Irklai puikiai tinka ir prie kostiumo

Garantuoja skaidrumą

Praėjusių metų spalio 29 d. Trakuose vyko LIF eilinė konferencija, kurioje dalyvavo 21 balso teisę turintis narys. Tuomet susirinkusieji laukė dviejų kandidatų į prezidento postą - buvusio vadovo Dainiaus Pavilionio ir 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių prizininko M.Griškonio - prisistatymų. Vis dėlto pirmasis konferencijoje nedalyvavo, o antrasis savo kalboje pabrėžė, jog per 20 metų praleistų irklavime jis įgijo daug patirties bendraujant su sportininkais ir treneriais bei turi jų autoritetą. Taigi jis vylėsi, jog pavyks iškovoti autoritetą ir tarp LIF narių. „Mano tikslas - vieninga ir darni federacija", - tada teigė M.Griškonis.

Galiausiai slaptu balsavimu vienbalsiai naujuoju LIF prezidentu ir buvo išrinktas M.Griškonis. Naujasis vadovas tuomet informavo, jog savo komandoje norėtų matyti Saulių Riterį (Ritter). Taip 33-ejų buvęs M.Griškonio porininkas tapo LIF generaliniu sekretoriumi. Pirmuoju viceprezidentu buvo paskirtas Mantas Marcinkevičius, o antruoju - Vilius Rudaitis.

Naujoji mūsų šalies irkluotojų valdžia darbuojasi jau maždaug pusmetį. Pasak M.Griškonio, tikrai nėra lengva suderinti darbą LIF ir profesionalaus sportininko karjerą. Tačiau, džiugina tai, jog pastarasis dvigubas vaidmuo leidžia matyti irkluotojų problemas „iš vidaus".

„Situaciją matau ne kaip koks kabinete sėdintis funkcionierius, matau sportininkų problemas iš arti, matau, kas vyksta irkluotojų bendruomenėje, rinktinėje. Realiai juk prezidentas federacijoje yra tarsi garbės asmuo, kuris negauna jokio atlygio, atlieka visuomenines pareigas. Atstovauju federacijai įvairiose įstaigose, organizacijose, bendrauju su Tarptautine irklavimo federacija („World Rowing"). Taigi dvejas pareigas tikrai galima suderinti. Didžiąją daro dalį atlieka generalinis sekretorius S.Riteris. Subūrėme puikią komandą. Taigi prezidentas tikrai nėra tas asmuo, kuris nuo ryto iki vakaro sėdi kabinete, jis yra tiesiog federacijos veidas", - pasakojo M.Griškonis.

Paprašytas įvardyti pagrindinius savo tikslus federacijoje ir ką labiausiai norėtų pakeisti Lietuvos irklavime, LIF prezidentas iškart paminėjo finansų klausimą. „Svarbiausias tikslas man buvo, kad visos lėšos, gaunamos iš biudžeto ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK), būtų tiesiogiai nukreiptos į sportą. Nes prieš tai dauguma lėšų, vienokiu ar kitokiu būdu, kažkaip neskaidriai nepasiekdavo sportininkų.

Aš už tai, kad nė vienas centas nebūtų pavogtas iš Lietuvos irklavimo federacijos. Esu sportininkas, visą gyvenimą atidaviau sportui, taigi puikiai suprantu, kokia yra situacija. Juk galbūt Vyriausybės skiriamo finansavimo netgi užtenka tiek, kiek jo yra, tačiau galiausiai ne visos lėšos pasiekia sportininkus, trenerius. Tas man buvo apmaudžiausia ir skaudžiausia. Taigi, noriu, kad nedingtų nė vienas gaunamas centas", - atviravo M.Griškonis.

Pirmieji darbai

Paklaustas, kokie darbai jau nuveikti, kuo galėtų pasigirti, LIF prezidentas pirmiausia paminėjo faktą, jog pavyko pasisamdyti irklavimo specialistą iš Didžiosios Britanijos - Ianą Šorą (Ian Shore).

Didelę patirtį dirbant su aukšto meistriškumo sportininkais turintis britas bus rinktinės sportininkų ir LIF trenerių konsultantas. I.Šoras užsiims strategijos kūrimu, nustatys rezultatų vertinimo kriterijus, turės sukurti adaptuotą treniruočių programą bei sportininkų atrankos sistemą. Taip pat jis kuruos LIF trenerių darbą, kurs jaunųjų talentų programą bei trenerių darbo struktūrą.

„Tikimės, jog jis mums padės sustiprinti Lietuvos irklavimo rinktinę. Jis turėtų padėti nacionalinei komandai tobulėti ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Tikime, kad jis gali įnešti naujovių į mūsų veiklą, trenerių darbą, sportininkų pasirengimą. Juk jeigu norime tobulėti, mums reikia naujų vėjų, gal kiek kitokio požiūrio į visą treniruočių sistemą", - kalbėjo LIF prezidentas.

Prieš tai Durhamo universitete darbavęsis I.Šoras Didžiojoje Britanijoje pagarsėjo kaip treniruočių programas ir sistemas irkluotojams kūręs treneris. Per savo karjerą jam teko darbuotis su Didžiosios Britanijos olimpiečiais, pasaulio čempionato dalyviais bei prizininkais. Iš 2021 m. Tokijo olimpinių žaidynių I.Šoro auklėtiniai grįžo su sidabro ir bronzos medaliais. Sutartis su I.Šoru pasirašyta bandomajam laikotarpiui - iki spalio 31 dienos.

