Išsipildžiusi čiuožėjos svajonė

Vasario 7-23 d. Sočyje startuosianti Agnė Sereikaitė tapo pirmąja Lietuvos greitojo čiuožimo trumpuoju taku atstove žiemos olimpinių žaidynių istorijoje. Šio „statuso“ 19-metė čiuožėja labai nesureikšmina, tiesiog didžiuojasi savimi, kad pavyko tai padaryti. A.Sereikaitė prisipažįsta, jai garbė atstovauti savo šaliai ir už ją kovoti.

Ištaisė klaidas

Sočio žiemos olimpinėse žaidynėse A.Sereikaitė varžysis visose trijose distancijose - 500, 1000 ir 1500 m, nes 2013-ųjų lapkričio 14-17 d. Maskvoje (Rusija) vykusiame pasaulio greitojo čiuožimo trumpuoju taku taurės ketvirtajame etape iškovojo joms olimpinius kelialapius. Šios varžybos čiuožėjai buvo paskutinė galimybė įšokti į olimpinį traukinį. Nes prieš tai to padaryti nepavyko lapkričio 7-10 d. Turine (Italija) vykusiame pasaulio taurės varžybų etape.

„Net negalima sakyti, kad tikėjausi, jog jau Maskvoje tai tikrai pasiseks, tiesiog taip turėjo įvykti. Norėjau ištaisyti savo klaidas ir įrodyti ne tik sau, bet ir visiems, kad galiu iškovoti kelialapius į Sočį visose trijose distancijose. Tai ir padariau“, - sakė A.Sereikaitė.

Sportininkės teigimu, Rusijoje buvo sunku psichologiškai, ypač pradžioje. Juk dėl sumažėjusių šansų dalyvauti Sočio olimpinėse žaidynėse reikėjo susiimti ir padaryti viską, kas tik įmanoma. Tačiau galiausiai pavyko su jauduliu susitvarkyti ir tada jau tiesiog netgi čiuožti buvo lengviau.

„Ta atsakomybė tikrai slėgė, juk žinojau, kad tai paskutinė proga. Mes juk kaip kitos sporto šakos neturime kvalifikacijai kokių dvejų metų. Turime tik dvejas varžybas, per kurias reikia parodyti savo geriausią formą ir tiesiog patekti į olimpines žaidynes. Ir kai galiausiai viskas buvo aišku, galima sakyti, akmuo nuo širdies nusirito. Pagaliau svajonė išsipildė ir viskas įvyko taip, kaip ir turėjo įvykti“, - džiaugėsi čiuožėja.

Lengva nebus

Pasak A.Sereikaitės, dėl to, kad ji pateko į olimpines žaidynes, darbo nepadaugės. Ji visada rimtai ir sunkiai dirba. Tiesiog dabar visos treniruotės daugiausia sukoncentruotos į žaidynes Sočyje.

„Kažkokių tikslų, ką norėčiau pasiekti, įgyvendinti olimpinėse žaidynėse, sau nenoriu kelti. Tiesiog norėtųsi patekti į kitą etapą. O didžiausia svajonė galbūt būtų patekti į geriausiųjų dešimtuką“, - samprotavo čiuožėja.

Sportininkė, paklausta, kaip vertina Lietuvos tautinio olimpinio komiteto jai iškeltą tikslą Sočyje užimti 20-25 vietas, atsakė trumpai - niekaip.

„Juk tas 20-25 vietas irgi reikia iškovoti ir tai olimpinėse žaidynėse tikrai nėra lengva padaryti. Tačiau, žinoma, norėčiau užimti aukštesnę vietą, negu man planuojama“, - kalbėjo A.Sereikaitė.

Čiuožėjos teigimu, į žiemos olimpines žaidynes pateko tik elitas, po 32 pajėgiausias sportininkes kiekvienoje distancijoje. O tai iš tikrųjų mažas skaičius. Taigi visos konkurentės bus stiprios ir, žinoma, gerai pasiruošusios. Kaip lyderes Sočyje 19-metė Lietuvos sportininkė išskyrė azijietes, kanadietes, amerikietes, brites, olandes bei itales.

Čiuožėja prasitarė, jog patekti į olimpines žaidynes - jos svajonės išsipildymas. Nors prieš 5-6 metus ji net negalėjo sau leisti apie tai pagalvoti.

„O dabar tiesiog reikia judėti į priekį ir kelti sau jau didesnius tikslus“, - teigė A.Sereikaitė.

Tarpinė stotelė

„Po varžybų lapkritį Maskvoje poilsio šiek tiek buvo ir treniruotes darėme lengvesnes. O dabar jau grįžome į normalias pasiruošimo vėžes. Tiesiog treniruojuosi taip pat, kaip ir prieš kvalifikacines varžybas - po dvi treniruotes per dieną. Tos treniruotės yra gana sunkios. Sausio 17-19 d. Drezdene (Vokietija) vyks Europos čempionatas. O paskui vėl ruošiuosi Sočiui. Iki olimpinių žaidynių dar bus likusios kelios savaitės“, - kalbėjo A.Sereikaitė.

