1 nuotr.Vakar į Vilnių, įveikusi pragaro maratonu vadinamą Dakaro ralį, grįžo Benedikto Vanago ir Andrejaus Rudnickio komanda. Pasak lenktynininko B.Vanago, dar bent dviejuose Dakaro raliuose jis tikrai dalyvaus, o kaip bus tolesnėje ateityje - parodys laikas. Nors parako netrūksta, pridūrė lenktynininkas.
Primename, kad vairuodamas „Toyota Hilux“ B.Vanagas 36-ajame Dakaro ralyje užėmė istorinę 24-ąją vietą.
- Tauta jus pasitinka gausiai. Ar tikėjotės tokio įvertinimo? - žurnalistai paklausė B.Vanago.
- Nemanau, kad esame tiek verti. Kaip visada tiesiog stengėmės daryti geriausia, ką galime. Dakaras yra be galo sudėtingas projektas. Matau, kad per trejus metus ten atrandame vis naujus horizontus. Šiemet tapome daug greitesni, nei buvome, ir pamatėme, kad tai yra visai kitas žaidimas, nei važiuoti 30-uke ar 40-uke. Dabar tiesiog suvoki tokį dalyką, kad vėl reikės dar kitaip mokytis, dar kitaip ruoštis, nes žaidimo taisyklės greitėjant keičiasi. Pačiame priekyje kova yra be galo didelė, labai didelė koncentracija, reikia daug finansų, specialistų ir patirties. Viskam reikės ruoštis. Dabar su siaubu suprantu, kad po 11 mėnesių turime vėl atiduoti techniką ir man tai nebeatrodo ilgas laiko tarpas.
- Užimta 24-oji vieta - gerai?
- Tai ta vieta, kurios buvome verti. Aš asmeniškai turiu ambiciją pasiekti daugiau, bet ir vėl juk žmogus planuoja, o visata juokiasi. Buvo tam tikrų klaidų, kurias padarėme, kurios mums kainavo turbūt kokias 3-4 valandas ir labai nemažai pozicijų. Tačiau visa tai yra patirtis. Jaučiuosi dar labiau užgrūdintas, stipresnis. Džiaugiuosi tuo, kad progresas visgi yra. Ir jis gana nemažas. Šiuo metu rezultatas su Dakaru 3-0. Tai reiškia - iš trijų startų trys finišai. Žinant, kad daugiau nei pusė dalyvių net nefinišuoja, turime neb-
logą rodiklį. Taip pat šiais metais pasikandžiojome ir su lyderiais. Jiems tai buvo labai netikėta.
- Kas labiausiai nudžiugino šiose Dakaro ralio lenktynėse?
- Turbūt profesionalėjantis komandos požiūris arba mūsų gebėjimas į visa tai žiūrėti profesionaliau. Dakaras anksčiau buvo didelis nuotykis. Dabar tai profesionalios lenktynės, kur dirba komandos, kur dirba specialistai. Norėdamas su jais kautis, turi smarkiai pasiruošti ir padaryti gerą darbą. Man smagiausia pamatyti tai, kad, būdami nedidelės šalies atstovai, galime būti netoli pagrindinių komandų. Tai yra tik noras, darbas, profesionalumas - aiškios krypties turėjimas ir ėjimas jos link.
- Kuris Dakaras iš trijų buvo sunkiausias?
- Jie visi buvo labai skirtingi. Sunkiausias turbūt buvo pirmasis. Su tokia koncentracija klaidų, kurias buvau padaręs, buvo iškilęs gyvybės ir mirties klausimas. Tačiau nepasidavėme. Per pirmąjį Dakarą gavau patirties kokiems penkiems į priekį.
- Ar „Toyota Hilux“ rinksitės ir kitais metais?
- Sunku pasakyti. Automobilis šiuo metu yra pakrautas į laivą ir vasario pabaigoje turėtų atkeliauti. Jis tikrai geras, gerai valdomas ir net negalima lyginti su tuo tanku, kuriuo prieš tai važiavau. Buvau didvyris vairuodamas „OSCar“.
- Kaip jūsų ranka?
- Dabar jaučiuosi gana neblogai. Keliausiu į ligoninę, švies ranką ir, pasak medikų, labai gali būti, kad ta nulūžusi kaulo dalis bus pasislinkusi. Jei taip, tai manęs lauks operacija. Gydytojai irgi mechanikai, jie sutvarko tuos dalykus. Svarbiausia, kad ne stuburas.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
