respublika.lt

Iš amžių glūdumos atėjęs protų žaidimasnuotraukos (1)

2020 kovo mėn. 26 d. 15:55:27
Arūnas ABROMAITIS

Pradedame dar vieną straipsnių ciklą, kuriame skaitytojus supažindinsime su sporto istorija. Tiksliau, atskirų sporto šakų atsiradimu ir vystymu. Vienas seniausių žaidimų pasaulyje yra šachmatai, kurių istoriją galima matuoti ne šimtmečiais, o tūkstantmečiais. Žaidimas gimė Indijoje, buvo patobulintas Persijoje ir arabų dėka paplito Europoje, kur XIX amžiuje tapo tikra sporto šaka. XIX amžiaus pabaigoje paaiškėjo ir pirmasis pasaulio čempionas.

×
nuotr. 11 nuotr.
Pasaulio čempiono karūna nuo 2013-ųjų priklauso Magnusui Karlsenui. EPA-Eltos nuotr.

 

Šiuo metu, kai nevyksta jokios svarbios sporto varžybos, šachmatai yra išimtis. Rusijos mieste Jekaterinburge aštuoni didmeistriai varžosi kandidatų turnyre. Laimėtojas gaus teisę mesti iššūkį pasaulio čempionui norvegui Magnusui Karlsenui (Magnus Carlsen). Po šešių raundų arčiausiai tikslo yra rusas Janas Nepomniaščijus, bet jam dar liko daug darbo - turnyro pabaiga numatyta balandžio 3-iąją.

Pirmasis pasaulio čempionas paaiškėjo 1886 m. Daugelis sporto šakų tuo metu dar buvo užuomazgose arba visai neatsiradę, bet ne šachmatai. Šio žaidimo istorija tokia sena, kad niekas tiksliai nežino, kada jis atsirado. Tradiciškai teigiama, kad pradžios reikia ieškoti VI amžiaus Indijoje. Ten išplito žaidimas, vadintas čaturanga. Kai kas teigia, jog kažko panašaus į šachmatus būta jau prieš 5000 metų. Faktas, kad strateginis žaidimas, žaidžiamas ant lentos, Kinijoje egzistavo dar prieš mūsų erą.

Visgi tiesioginė šachmatų pirmtakė yra čaturanga. Joje buvo tiek pat figūrų, kiek ir dabartiniuose šachmatuose, jos vaizdavo Indijos armiją - pėstininkus, raitelius, dramblius, kovinius vežimus. Buvo ir karalius bei jo patarėjas. Vėliau patarėjas evoliucionavo į valdovę.

Su šachmatų atsiradimu siejama legenda. Esą radža Balhaitas liepė sukurti žaidimą, kuriame reikia proto, stropumo, įžvalgumo. Brahmanas Sisa tai ir padarė, žaidimo modelį nusižiūrėjęs nuo kariuomenės. Paklaustas, kokio nori atlygio, kūrėjas pageidavo, kad į pirmąjį lentos langelį būtų padėtas vienas grūdas, į antrąjį - du. Grūdų skaičius turėjo proporcingai augti. Trečiojo langelio formulė turėjo būti 2x2, ketvirtojo - 4x4, penktojo - 16x16. Prašymas radžos iš pradžių neišgąsdino, bet vis dauginant ir suskaičiavus iki 64 langelio paaiškėjo, kad skaičius yra kosminis. Išėjo 12 trilijonų grūdų. Norint tiek užauginti, reikėjo 8 kartus apsėti visą Žemės paviršių.

Legenda graži, bet žaidimą dar reikėjo tobulinti, nes čaturangoje buvo sėkmės faktorius - ėjimus lemdavo kauliuko metimas. Tai padaryta Persijoje, kur žaidimas vadintas šatrandžu. Sėkmės faktoriaus neliko, ėjimai buvo atliekami remiantis žaidėjų sugebėjimais. Dalis figūrų - bokštas, žirgas ir karalius - ant šatrandžo lentos judėjo taip pat, kaip šiuolaikiniuose šachmatuose.

Be to, iš persų perėmėme žaidimo pavadinimą. Šachas persiškai yra valdovas. Net jei šiuolaikinis pavadinimas skamba kitaip, jis vis tiek kilęs nuo šacho. Pavyzdžiui, prancūzų kalboje žaidimas vadinamas „echecs“. Iš jų žodį parėmę ir pakeitę anglai šachmatus vadina „chess“.

VII amžiuje Persiją užkariavo arabai, kuriems šachmatai taip pat patiko. Būtent arabai, VIII amžiuje užkariavę ir dabartinę Ispaniją, atnešė žaidimą į Europą. Tiesa, šachmatų būta ir Bizantijos imperijoje, bet į Vakarų Europą jie išplito iš Pirėnų pusiasalio. Europiečiai netrukus žaidimą dar patobulino. Apie 1000-uosius metus jie sugalvojo, kad lentos langeliai turi būti skirtingų spalvų. Figūrų spalvos nebuvo tokios pačios kaip dabar. Kai europiečiai pradėjo žaisti šachmatais, dažniau naudotos ne baltos ir juodos, o raudonos ir juodos figūros.

