Karlosas Alkarasas (Carlos Alcaraz) jau kurį laiką buvo po padidinamuoju teniso smalsuolių stiklu. Visi žavėjosi ispano žaidimu bei pasiekimais ir negalėjo patikėti, kad jam dar tik 19 metų. Prieš savaitę K.Alkarasas dar labiau sudrebino teniso pasaulį. Ispanijos sportininkas triumfavo atvirajame JAV teniso čempionate („US Open") ir tapo planetos reitingo lyderiu. Talentas, Dievo dovana? „Tikrai nesu ypatingas. Niekas nesakė, kad būsiu geriausias. Tiesiog stengiuosi ir daug dėl to dirbu", - teigė K.Alkarasas.
K.Alkarasas yra vienas iš keturių Karloso ir Virchinijos (Virginia) vaikų. Žaisti tenisą jis praėjo būdamas ketverių metų. Tam įtakos turėjo berniuko tėtis, kuris pats anuomet buvo tenisininkas. Profesionalu K.Alkarasas tapo 2018 m., kai jam tebuvo 15 metų. Vaikinas pradėjo žaisti Tarptautinės teniso federacijos (ITF) „Futures" serijos bei Teniso profesionalų asociacijos (ATP) „Challenger" serijos turnyruose. Pirmuoju rimtu ATP varžybų išbandymu 2020 m. jam tapo atvirasis Rio de Žaneiro čempionatas („Rio Open"). Ten jaunasis tenisininkas nužygiavo tik iki antrojo rato. Tačiau nuo to laiko K.Alkarasas į savo sąskaitą jau įsirašė šešis ATP turnyrų titulus.
Naujosios pirmosios pasaulio raketės treneris yra Chuanas Karlosas Fereras (Juan Carlos Ferrero). 42-ejų ispanas 2003 m. rugsėjo 8 d. ir pats buvo užkopęs į ATP reitingo viršūnę. Tais pačiais metais buvęs tenisininkas laimėjo ir atvirąjį Prancūzijos čempionatą („Roland Garros"). Duetas kartu dirba nuo 2018 m. rugsėjo.
„Didžiojo kirčio" turnyruose K.Alkarasas debiutavo praėjusiais metais. Tuomet atvirajame Australijos teniso čempionate („Australian Open") ir Vimbldone ispanas nukeliavo iki antrojo rato, „Roland Garros" turnyre pasiekė trečiąjį etapą, o „US Open" suklupo ketvirtfinalyje. Šiemet sugrįžus į šias prestižines varžybas jam sekėsi geriau. Australijoje pasiektas trečiasis ratas, Vimbldone - ketvirtasis, Prancūzijoje - ketvirtfinalis ir pabaigai, žinoma, triumfas atvirajame JAV čempionate. Taip K.Alkarasas tapo jauniausiu „Didžiojo kirčio" turnyro nugalėtoju nuo 2005 m. bei jauniausiu „US Open" čempionu nuo 1990 m.
Žvelgiant į pasaulinį reitingą, 2018 m. vasarį, kai dėjo pirmuosius žingsnius profesionaliame tenise, ispanas užėmė 1414 vietą. Po kiek daugiau nei metų, pastarasis skaičius pasikeitė į 501, o prabėgus dar metams - į 406. Pradėjęs 2020 m. tokioje pozicijoje, K.Alkarasas juos užbaigė jau užkopęs į 141 vietą. O praėjusių metų gegužės pabaigoje ispanas pagaliau įšoko ir į geriausiųjų pasaulio tenisininkų šimtuką, užėmė 94 vietą. Tenisininkas toliau nemažino apsukų ir 2021 m. pabaigoje jau buvo 32-ąja pasaulio rakete. Įpusėjus šiems metams, ispanas įsitaisė šeštojoje pozicijoje, o į rugsėjo 11 d. startavusį „US Open" turnyrą vyko kaip ketvirtoji pasaulio raketė. Galiausiai K.Alkarasas tapo jauniausia pirmąja pasaulio rakete istorijoje.
Augdamas ir mokydamasis teniso paslapčių, K.Alkarasas savo idealais visada įvardydavo 36-erių tautietį Rafaelį Nadalį (3-ioji pasaulio raketė) ir 41-erių šveicarą Rodžerį Federerį (Roger Federer). Pastarasis jau daugiau nei metus nežaidžia dėl traumos. Tačiau jaunasis K.Alkarasas sporte neapsiriboja vien aistra tenisui. Vaikinui patinka golfas ir futbolas. Tenisininkas yra Madrido „Real" futbolo klubo gerbėjas.
- Ne kartą esate sakęs, jog jūsų svajonė buvo tapti pirmąja pasaulio rakete. Ar dar yra kažkas, ką norėtumėte pasiekti, kas jus nudžiugintų? - atptour.com paklausė K.Alkaraso.
- Mane labai nudžiugintų kova prieš R.Federerį ir „Didžiojo trejeto" (R.Nadalis, R.Federeris ir serbas Novakas Džokovičius, - aut. past.) žaidėjo įveikimas „Didžiojo kirčio" turnyre. Visada sakiau, jog norėdamas būti geriausiu, turi nugalėti geriausius.