„Pasaulio irklavimo čempionatas rugsėjo 18-25 dienomis vyks Račicėje (Čekija). Taigi po pastarųjų pirmenybių jau matysime, kiek Didžiosios Britanijos specialistas yra mums naudingas. Pagrindinis mūsų tikslas yra susijęs su kitais metais vyksiančia olimpine atranka. Norėtume, kad 3-4 mūsų valtys iškovotų kelialapius į 2024 m. Paryžiaus olimpines žaidynes. Tikimės, jog I.Šoras, siekiant pastarojo tikslo, mums padės sudėlioti, sukomplektuoti pačias geriausias komandas, su kuriomis galėtume dalyvauti planetos pirmenybėse, ten patekti į finalus ir, galiausiai, kitąmet pelnyti olimpinius kelialapius", - pridūrė M.Griškonis.

Taiso klaidas

LIF vadovas pripažino, jog pastaruoju metu Lietuvos irklavimas išgyvena sunkų laikotarpį, mat su profesionalaus sportininko karjera atsisveikino ne vienas mūsų rinktinės lyderis. Praėjusių metų spalio pradžioje irklus ant vinies pakabino olimpinis vicečempionas S.Riteris, pernai gruodžio pabaigoje su irkluotojos karjera atsisveikino ir jo širdies draugė, 27-erių olimpinė prizininkė Milda Valčiukaitė.

„Iš Lietuvos suaugusiųjų irklavimo rinktinės praradome daug stiprių sportininkų, kurie ne vienus metus buvo potencialūs medalių „vežėjai". Be Sauliaus ir Mildos, su sportu atsisveikino ir 29-erių Rolandas Maščinskas, dar keli sportininkai turi sveikatos problemų. Taigi dabar mūsų rinktinė yra gana susitraukusi. Tačiau turime, ką turime", - teigė M.Griškonis.

Negana to, pasak LIF prezidento, yra ir daug problemų, paliktų buvusios federacijos valdžios: „Yra daug pridarytų klaidų, kurias dar iki šiol bandome taisyti ir spręsti įvairiais būdais."

M.Griškonis neslėpė, kai su profesionalia karjera atsisveikino kolegos, kai buvo nuspręsta kandidatuoti į LIF prezidento postą, galbūt ir jo galvoje šmėstelėjo mintis apie irklų padėjimą į šalį. Tačiau tai buvo tik akimirka. Juk pastarasis olimpinis ciklas bus trumpesnis, o atrankos varžybos į Paryžiaus žaidynes vyks jau kitais metais, taigi jis nusprendė dar kartą išbandyti savo jėgas.

„Tikrai noriu pabandyti, pasistengti iškovoti Lietuvai dar vieną olimpinį kelialapį", - atviravo Rio de Žaneiro olimpinio sidabro laimėtojas.

Kartų kaita yra natūralus dalykas sporte. Kai vieni pakabina sportinius batelius ant vinies, laikui bėgant jų vietas užima jaunimas. Į klausimą, ar mato perspektyvaus jaunimo, kuris galėtų sustiprinti nacionalinę komandą, M.Griškonis atsakė, jog jaunų irkluotojų tikrai yra. Tačiau jis nelinkęs taip drąsiai kalbėti, kad vieniems pasitraukus, jų vietas gali užimti šimtai norinčių ar gebančių.

„Pasiekti aukštą lygį yra tikrai sunku. Tačiau, be abejonės, galime pasidžiaugti, jog turime potencialaus jaunimo, kuris gali pasiekti aukštą rezultatą. Tikimės, jog iš tų jaunų irkluotojų kažkas sugebės atsirinkti ir į 2024 m. Paryžiaus olimpines žaidynes, tačiau, manau, 2028 m. Los Andželo olimpinėse žaidynėse jau turėsime naują jaunąją irkluotojų kartą", - įsitikinęs LIF vadovas.

Laukia startų

Tris šių metų mėnesius Lietuvos irkluotojai praleido treniruočių stovykloje Italijoje. Pasak M.Griškonio, mūsų šalyje sąlygų treniruotis šaltuoju metų laiku nebuvo, nes Trakuose buvo užšalęs ežeras.

„O dabar visa rinktinė iki gegužės 22 dienos treniruosis Trakuose", - teigė M.Griškonis.

Taigi, irkluotojams sezonas dar tik prasideda. Pasak M.Griškonio, kol kas dar būtų sunku vertinti sportininkų formą, pasiektą pasiruošimo sezonui metu žiemą. Pirmuosius rezultatus bus galima aptarinėti po mėnesio. Gegužės 27-29 dienomis Belgrade (Serbija) bus organizuojamas Pasaulio irklavimo taurės pirmasis etapas, kuriame savo jėgas išbandys ir Lietuvos rinktinė.

„Ten susirinks tikrai stiprūs varžovai, taigi tuomet bus galima įvertinti mūsiškių pasirodymus", - pridūrė LIF prezidentas.