Į aukštumas užkopti padeda branda

Šiuolaikinės penkiakovės pasaulio taurės trečiajame etape Albenoje I.Serapinaitė iškovojo aukso medalį. Sportininkė pripažino, jog prieš vykstant į Bulgariją, nesitikėjo, kad pavyks „nuskinti" aukščiausios prabos apdovanojimą. Tačiau penkiakovininkė buvo įsitikinusi, jog A finale tikrai bus.

„Tikėjau, kad pateksiu į geriausiųjų šešetuką. Antrajame pasaulio taurės etape Budapešte (Vengrija) užėmiau ketvirtąją vietą. Po šių varžybų įvertinau rezultatus, pažiūrėjau, ko man trūko ir supratau, kad, ištaisius klaidas, galima pasiekti pergalę. Kad Bulgarijoje galiu iškovoti auksą, patikėjau po pusfinalio varžybų, kai patekau į A finalą. Galvojau, jei gausiu gerą žirgą, nebus su juo problemų, tikrai galėsiu kovoti dėl aukštų vietų", - pasakojo I.Serapinaitė.

Artimiausias startas penkiakovininkės laukia po mėnesio. Birželio 23-26 d. Ankaroje (Turkija) bus organizuojamas pasaulio taurės finalas. Vėliau, liepos 24-31 d., Kaire (Egiptas) numatytas pasaulio čempionatas, o paskui, rugpjūčio 14-21 d., Sėkešfehėrvare (Vengrija) lauks Europos pirmenybės. Primename, jog praėjusiais metais Žemutiniame Naugarde (Rusija) vykusiame šiuolaikinės penkiakovės Europos čempionate moterų varžybų nugalėtoja tapo I.Serapinaitė.

„Daug kartų sakiau, kad kartais varžybas laimėti yra lengviau, nei pakartoti tą rezultatą. Pernai laimėjau Europos čempionatą. Tačiau tuomet ėmiau galvoti, kad galbūt tiesiog tada lydėjo sėkmė, viskas gerai susiklostė. Nors tolimesni rezultatai parodė, kad iš tikrųjų tai padariau ir niekas nenutiko netyčia. Taigi pasitikėjimas savimi toliau tik auga. Tiesiog pradedi tikėti, jog tikrai gali kovoti su visais ir esi pajėgus laimėti", - kalbėjo I.Serapinaitė.

Vasario pabaigoje penkiakovininkė pranešė, jog jos komandoje - pokyčiai. I.Serapinaitė pradėjo darbuotis su treneriu Luku Kontrimavičiumi. Pastarasis anksčiau sportavo ne tik su I.Serapinaite, bet ir su Justinu Kinderiu, Pauliumi Aleksandravičiumi bei kitais atletais. Vėliau jis pradėjo vaikų plaukimo trenerio karjerą, o po kelerių metų prisidėjo ir vaikų triatlono treniruotės.

„Mano treneris treniruoja ir triatlono komandą. Pastarasis susideda iš plaukimo, bėgimo, tad puikiai tinka ir mano bendroms treniruotėms. Visi įsivaizduoja, kad treniruotis turi tik tarp penkiakovininkų. Tačiau man nauja aplinka, kita sporto šaka pridėjo įvairovės treniruočių metu. Buvome ir stovykloje, po jos jaučiuosi patobulėjusi, - teigė I.Serapinaitė. - Šį trenerį puikiai pažįstu, nes anksčiau jis pats užsiiminėjo penkiakove. Tai jaunas, 30 metų žmogus. Kai atėjau paprašyti jo pagalbos, sakiau, kad manęs mokyti naujų dalykų nereikia. Tiesiog man reikia padėti, žinau, kur mane reikia paspausti, į ką reikia atkreipti dėmesį. Lukas tikrai man padeda. Tiesa, kartais išbandome ir tam tikrus naujus dalykus. Jis irgi vadovaujasi tuo, kad nereikia imtis senų metodų. Tas jaunatviškumas, naujumas man tinka, patinka. Aš visada esu už permainas, naujoves. Nestresuoju, jog mano gyvenime įvyko pokyčiai."

Pastaruoju metu pasikeitė šiuolaikinės penkiakovės varžybų formatas, pagal kurį sportininkams tenka varžytis kvalifikacijoje, pusfinalyje ir viską kartoti A arba B finaluose. Pasikeitė ir kombinuota šaudymo ir bėgimo rungtis, vietoj anksčiau įprasto formato 4x800 m laukia pažintis su 5x600 m. Taip pat viskas vyksta „žaibo greičiu". Pavyzdžiui, po fechtavimo rungties yra vos 15 min. pertrauka iki pirmojo plaukimo. Po plaukimo yra 15 min. iki bėgimo ir šaudymo rungties: „Nesu didelė apšilimų mėgėja, tad naujas formatas šiuo atžvilgiu patinka. Taip pat sportininkai nemėgsta ir laukti. Čia laukti nereikia. Tiesiog galvoji, kaip greitai persirengti, pasiimti daiktus ir jau laukia startas."

Negana to, po 2024 m. Paryžiaus olimpinių žaidynių iš šiuolaikinės penkiakovės bus išbraukta jojimo rungtis. Ją, kaip pirmadienį pranešė Tarptautinė šiuolaikinės penkiakovės sąjunga (UIPM), turėtų pakeisti kliūčių ruožas. Tiesa, apie pastarąjį daugiau detalių dar nėra.

„Esu nusivylusi tokiu žingsniu. Juk penkiakovei žavesio ir suteikia jojimas, žirgai. Gyvūnas įneša įvairovės, nenuspėjamumo į varžybas. Aišku, dėl to sportininkas gali ir nukentėti, bet vis tiek gaila. Liūdna, jog permainos įvyko ne dėl sportininkų iniciatyvos, o dėl vadovybės norų. Sportininkai norėjo išsaugoti jojimą. Apie naują rungtį stengiuosi nesekti naujienų. Kasdien informacija vis keičiasi. Tiesiog žinau, kad olimpiniame Paryžiuje dar bus jojimas, tad dabar net nebūtų tikslo mokytis naujos sporto šakos. Realiai dabar stengiuosi galvoti tik apie 2024 m. žaidynes. Deja, Tokijuje nepavyko dalyvauti, tad Paryžiuje bus paskutinis šansas kovoti tikroje penkiakovėje. O ir man jau bus apie 30 metų. Kas bus po tų žaidynių, galvosiu vėliau", - atviravo I.Serapinaitė.