Sportininkės teigimu, ir Senojo žemyno pirmenybėse norėtųsi užimti kuo aukštesnę vietą, nors tai ir bus tik tarpinė stotelė iki žiemos olimpinių žaidynių.

„Būtų puiku pakartoti praėjusių metų rezultatus, o galbūt netgi juos pagerinti. Juk Europos pirmenybės irgi yra svarbios varžybos. Taigi ir čia norisi pademonstruoti kuo geresnį rezultatą“, - sakė čiuožėja.

Primename, jog 2013-ųjų sausį Malmėje (Švedija) vykusiame Senojo žemyno greitojo čiuožimo trumpuoju taku čempionate Lietuvos sportininkė 500 m distancijoje užėmė 6-ąją vietą, 1000 m - 14-ąją poziciją, o 1500 m nuotolyje liko 13-ta.

„Mėgstamiausia mano distancija 500 m, tada 1000 m ir galiausiai 1500 m. Tiesiog ten demonstruoju geriausius rezultatus. O taip pat labiausiai patinka, nes tai pati greičiausia distancija ir nuo starto iki finišo palaikome sprinto greitį, - teigė A.Sereikaitė.

Užkabino greitis

Viena didžiausių mūsų šalies žiemos sporto vilčių 19-metė A.Sereikaitė čiuožia nuo antros klasės, jau apie dešimtmetį. Tačiau tai nebuvo pirmoji ir vienintelė sporto šaka jos gyvenime. Pradžioje buvo plaukimas ir gimnastika.

„Viskas prasidėjo labai nekaltai. Pirmiausia ketverius metus lankiau plaukimo ir gimnastikos užsiėmimus.

Tačiau buvo giminaičių, kurie čiuožė. Kartą jie ir pasiūlė išmėginti savo jėgas. Taigi susidomėjau, patiko ir pasilikau čiuožime. Tiesiog iš karto man puikiai sekėsi čiuožti, ko nepasakyčiau nei apie plaukimą, nei gimnastikos pratimus. Tikrai nesigailiu, jog pasirinkau būtent šią sporto šaką“, - teigė mergina.

Sportininkės teigimu, tada greitasis čiuožimas jai pasirodė labai egzotinė ir mūsų krašte nelabai girdėta sporto šaka. O ypač užkabino greitis ir azartas. Žinoma, vėliau viena po kitos sekė pergalės, medaliai, o tai tik dar labiau gilino jos meilę šiai sporto šakai.

Mergina prasitarė, jog dabar jau net neatsimena, kada iškovojo pirmąjį medalį. Tačiau tas pirmas kartas, kai rankoje turi šį apdovanojimą - nuostabus ir pats įsimintiniausias.

Gyvenimas Čekijoje

Čiuožėja didžiąją laiko dalį praleidžia Čekijos miestelyje, įsikūrusiame 30 km nuo sostinės Prahos. Čia ji gyvena ir treniruojasi jau ketvirtus metus.

A.Sereikaitė, paklausta, ar nebuvo baisu vienai išvykti į svečią šalį ir palikti namus, atsakė neigiamai. „Tiesiog daugumą žmonių ten jau pažinojau. O prieš tai juk važinėdavau keliems mėnesiams į stovyklas, tai į Slovakiją, tai į Latviją ar dar kur nors. Taigi tai nebuvo visiškai nauja patirtis“, - sakė sportininkė.

Merginos teigimu, Čekijos ir Lietuvos čiuožimo sąlygų negalima net lyginti. Nes, įsitikinusi sportininkė, mūsų šalyje nėra nei kur profesionaliai treniruotis, nei su kuo tai daryti.

„Į Sočį skrisiu tiesiai iš Čekijos, į Lietuvą grįšiu tik pasibaigus sezonui. O visam laikui į Lietuvą treniruotis grįžti neplanuoju. Priekaištų, kad treniruojuosi ne savoje šalyje, taip pat neišgirstu, juk ten nelabai yra sąlygų žiemos sportui vystyti.

Taigi ieškome geriausių galimybių kitose šalyse. Žinoma, galbūt kiek ir apmaudu, kad negaliu savęs realizuoti Lietuvoje. Galbūt tikrai būtų geriau gyventi savoje šalyje, netoli šeimos, netoli draugų. Tačiau yra kaip yra. Ne pirmi metai esu užsienyje ir jau pripratau“, - atviravo čiuožėja.

Pasak A.Sereikaitės, Lietuva - jos gimtoji šalis. Taigi ji nori garsinti Lietuvos vardą, kovoti už ją. Juk atstovauti savo šaliai yra garbė.

„Fakto, kad būsiu pirma Lietuvos greitojo čiuožimo trumpuoju taku atstove žiemos olimpinių žaidynių istorijoje, labai nesureikšminu. Tačiau kaip ir kiekvienam sportininkui dalyvauti olimpinėse žaidynėse yra garbė. Taigi didžiuojuosi savimi, kad tai padariau“, - sakė A.Sereikaitė.