- Prieš kelerius metus per interviu griežtai nepritarėte pasakymui, jog esate ypatingas. Dabar, būdamas tokio jauno amžiaus, jūs daužote visus rekordus. Ar vis dar laikotės to paties požiūrio, ar vis dėlto jau pradedate galvoti, kad turite kažką ypatingo?
- Mano atsakymas nesikeičia. Esu įsitikinęs, jog niekas niekam nieko nedovanoja. Nėra taip, jog spragteli pirštais ir visas pasaulis tau puola po kojomis. Norint kažką turėti, reikia sunkiai dirbti. Manau, tai, ką pasiekiau - laimėjau „Didžioji kirčio" turnyrą ir užėmiau pirmąją vietą pasauliniame reitinge - yra sunkaus darbo rezultatas. Su savo komanda sunkiai ir daug dirbame jau keletą metų. Kelias tikrai nebuvo lengvas ir rožėmis klotas. Norint užkopti į viršūnę, teko kentėti, susidurti su sunkumais. Aš nesu ypatingas, nesu išskirtinis.
- Visada kalbate apie savo komandą, šeimą, tačiau, kaip manote, kiek procentų šios sėkmės priklausė nuo psichologinio pasiruošimo?
- Su psichologe Izabele Balaguer (Isabel Balaguer) dirbu jau du ar tris sezonus. Ji yra savo srities profesionalė. Ji yra viena iš pagrindinių priežasčių, leidusių man šiandien būti pirmu pasaulyje. Tik jos dėka aš tiek patobulėjau. Darbas su psichologu yra labai svarbus. Juk tenisas kiekvieną savaitę reikalauja didžiulių pastangų, tačiau turi išlaikyti „šaltą" protą, susidoroti su nuolatine įtampa ir priprasti prie to, kad nuolat esi visų stebimas. Turi sugebėti susitvarkyti su visais tais dalykais. Nesakau, kad be psichologo tai yra neįmanoma, nieko nėra neįmanomo, tiesiog be jo būtų daug sunkiau.
- Pastaruoju metu susidomėjimas ir dėmesys jums yra ypač išaugęs, ar psichologė duoda patarimų, pavyzdžiui, kaip bendrauti su žurnalistais?
- Mes daug kalbame. Ji duoda patarimų, kaip elgtis tam tikrose situacijose. Tai dalykai, padedantys kortuose. Tačiau tai tikrai nesusiję su žurnalistais. Šioje vietoje tiesiog būnu savimi. Tačiau, žinoma, kalbame apie tai, jog dabar mane žmonės atpažįsta, taigi ji pataria, kaip elgtis tokios situacijose.
- Kaip atrodo jūsų pasirengimas mačui, turite kažkokių išskirtinių tradicijų?
- Neturiu kažkokių ypatingų ritualų. Tiesiog visada atlieku įprastą apšilimą. Jei noriu, pasiklausau muzikos. Mačo metu turiu tam tikrų prietarų dėl rankšluosčių, taip pat visada pasiimu keturis kamuoliukus, pamušinėju juos penkis kartus, gertuvės visada turi būti tvarkingai sudėliotos. Tuomet kąsnelis energetinio batonėlio ir bananas (juokiasi).
- O kaip atrodo jūsų diena, leidžiama už teniso kortų?
- Esu paprastas žmogus. Man patinka susitikti su draugais, sėdėti su jais ant suolelio, mašinoje ar namuose ir tiesiog ramiai kalbėti, juoktis, pasakoti anekdotus. Tai mane daro laimingu.
- Visi jus apibūdina kaip žaidėją, kuris kortuose neturi jokių baimių. Tad, vis dėlto, ar Karlosas Alkarasas ko nors bijo?
- Jei atvirai, bijau nesėkmių. Žmonių nuvylimas yra viena didžiausių mano baimių. Labai bijau nepateisinti žmonių lūkesčių. Nors dabar ir laimėjau „Didžiojo kirčio" turnyrą ir tapau pirmąja pasaulio rakete, turbūt bus dar turnyrų, kuriuose į mane bus sudėtos didelės viltys, o aš jų nepateisinsiu. Nenoriu nuvilti mane supančių žmonių. Žinoma, kiekvienas žmogus turi savo nuomonę, tačiau kalbu apie tuos, kurie yra šalia manęs, kurie man yra brangūs, svarbūs.
- O ko labiausiai bijote išėjęs už kortų ribų?
- Tamsos. Taip pat nesu siaubo filmų gerbėjas. Iš tiesų bijau daugelio dalykų.
- Rafaelis Nadalis yra laimėjęs rekordinius 22 „Didžiojo kirčio" turnyrų titulus. Jūs jau turite savo pirmąjį...
- Visada didžiuojuosi R.Nadaliu, kai jis laimi „Didžiojo kirčio" trofėjų. Ir, žinoma, jei pats pralaimiu „Didžiojo kirčio" turnyre, palaikau ten toliau žaidžiančius ispanus. Laimėjau vieną trofėjų, tad dar tikrai nepriartėjau prie R.Nadalio, dar reikia 21 titulo. Dabar galvosiu, kaip galėčiau laimėti antrąjį. Juk tikrai nedaugelis gali pasigirti ir tokiu kraičiu. Taigi dabar toks bus mano tikslas.