1 nuotr.Šiandien Ieva Adomavičiūtė švęs 27-ąjį gimtadienį. Tačiau irkluotoja nesvajoja apie kažkokias materialias dovanas. Didžiausias jos troškimas - sutrumpintas diskvalifikacijos laikas. Pastarąją dovaną lietuvei galėtų įteikti Tarptautinis sporto arbitražo teismas (CAS) Lozanoje. Nors šveicarai verdiktą dėl mūsiškės dar pavasarį pateiktos apeliacijos vis nukelia, irkluotoja vilties nepraranda. „Jeigu bent kažkiek sutrumpintų diskvalifikacijos laiką, man tai būtų didžiausia gimtadienio dovana", - „Vakaro žinioms" sakė I.Adomavičiūtė.
Be fanfarų
I.Adomavičiūtė pastarąjį kartą šventė savo 25-ąjį gimtadienį. Praėjusiais metais gimimo dieną teko praleisti, nes irkluotoja sirgo koronavirusu. „Tuomet nuo tėvų izoliavausi antrajame namo aukšte. Tėvai ant laiptų padėjo man tortą. Tačiau sakiau jiems, jog valgyti nenoriu, juk nejaučiau nei skonio, nei kvapo, - pasakojo I.Adomavičiūtė. - Iš tiesų galvojau, kad ir šiais metais nešvęsiu, tačiau šiandien (vakar - aut. past.) yra man labai svarbi diena. Jos laukiau tarsi gimtadienio dovanos, CAS turėtų paskelbti nuosprendį."
Šiuo metu kaunietė yra Vilniuje, čia su pora draugių ir sutiks gimtadienio šventę. Pasak sportininkės, gimtadienis turėtų būti ramus, kažkokių grandiozinių šventimų nebus. „Suvalgysime tortą, ir tiek. Nesu didelė gimtadienių šventėja. Dažniausiai draugai įkalba. Dabar irgi nieko nebūčiau dariusi, bet draugė, penkiakovininkė Ieva Serapinaitė, sakė vis tiek atvažiuos pasveikinti, dar kita - taip pat. Taigi kažkiek vis dėlto paminėsime", - pridūrė irkluotoja.
Paklausta, ko sau palinkėtų gimtadienio proga, I.Adomavičiūtė atsiduso. „Tiesiog linkiu sau niekada nepasiduoti, kad ir kas gyvenime nutiktų. Vis tiek reikia siekti savo tikslų, kad ir kaip sunku būtų. Reikia tikėti, jog nors ir buvo kažkokia viena bloga diena, ateis kita, kuri bus gera. Tiesiog reikia tikėti, kad anksčiau ar vėliau viskas bus gerai", - atviravo irkluotoja.
Besitęsianti nežinomybė
Šių metų vasario 8 d. Lietuvos antidopingo agentūra paskelbė, jog pažeidus taisyklių 2.1 punktą, t.y. sportininkės mėginyje radus draudžiamosios medžiagos ar jos metabolitų arba liekanų - higenamino, I.Adomavičiūtė diskvalifikuojama dvejiems metams. Diskvalifikacijos pabaiga įvardyta 2022 m. rugsėjo 15 d. Jos laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo 2020 m. rugsėjo 15 dienos, kai po teigiamo dopingo testo buvo pradėtas laikinas nušalinimas. Šis sprendimas panaikino visus irkluotojos varžybų rezultatus nuo mėginio paėmimo (2020 m. rugpjūčio 19 d.) iki laikinojo sportininkės suspendavimo (2020 m. rugsėjo 15 d.).
„Kai pirmą kartą išgirdau apie diskvalifikaciją, turbūt kokius penkis mėnesius apskritai negalėjau patikėti, kad tai vyksta. Kas rytą prabusdavau ir galvodavau, kad tai yra tik sapnas. Vis negalėjau patikėti, kad toks dalykas iš tiesų gali būti. Ir kuo labiau gilinausi į situaciją, tuo labiau negalėjau patikėti esama situacija ir visa sistema", - teigė irkluotoja.
Apeliaciją dėl jai skirtų sankcijų lietuvė CAS pateikė dar pavasarį, o jos svarstymas turėjo vykti gegužę. Tačiau CAS jau kelis kartus šį darbą atidėjo. „Sprendimas dėl mano situacijos turėjo būti priimtas jau daugiau nei prieš keturis mėnesius. CAS keturis kartus nukėlė sprendimo priėmimą. Dabar tikiuosi, kad pagaliau pasakys. Tačiau yra didžiulė tikimybė, kad nukels ir penktą kartą. Nėra jokio aiškumo, nėra jokių terminų. Pastarąjį kartą, kai parašė, kad vėl nukelia sprendimo priėmimą, jų laišką gavau vakare, nebuvo net paaiškinta, kodėl vėl žengtas toks žingsnis. Tarsi gyventum kažkokioje keistoje nežinomybėje", - pridūrė I.Adomavičiūtė.
