stronglasas".

Alytuje, beje, veikia ir „Varsa" pavadintas choras. Belieka išsiaiškinti, ką reiškia pats žodis „varsa". Žodynas pateikia kelias reikšmes: 1) vilnų ar vilnonio audinio pūkas, gaureliai, šereliai; 2) spalva; 3) rūšis; 4) būdas; 5) srutos. Komanda ir choras turbūt pavadinti ne pagal penktąjį punktą.