Šachmatais žaista ne tik Vakarų Europoje, bet ir vikingų kraštuose, Rusijoje. Vakaruose tai buvo visų pirma aukštuomenės žaidimas. Ispanijos mokslininkas Peteris Alfonsis XII amžiaus pradžioje šachmatus paminėjo tarp septynių įgūdžių, būtinų riteriams.

Tai nereiškia, kad varžovai vienas su kitu visuomet elgdavosi riteriškai. XIII amžiuje Londone užfiksuoti du mirtimi pasibaigę incidentai, kilę susikivirčijus žaidėjams. Žaidimas iš pinigų XIII amžiuje taip paplito, kad Prancūzijos karalius Liudvikas IX tai uždraudė. Prieš šachmatus ne kartą pasisakė Bažnyčia, tačiau tai nieko nepakeitė - žaidimas ir toliau populiarėjo. XIII amžiaus pabaigoje Kastilijos karalius Alfonsas X parašė knygą apie šachmatus, kurioje buvo ir uždaviniai šachmatininkams.

Nors niekas neabejoja šachmatų nauda asmenybei, abejones neretai sukelia kitas klausimas - ar tai tikrai yra sportas? Gal tai tiesiog žaidimas, kaip kortos? Juk šachmatininkai sėdi prie stalo, viską lemia smegenys, o ne kūno jėga ar vikrumas. Tačiau sporto siejimas tik su kūno judėjimu yra paviršutiniškas požiūris. Yra ir intelektualių sporto šakų grupė, kuriai priklauso šachmatai. Vyksta varžybos, jas reglamentuoja 1924 m. įkurta Tarptautinė šachmatų federacija (FIDE). Ši organizacija yra pripažinta Tarptautinio olimpinio komiteto, nors šachmatų nėra olimpinėje programoje.

Žinoma, reikėjo laiko ir pastangų, kad žaidimas virstų sportu. Laikoma, kad pirmasis šiuolaikinis šachmatų turnyras įvyko 1851 m. Londone. 1886 m. įvyko mačas, kurio nugalėtojas pripažįstamas pirmuoju pasaulio čempionu. Dviejų geriausių to meto šachmatininkų akistatoje titulas atiteko Prahoje gimusiam Austrijos atstovui Vilhelmui Šteinicui (Wilhelm Steinitz), kuris įveikė Johanesą Cukertortą (Johannes Zukertort). Pastarasis gimė Liubline, šiuolaikinėje Lenkijoje, bet 1886 m. gyveno Didžiojoje Britanijoje.

Įsteigus FIDE, šachmatų vystymasis nesibaigė. Tais pačiais 1924-aisiais surengta pirmoji šachmatų olimpiada, svarbiausias šios sporto šakos komandinis turnyras. 1927 m. pirmą kartą paaiškėjo moterų pasaulio čempionė, ja tapo Vera Menčik, atstovavusi Didžiajai Britanijai.

Nežinoma, kada šachmatai atkeliavo į Lietuvą, bet viduramžiais jais jau turbūt žaista. Trakų pilyje rastos figūros datuojamos XIV amžiumi. XIX amžiuje Lietuvoje atsirado šachmatų būreliai. Įkūrus nepriklausomą valstybę, 1921 m. pradėjo veikti Kauno šachmatininkų draugija. Vienu iš jos kūrėjų buvo garsusis aviakonstruktorius Antanas Gustaitis, 1922 m. tapęs pirmuoju Lietuvos šachmatų čempionu.

Turbūt garsiausias visų laikų Lietuvos šachmatininkas yra Vladas Mikėnas, karjerą pradėjęs prieškariu, o baigęs sovietiniais laikais. Jam pavyko įveikti net pasaulio čempionus - Aleksandrą Aliochiną, Michailą Botviniką, Vasilijų Smyslovą, Michailą Talį. Atkūrus Nepriklausomybę, daugiausiai pasiekė Viktorija Čmilytė-Nielsen, 2011 m. tapusi Europos čempione.

Faktai

Neginčijamais pasaulio čempionais yra tapę 16 šachmatininkų. 1993-2006 m. visų pripažinto čempiono nebuvo, nes čempionatą vykdė ne tik FIDE - buvo ir alternatyvi versija, pagal kurią karūna priklausė Gariui Kasparovui, o vėliau - Vladimirui Kramnikui. Ilgiausiai soste išsilaikė Vokietijos šachmatininkas Emanuelis Laskeris, karaliavęs 1894-1921 m. Dabartinis čempionas Magnusas Karlsenas karūną iškovojo 2013 m.

Aukščiausią - didmeistrio - laipsnį turi penki Lietuvos šachmatininkai: Eduardas Rozentalis, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Titas Stremavičius, Šarūnas Šulskis ir Paulius Pultinevičius.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (1)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar gerai, kad Ramūnas Karbauskis palieka Seimą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar dėl pandemijos pasikeis Jūsų išlaidos kalėdinėms dovanoms?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+2 +4 C

+4 +5 C

 

0 +2 C

 +6 +7 C

+6 +9 C

 

 +5 +7 C

0-5 m/s

1-6 m/s

 

0-4 m/s

       

Nuorodos