Trūksta komandos
Sulaukusi diskvalifikacijos, I.Adomavičiūtė į šoną turėjo padėti ir irklus. Tiesa, tik profesionaliame lygyje. Ji negali dirbti su aukšto lygio sportininkais, treneriais. Tačiau mergina sporto vis tiek neapleido. Nuolat treniruojasi viena.
„Kaip tik dabar esu persirengimo kambaryje, ruošiuosi treniruotei. Planuoju daryti sunkią treniruotę ant irklavimo treniruoklio. Tikrai sportuoju kasdien. Žinoma, intensyvumas ne toks, koks būdavo pasiruošimo varžyboms laikotarpiu. Kartais pakalbu su broliu Aurimu, kuris irgi yra irkluotojas, ir bandau pati daryti kažką panašaus, ką jis daro. Labai pasiilgau sportavimo su komanda, juk jau tiek laiko treniruojuosi viena. Jau tuoj bus pusantrų metų. Geriausi Lietuvos irkluotojai dabar treniruojasi Druskininkuose, naujame centre, brolis atsiunčia nuotraukų ir vis pagalvoju „kaip jiems faina". Vis viliuosi, kad galbūt CAS jau dabar pasakys, jog galiu sportuoti, kad jau galėsiu važiuoti į stovyklas", - pasakojo irkluotoja.
Nuėjusi viena į sporto salę, pasak I.Adomavičiūtės, ji jaučiasi tarsi pataikė kažkur ne ten. Juk vis dėlto yra skirtumas, kai treniruojasi profesionalūs sportininkai ir mėgėjai: „Kartais čia jaučiuosi kaip nesava. Man labai trūksta komandos."
Kaip žinoma, buvusi I.Adomavičiūtės porininkė Milda Valčiukaitė dabar valtyje vėl kartu sėdi su Donata Karaliene. Tačiau, ar I.Adomavičiūtė į trasą grįš anksčiau, ar vėliau, apie pastarąją situaciją ji stengiasi negalvoti. „Nenoriu apsikrauti nereikalingomis mintimis. Juk vis tiek reikės pirmiausia parodyti kažkokį rezultatą vienvietėje. Taigi pradžioje sugrįžusi noriu gerai irkluoti vienvietėje. Jei tas pavyks, paskui galėsiu bet kokioje komandoje būti. Dabar jokių planų nekuriu. Kad ir koks būtų CAS sprendimas, nuo 2022 m. kovo 15 d. jau galėčiau sportuoti su komanda. Taigi liko jau ne tiek ir daug", - šypsodamasi sakė I.Adomavičiūtė.
Itališka patirtis
Tiesa, prisiliesti prie irklavimo sportininkė kažkiek vis dėlto galėjo. Viename Italijos kurorte lietuvė vasarą porą mėnesių dirbo instruktore ir žmones mokė irkluoti.
„Socialiniuose tinkluose bendravau su vienu italų irkluotoju. Su juo anksčiau esame susitikę ir varžybose. Sakiau jam, jog Italija yra mano svajonių šalis. Man ten patinka ir kultūra, ir maistas, ir architektūra. Jis pasiūlė atvažiuoti ir kartu pasportuoti. Tačiau tuo viskas ir baigėsi. Paskui, po kokio mėnesio, jis parašė ir užsiminė, kad viename kurorte ieškomas treneris, kuris su irklavimu supažindintų žmones, kurie išvis nemoka irkluoti. Žinoma, supratau, jog tai bus žmonės, kurie niekada nesėdėjo valtyje, ir kad užtruks tas mokymas, tačiau vis tiek sutikau. Man mažiausiai rūpėjo atlyginimas, tiesiog norėjau kažką pakeisti gyvenime, negana to, tai dar vyktų Italijoje, o aš vėl galėčiau irkluoti. Juk tai nesusiję su profesionaliu sportu", - pasakojo I.Adomavičiūtė.
Nuvykus į Italiją, iš pradžių viskas atrodė labai keista, nes iki tol ji niekada nebuvo irklavusi jūrinės valties. „Skirtumas jautėsi ir bangos buvo didesnės. Tačiau taip ir smagiau, nors ir baisiau. Tiesa, kai buvo didelės bangos, pradedantieji neirklavo, mes tik su kolega irklavome. Patirtis buvo labai gera, sutikau daug įdomių žmonių. Tuomet tarsi pamiršau, kas vyksta, tiesiog nukreipiau kitur mintis", - atviravo irkluotoja.
Beje, nors ir norisi nukreipti mintis kitur, tačiau magistro darbui I.Adomavičiūtė vis dėlto pasirinko dopingo temą. Tiesiog, pasak irkluotojos, ateitį ji sies su sportu, pavyzdžiui, galbūt treniravimu. Taigi nusprendė, jog ir dopingo tema bus įdomi patirtis moksluose.
